Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą suinteresuotiems asmenims I. L. ir V. L., uždarajai akcinei bendrovei “Seata”, Danse Bank/AS Lietuvos filialui, dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti, ar vykdydamas 2010 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 403-2N/2009 ir 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 15 notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. DJ-2641 reikalavimus, antstolis gali parduoti suinteresuotiems asmenims I. L. ir V. L. priklausančius atskirus turtinius vienetus sekančia tvarka:

Butą, bendras plotas 72,85 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su 79 kv. m. (0,0079 ha) dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi. Butą, bendras plotas 76,77 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0002, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su 83 kv. m. (0,0083 ha) dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi. Butą, bendras plotas 58,13 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su 60 kv. m. (0,0060 ha) dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi.264 kv. m. (0,0264 ha) dydžio žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį realizuoti atskirai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nepakeisdamas jo turinio. Taigi poreikis aiškinti teismo sprendimą atsiranda, kai jis yra neaiškus, pvz. sprendime nenurodyti daikto, iš kurio vertės siekiama išieškoti, individualūs požymiai, neaptarta, kokia valiuta turi būti įvykdyta prievolė, nekonkretinama, nuo kurios dienos skolininkas yra laikytinas praleidusiu terminą piniginei prievolei įvykdyti ir privalo mokėti palūkanas ir pan. Vadovaujantis aukščiau paminėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio nuostatomis teismas gali papildomai išaiškinti tiek faktinius, tiek teisinius sprendimo motyvų aspektus, tačiau aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės, analizuoti sprendime neaptartų klausimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586, 587, 588 straipsniai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas vykdo dvi vykdomąsias bylas, t.y. Nr. 0010/14/04628, užvestą pagal 2010 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 403-2N/2009, kuria buvo nutarta už skolą parduoti iš varžytinių įkeisto daikto savininkams, t.y. I. L. ir V. L. priklausančius įkeistus daiktus: 0,0486 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir Nr. 0010/15/03251, užvestą pagal 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 15 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2641 dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas, siekdamas užtikrinti Vilniaus miesto 15 notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. DJ-2641 įvykdymą, areštavo I. L. ir V. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant pareiškėjo prašymą, analizuotinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XLIX skyriaus normos, reglamentuojančios turo realizavimo tvarką.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Iš šio paaiškinimo galime teigti, kad 2010 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 403-2N/2009 yra aiški, nedviprasmiška, todėl papildomai aiškinti jos nereikia.

Turtą pagal 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 15 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-2641, antstolis realizuoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XLIX skyriaus normas, todėl ir dėl šio turto realizavimo papildomai aiškinti jos nereikia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 695 straipsnyje pasakyta, kad jeigu pagal šį kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui, o jeigu išieškotojas nepranešė apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis.

Kadangi 2010 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 403-2N/2009 ir Vilniaus miesto 15 notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. DJ-2641 vykdymo tvarka, o taip pat įstatymo, kurį reikia taikyti vykdymo procese, yra aiškūs, atmestinas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 544, 589, 593 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.