Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A P, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis pagalbiniu darbuotoju duomenys neskelbtini) ", neteistas,

S P, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyv. duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, spec. vidurinio išsilavinimo, registruota darbo biržoje, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2015-06-02 apie 15 val., veikdamas bendrai su S. P., apleistame name, esančiame Santakos g., Grigiškėse, Vilniuje, būdama neblaivus (nustatytas 1,19 promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nesikreipdamas dėl neva padarytos vagystės į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo bei S. P. ir V. Š. teisę, panaudodamas fizinę prievartą, t.y. jis metaliniu laužtuvu M. Z. sudavė du kartus per dešinę koją, vieną kartą per kairę koją ir vieną kartą per dešinę ranką, M. Z. nuo smūgių nukritus ant žemės, S. P. du kartus spyrus gulinčiam M. Z. į pilvą, reikalavo, kad M. Z. grąžintų neva iš jų pavogtus daiktus, taip bendrais smurtiniais veiksmais su S. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, taip padarė didelę žalą nukentėjusiojo M. Z. teisėms bei interesams.

K. S. P. 2015-06-02 apie 15 val., veikdama bendrai su A. P., apleistame name, esančiame Santakos g., Grigiškėse, Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 1,93 promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nesikreipdama dėl neva padarytos vagystės į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo bei A. P. ir V. Š. teisę, panaudodama fizinę prievartą, t.y. A. P. metaliniu laužtuvu M. Z. sudavus du kartus per dešinę koją, vieną kartą per kairę koją ir vieną kartą per dešinę ranką, M. Z. nuo smūgių nukritus ant žemės, ji du kartus spyrė gulinčiam M. Z. į pilvą, reikalavo, kad M. Z. grąžintų neva iš jų pavogtus daiktus, taip bendrais smurtiniais veiksmais su A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, taip padarė didelę žalą nukentėjusiojo M. Z. teisėms bei interesams.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog tąkart gėrė Senuosiuose Trakuose ir po to su motina ir jos sugyventiniu grįžo į namus Grigiškėse. Beeinant į namus girdėjo grasinimus: ,,visus užmušiu‘‘. Taip rėkė M. Z. atsidaręs duris. Mano jis buvo girtas, dėl to taip rėkė. Jie parėjo į namus, motina norėjo pagaminti valgyti. Jie pasigedo dujinės viryklės su balionu ir kitų daiktų. Buvo beveik tuščia, matėsi tik išmėtytos šiukšlės. Tada jis nuėjo pas M. Z., atidarė duris ir pamatė jį kambaryje stovintį su kirviu. Jis, A. P., tuo metu su laužtuvu davė ar tai per koją, ar per ranką tol, kol jis iš skausmo išmetė vieną kirvį. Po to trenkė antrą, trečią kartą, paskui atėmė kirvį ir jį įsmeigė į kaladėlę, o vienas voliojosi prie jo. Tada nuo jo atsitraukė kelis metrus ir stovėjo. Tada atėjo motina, kuri pradėjo ant jo rėkti ir kažką aiškinti dėl vagystės. Atsakydamas į klausimus parodė, jog ką tuo metu sakė M. Z., nežino, nes nesiklausė. Kai jam trenkė, tas sąmonės praradęs nebuvo. Jis buvo atsirėmęs į sieną. Kai buvo mušamas, jis šaukė ,,gana, aš nevogiau‘‘. Jį mušė todėl, kad jis mosikavosi kirviu. Z grasino, kad paskers jei tik jis, A. P., prisiartins. Nenuėjo, nekvietė policijos, nes nenorėjo, kad tai padarytų jo motinai. Policija tokiu atveju tikrai nepadėtų. P. Z. matė viryklę, o kitų daiktų nežiūrėjo. Motina pamatė viryklę ir parodė, o paskui jis pats patvirtino, kad ten ji guli. Galų gale atėjus motinos sugyventiniui jie išėjo. Jie išsinešė tik viryklę su balionu. Kitų daiktų neieškojo, nes bijojo, kad bus kaip visada apkaltintas daiktų pasisavinimu. Policijos nekvietė ir kitų daiktų neatgavo. Su ligonių kasų ieškiniu nesutinka, nes gynėsi. M. Z. jam nieko nepadarė, nes nespėjo. Su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka. Jį iki įvykio pažinojo gal 3-4 metus. Įvykio metu buvo išgėręs. Motina nematė, kaip M. Z. sudavė strypu. Atėjusi motina jam nieko nedarė. Po to buvo atėjęs motinos sugyventinis. Tiesiog buvo ginčijamasi dėl daiktų, paskui pasiėmė viryklę ir išėjo. Paskui po įvykio su nukentėjusiuoju daugiau nebendravo. Laužtuvą pasiėmė jau eidamas pas M. Z., nes žinojo, koks yra konfliktiškas kaimynas. Bijojo, kad jis neužsipultų. Jis jo, A. P., užpuolęs nebuvo, tačiau matė kaip grasino, puolė jo motiną. Nežino, kiek M. Z. metų, mano, kad jis senas. Jis vieną kirvį laikė, kitu mojavosi. M. Z. užsimojo kirviu ir jam dėjo per ranką. Po to nuo jo atsitraukė, bet neišėjo, nes tuo metu atėjo motina. Kai trenkė su laužtuvu M. Z., jis dar bendravo, kalbėjo dėl tos vagystės. Jokio kraujo nebuvo. Sudavė tiek smūgių nukentėjusiajam tam, kad išmuštų kirvį. Mano, jog sudavė gal 3-4 smūgius. Užėjus į namą, nukentėjusysis rankose laikė kirvius. Jis pradėjo mosikuotis tuo metu, kai užsiminė apie vagystę. Jiems išėjus, jis sėdėjo ant malkų atsirėmęs į palangę ir jokios pagalbos neprašė. Galėjo būti, kad grasinimą kirviu matė motina. Jis pas Z rankose matė du kirvius.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. P. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog kaltės nepripažįsta dėl mušimo. Pripažįsta tai, kad buvo pas nukentėjusįjį, kad atsiėmė savo daiktą. Parodė, kad su sūnumi ir su V atvažiavo iš Senųjų Trakų. V pasakė, kad nukentėjusysis pavogė dujinę viryklę su balionu. Nuėjo iš šono per miškelį į nukentėjusiojo namus. Ji girdėjo, kaip jis rėkė. Kai užėjo į namus, ten jokių daiktų nebuvo. Buvo su sūnumi ir V. S. Trakuose ir grįžome į Grigiškes. Tai buvo 2015 m. birželio 2 d. Tada atidariau savo namo duris ir nieko nepamačiau, nes daiktai buvo pagrobti. Sūnus su sugyventiniu buvo šalia manęs, tačiau paskui sūnus išėjo į gatvę. Aš tiesiog išėjau ir pamačiau, kad Z atidarytos durys ir jis stovi koridoriuje. Aš jį pamačiau ne iš karto, tačiau iš karto pradėjau rėkti, nes tai buvo ne pirmas kartas. Iš pradžių pradėjau rėkti ir klausti kur yra mano daiktai, t.y. dujinė viryklė ir balionas. Jis gynėsi ir sakė, kad nieko neėmė. M. Z. paaiškino, kad nieko neėmė ir apie jos daiktus nieko nežino. Paskui pamatė iš maišelio kyšantį reduktorių. Tada iš karto paklausė, kur yra balionas. Jis atsakė, kad virtuvėje po kėde ar po stalu. Jis pasakė, kad jam davė balioną V, kad jį patikrintų. Pasikalbėjusi su nukentėjusiuoju pasiėmė savo daiktus. Tuo tarpu nukentėjusysis tiesiog sėdėjo ant grindų ir viskas. To pokalbio metu sūnus stovėjo už jos koridoriuje. Kai atėjo - nukentėjusysis kambaryje skaldė malkas. Pas jį yra 4 kambariai. Kai įėjo, sūnus stovėjo pas kaimyną prie įėjimo į kambarį. Tuo metu buvo išgėrusi, taip pat ir sūnus. Dėl nukentėjusiojo būklės nieko pasakyti negali, bet nori pažymėti, kad jis visada geria. Ji pati nieko nemušė, tik pasikalbėjo. Kai išsinešė daiktus, nukentėjusysis tik sėdėjo ir viskas bei aiškino, kad V jam pats juos atnešė. Iš kaimyno išėjo visi trys. Sugyventinis į namus grįžo po jos su sūnumi. Kiek tai užtruko, negali pasakyti. Nukentėjusysis dabar yra Vilkpėdėje. Jis dabar ne jų kaimynas. Kai atėjo, Z tikriausiai buvo sumuštas. Jis sėdėjo atsirėmęs į malkų krūvą. Ji negali apibūdinti, kaip jis atrodė, nes į jį nežiūrėjo. Žiūrėjo į savo daiktus. Ji nematė, kad sūnus būtų ką nors laikęs rankose. Mano, kad sūnus Z namuose užtruko neilgai. Negali pasakyti, kiek laiko su Z ginčijosi ir ieškojo savo daiktų. Jis nesakė, kad kažkas jį mušė. Šiaip ji su nukentėjusiuoju kalbėjosi tik dėl savo daiktų. Jis ją, S. P., apkaltino dėl to, kad spyrė jam į pilvą, nes su juo nebendrauja. Taip tas žmogus kerštauja. Jo bijo ir nebendrauja. Jis ir anksčiau vogdavo, o ji verkdavo ir piktindavosi dėl to. Tai žino visi kaimynai. Sūnus pas nukentėjusįjį ėjo aiškintis dėl daiktų. Tarp nukentėjusiojo namo ir jos namo yra apie 50-80 m. M. Z. galėjo išsinešti jos daiktus, nes kaimynas gali atidaryti spynas. Ji yra mačiusi, kaip jis spynas atidarinėja tušinuku. Jis tai daro be jos leidimo. Kaimynas anksčiau buvo išdaužęs langus. Jai atėjus, nukentėjusysis sėdėjo atsirėmęs prie sienos ir nevaikščiojo. Kai ėjo pas kaimyną – jo durys buvo atidarytos. Dėl Teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio nieko pasakyti negali, nes nesupranta. Su nukentėjusiojo ieškiniu sutinka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. Z. parodė, kad reikėjo dažyti automobilį, grįžo į namus ir atsigulė. Naktį apie 2 val. išgirdo triukšmą. Priėjęs prie durų pasakė, kad jų nelaužtų, nes iškvies policiją. Jai atsakė, kad jos tiesiog nespės iškviesti. Tada išlaužė duris ir įbėgo trise – du vyrai ir moteris, t.y. kaltinamosios sugyventinis, sūnus ir kaltinamoji S. P.. Sūnus jam iš karto smogė laužtuvu, o moteris atsistojo viduryje. Sūnus jam du kartus trenkė į koją ir norėjo dar kartą trenkti per galvą, tačiau moteris jį sustabdė. Ji liepė sūnui eiti ir pasakė, kad susitvarkys pati. Po smūgio jis, M. Z., pargriuvo, tada jį gulintį moteris pradėjo mušti kojomis. Jis, M. Z., prarado sąmonę, o atsigavęs pamatė, kad daug kraujo, jau nieko namuose nebebuvo. Iššliaužė į koridorių, pasigedo telefono ir 70 Eur. Niekam negalėjo paskambinti ir paprašyti pagalbos. Iššliaužė iš namo ir tuo metu pravažiavo policijos automobilis, kuris apsisuko ir važiavo atgal, bet jis pamojavo. Policijos pareigūnai grįžo ir jiems papasakojo, kad jį sumušė kaimynai. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, o policininkai nuėjo pas kaimynus. Kai atsigulė miegoti, buvo blaivus, o naktį pas jį įbėgo trys žmonės. A. P. jį puolė su laužtuvu. Jis jam tada nieko nesakė. Kai laužėsi per duris jis, M. Z., perspėjo, kad kvies policiją. Tada A. P. pasakė, kad nespės iškviesti policijos. A. P. jam trenkė į kairį klubą kartą ir du kartus į dešinės kojos blauzdą. Jam, M. Z., A. P. norėjo trenkti per galvą, bet sustabdė motina. Kai trenkė A. P., jo motina stovėjo šalia, o sugyventinis buvo kažkur kambaryje. Paskui jis pribėgo ir pasakė, kad leistų jį, M. Z., ,,dabaigti‘‘. Moteris neleido ir liepė vyrams daryti savo reikalus, o ji pati su juo, M. Z., susitvarkys. Tada ji jį, M. Z., pradėjo spardyti kojomis. Jis, M. Z., nukrito tada, kai jam davė du kartus per dešinę koją. Kiek kartų jam trenkė S. P., jis neprisimena. Sugyventinis jam nieko nedarė. Jis tuo metu kažkur išėjo, o moteris jį pradėjo spardyti. A. P. tada jam, M. Z., minėjo, kad juos apvogė, bet jis, M. Z., nieko nevogė. A. P. jam buvo sudavęs ir per dešinę ranką bei ją sulaužė. Civilinį ieškinį palaiko.20 000 Eur. turtinę žalą sudaro bajanas, dviratis, kilimai. Visi daiktai buvo sudeginti. Jam V. Š. grasino, kad jei neatsiims pareiškimo - viską sudegins. Kitą dieną viskas buvo sudeginta. Nuo sumušimo iki namo padegimo praėjo maždaug 26 dienos. Sudegė ir namas, ir daiktai. Nerašė pareiškimo dėl sudeginto namo, nes buvo ligoninėje. 10 000 Eur. neturtinę žalą sudaro tai, kad beveik 5 mėn. praleido ligoninėje dėl lūžių, sumušimo. Visi trys kaimynai kai užėjo į jo namą buvo girti. Jam iš karto sudavė nieko nesakę. Tik tada, kai sūnus jam trenkė per galvą, motina liepė jo, M. Z., nemušti, nes užmuš ir liepė eiti daryti savo reikalus. Jis apsisuko ir nuėjo į kambarį. Jis, M. Z., nežino apie kokius reikalus ji kalbėjo. Namie turėjau malkų. Kaip ji galėjo reaguoti, kai jam iš karto trenkė laužtuvu? Nežino, ar namo savininkas kreipėsi dėl namo sudeginimo. Kai pas jį į ligoninę buvo atėjęs girtas V. Š. - pasakė, kad jei neatsiims pareiškimo, sudegins jo namą ir niekas apie tai nesužinos. Jis sąmonę prarado tada, kai S jį mušė kojomis. Iki S. P. veiksmų buvo sąmoningas. S. P. nieko jam nesakė apie balioną, viryklę. Ji tik pasakė, kad sūnus jo nemuštų, nes užmuš. Namo savininkas jam davė savo namo raktus. Jis ten gyveno ir turėjo raktą. Namas buvo rakinamas. Kaimynai pas jį gyveno dvi žiemas. Kaimynė jam davė savo namo raktus ir siuntė ten nueiti atnešti daiktų. Iki to įvykio konfliktų, teisminių ginčų su S. P. nebuvo. Tarp jo ir kaimynų nebuvo turtinių reikalų, skolų. Jis nerašė pareiškimo dėl išmušto lango.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Z. parodė, kad jis šiuo metu gyvena Santakos g., Grigiškėse esančiame apleistame name. Kiek jis žino, šis namas priklauso i, kur A gyvena, jis nežino. Minėtu adresu jam leido gyventi, už tai jam saugo minėtą vietą. Koks to namo adresas tikslus, nežino. 2015-06-02 apie 15.00 val. jis grįžo minėtu adresu ir užėjęs į namus atsigulė miegoti, duris užsirakino iš vidaus. Apie 15.00 val. išgirdo, kaip kažkas ėmė laužti namo duris. Išlaužę duris į namus įbėgo iš matymo pažįstami asmenys, t. y. S, A ir V. A rankoje turėjo metalinį laužtuvą. A pradėjo kaltinti jį, kad jis A apvogė. J. A. pasakė, kad jis nieko nevogė. T. A. su laužtuvu du kartus sudavė per dešine koją, vieną kartą sudavė į kairę koją, taip pat sudavė vieną kartą ir per dešinę ranką. Po šių smūgių jis nukrito ant žemės. Jam būnant ant žemės dar S porą kartų iš kojos spyrė jam į pilvą. V irgi norėjo jį mušti, bet A pasakė, kad nereikia, jis pats susitvarkys su juo. Po S spyrių į pilvą, M. Z. prarado sąmonę. Atsipeikėjęs po kažkurio laiko, jų namuose nebematė. Jie buvo išėję iš namų. Po to jis išėjo į lauką, kur pamatė pravažiuojant policijos automobilį. Jis minėtą automobilį susistabdė ir paprašė pagalbos. Ne už ilgo atvyko greitoji ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai. Sumuštos kairė ir dešinė rankos, pilvas, kairė ir dešinė kojos. (b. l. 16). Nukentėjusysis M. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad 2015-06-02 pas jį į namus atėjo S su sūnumi A ir V ir iš karto pradėjo mušti jį metaliniu strypu. A pirmas pradėjo mušti metaliniu strypu per jo kojas. Jis nuo smūgių nukrito ir tuo metu A nuėjo į kitą kambarį, o S priėjo prie jo ir pradėjo jį gulintį mušti. V pribėgo prie jo ir S, bet V jo nemušė. S pasakė V, kad jis eitų, kad nesikištų ir V išėjo. Šitą tikrai prisimena. Vladimirui išėjus jis prarado sąmonę, kas vyko paskui, jis nežino, jis net nežino, kiek laiko buvo be sąmonės ir gulėjo ant grindų. Kai atsipeikėjo, jis buvo visas kruvinas, negalėjo atsistoti. Namuose buvo vienas. Jis, būdamas kambaryje, prišliaužė prie spintelės, ant kurios buvo prieš tai padėjęs savo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ (mėlynos spalvos, ant telefono galinio dangtelio buvo išbraižęs adata „M“ raidę) ir 70 eurų (trys kupiūros po 20 eurų ir viena kupiūra 10 eurų). Prišliaužęs prie spintelės, norėjo išsikviesti pagalbą, todėl ieškojo telefono, tačiau jo nerado. Taip pat ir pinigų nerado. Jis nežino, kas paėmė jo telefoną ir pinigus, kadangi buvo be sąmonės ir nematė. Jis nusprendė iššliaužti į lauką iš namo, kad pasišaukti pagalbos ir kaip tik tuo metu, kai jis iššliaužė iš namo, pro šalį važiavo pareigūnai, kurie jį pamatė ir privažiavo prie jo. 2015-07-01 jis buvo Grigiškėse, ligoninėje, pas jį į palatą atėjo V ir pasakė jam, kad paimtų popierius iš tardytojos, o jei nepaims, jo namas sudegs. V atrodė neblaiviai, svyravo, todėl jis pasakė jam, kad išeitų, tegu policija sprendžia. V išėjo. Jis palatoje buvo vienas, todėl šiuos V žodžius girdėjo tik jis. 2015-07-09 jo aplankyti ligoninėje atėjo jo brolio sūnus V. J. V. davė raktus nuo savo namų, kad V jam atneštų jo asmeninių daiktų, drabužių ir panašiai. Vaidas paėmė raktus ir išėjo. 2015-07-10 atėjo V ir pasakė, kad jo namas sudegęs. Kas galėjo jį sudeginti, V nežinojo, jis taip pat nežino, kadangi visą laiką buvo ligoninėje, iš kurios nebuvo išėjęs. Jam padaryta turtinė žala, t. y dingo jo telefonas „Nokia“ - 50 eurų vertės, 70 eurų nuo spintelės ir sudegė jo namas, su visais jame buvusiais jo asmeniniais daiktais, t. y. su radiju, drabužiais, paklodėmis ir kitais daiktais, kuriuos bendrai vertina 20 tūkstančių eurų. Taip pat jam padaryta moralinė žala, kurią vertina 10 tūkstančių eurų, todėl kad pusę metų jam teko praleisti ligoninėse ir slaugos namuose. Jam bendrai padaryta turtinė 20 tūkstančių 120 eurų žala ir moralinė 10 tūkstančių eurų žala (b. l. 18).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad jie trise grįžo išgėrę į namus. Grįžę nerado pečiuko su balionu ir suprato, kad daiktus galėjo paimti kaimynas M. Z.. T. A. pas jį nuėjo, bet kaimynas pasakė, kad nieko neėmė. T. A. pamatė reduktorių ir suprato, kad tai jų. Jis atidarė spintą ir norėjo paimti, tačiau kaimynas čiupo kirvius ir jam pradėjo mojuoti virš galvos. T. A. paėmė montiruotę ir jam kažkur trenkė. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kai A trenkė kaimynui, jis, V. Š., buvo namie pas save. Pas kaimyną nuėjau maždaug po 10 min. po A nuėjimo. Užėjęs pamatė sėdintį M. Z. ir jis tikrai nebuvo praradęs sąmonės. Maždaug po 5 min. atvažiavo patruliai, kurie iškvietė greitąją pagalbą. Pats tikrai nematė, kaip A. P. trenkė M. Z.. Sužinojo su kuo buvo trenkta tada, kai A pareigūnams parodė tą strypą. J. A. pats pasakė, kad trenkė nukentėjusiajam, nes tas mosikavosi su kirviu. Kiek kartų trenkė, jis nesakė. Tuo metu S. P. ant kaimyno rėkė, kad jis vagis. Iš pradžių į namą nuėjo A, paskui S, paskui jis, V. Š.. S su kaimynu ginčijosi ir kaimynui tikrai netrenkė, jo kojomis nespardė. Nukentėjusysis kitoje byloje yra kaltinamasis dėl jo, V. Š., sveikatos sutrikdymo. Kaimynas jį sužalojo maždaug prieš 1,5 metų. Kai atvažiavo patruliai, M. Z. buvo išvežtas į ligoninę. Dingo jų pečiukas, balionas. Namo savininkas M. Z. tikrai neleido jame gyventi. Buvo du kirviai. A sakė, kad kaimynas mojavo dviem kirviais, nors jis, M. Z., to pats nematė. Jis, M. Z., matė, kad S nespardė M. Z.. Jis tikrai nebuvo praradęs sąmonės. Iš kaimyno namo išėjo visi trys iš karto. A iš namų išėjo tuščiomis rankomis. Jis tai tikrai matė. Į kaimyno namo iš pradžių nuėjo A, paskui S, o paskui jis pats. Nematė, kad M. Z. būtų buvęs kaip nors sužalotas. L. A. buvo paslėpęs. Mano, kad su visais nuėjimais ir išėjimais visas procesas truko apie 10 min. Jų namai yra apie 50 m. atstumu. Nesakė, kad pribaigs M. Z.. Pečiukas yra dujinis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, jog patruliuodami pastebėjo vyriškį, kuris stovėjo lyg atsirėmęs. Jis mojavo, pamatė, kad jis kruvinas ir iškvietė medikus. Nukentėjusysis nurodė asmenis, kurie jį mušė. Nuėję į namą juos rado, rado ir metalinį strypą su kraujo dalelėmis. Nukentėjusysis stovėjo atsirėmęs ir nurodė maždaug kurioje vietoje jį mušė. Per kelnes matėsi kraujas ir tikriausiai jam buvo suduota į veidą. Neprisimena, ar nukentėjusysis buvo neblaivus/blaivus. Nurodyti asmenys iš pradžių sakė, kad jie nieko nežino ir jam nieko nedarė. Paskui paaiškino, kad nukentėjusysis gavo ko nusipelnęs, nes jis yra vagis ir kalėjęs. Tie visi asmenys buvo neblaivūs. Jie neieškojo pagrobtų daiktų. Jam atrodo laužtuvą rado Kelmelis. Laužtuvą asmeniškai matė, ant jo buvo kraujo. Neprisimena, kas sakė, jog nukentėjusysis gavo tai, ko nusipelnė. Jis neprisimena, kas ką pasakė, nes ten buvo chaosas. Negali pasakyti, ar moteris kažką aiškino. Neprisimena, ar asmenys minėjo kažkokius konkrečius iš jų pavogtus daiktus.

Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2015-06-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-02 apie 15.30 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliais V. K. ir A. Š. Santakos g. ties 14 namu pastebėjo pilietį, kuris mojavo ranka ir kvietė patrulius. Priėjus arčiau jie pastebėjo, kad piliečio kakta kruvina ir pro kelnių apačią varva kraujas. Sumuštasis M. Z. a/k (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad prieš kelias minutes atgavo sąmonę, nes prieš tai į jo namus įsilaužė du vyrai ir moteris, kurie jį sumušė. M. Z. nurodė užpuolikų galimą buvimo vietą. Nuvykus į nurodytą vietą, name surado du vyrus ir moterį, kaip paaiškėjo, tai A. P. a/k (duomenys neskelbtini) V. Š., gim. 1983-03-28, ir S. P. a/k (duomenys neskelbtini) Minėtus piliečius nuvedus pas nukentėjusį, jis juos atpažino ir paaiškino, kad S. P. ir V. Š. mušė kumščiais per įvairias kūno vietas, o A. P. mušė metaliniu strypu (laužtuvu), kurį patruliai vėliau rado pas įtariamuosius namuose, paslėptą už durų. Jį apžiūrėjus rado kraujo dėmių. Apie 16.45 val. minėti piliečiai sulaikyti ir pristatyti į 2 P. N. GMP brigada 0801 išvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 14).

2015-06-02 asmens blaivumo testu Nr. 16651 kaltinamajam A. P. 2015-06-02 apie 17 val. 31 min. buvo nustatytas 1,19 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. (b. l. 103).

2015-06-02 asmens blaivumo testu Nr. 16649 kaltinamajai S. P. 2015-06-02 apie 17 val. 20 min. buvo nustatytas 1,93 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. (b. l. 136).

2016-01-19 specialisto išvadoje Nr. G 2913/15(01) konstatuota, kad M. Z. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniajam žaste, kairiajame dilbyje ir juosmens kairėje, paviršinės muštinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, kairio klubakaulio sparno lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2015-06-02. Skirtingo sužalojimų padarymo laiko požymių nenustatyta. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl klubakaulio sparno lūžio sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių identifikacinės savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Sužalojimų visuma nebūdinga vienmomentiniam griuvimui bei atsitrenkimui į kietus bukus daiktus (b. l. 38-42).

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino, nurodė, jog ėjo pas nukentėjusįjį į namus atsiimti savo daiktų, kurių neberado grįžę namo, t.y. viryklės (pečiuko). Nurodė, jog pamatė jo namuose nukentėjusįjį stovintį su kirviu ir sudavė metaliniu laužtuvu M. Z. per kojas. Teigė, jog tokiu būdu gynėsi nuo M. Z.. Teismas šią poziciją vertina kaip gynybinę, kadangi kaltinamasis turėjo galimybę išeiti iš svetimo namo, t.y. pats nuėjo pas M. Z., tas jo nepuolė, tik grasino bei, pasak, kaltinamojo mosavo kirviais. Kaltinamasi tuo tarpu neišėjo, nekvietė policijos pareigūnų, ką galėjo padaryti, o pats sudavė metaliniu laužtuvu ne vieną smūgį M. Z.. Tą patvirtina ir specialisto išvada, ir liudytojų R. S., V. Š. parodymai bei paties nukentėjusiojo parodymai apie jam suduotus smūgius. Būtinosios ginties situacijos nenustatyta, taigi, kaltinamojo A. P. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. Z. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniajam žaste, kairiajame dilbyje ir juosmens kairėje, paviršinės muštinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, kairio klubakaulio sparno lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2015-06-02. Pats nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, jog A. P. atėjęs jam iš karto smogė laužtuvu, o moteris atsistojo viduryje. A. P. jam du kartus trenkė į koją ir norėjo dar kartą trenkti per galvą, tačiau moteris jį sustabdė. Ji liepė sūnui eiti ir pasakė, kad susitvarkys pati. Po smūgio jis, M. Z., pargriuvo, tada jį gulintį moteris pradėjo mušti kojomis. A. P. jam trenkė į kairį klubą kartą ir du kartus į dešinės kojos blauzdą. Jam, M. Z., A. P. norėjo trenkti per galvą, bet sustabdė motina. Kai trenkė A. P., jo motina stovėjo šalia, o sugyventinis buvo kažkur kambaryje. Paskui jis pribėgo ir pasakė, kad leistų jį, M. Z., ,,dabaigti‘‘. Moteris neleido ir liepė vyrams daryti savo reikalus, o ji pati su juo, M. Z., susitvarkys. Tada ji jį, M. Z., pradėjo spardyti kojomis. Jis, M. Z., nukrito tada, kai jam davė du kartus per dešinę koją. Kiek kartų jam trenkė S. P., jis neprisimena. Sugyventinis jam nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Z. parodė, kad išlaužę duris į namus įbėgo iš matymo pažįstami asmenys, t. y. S, A ir V. A rankoje turėjo metalinį laužtuvą. A pradėjo kaltinti jį, kad jis A apvogė. J. A. pasakė, kad jis nieko nevogė. T. A. su laužtuvu du kartus sudavė per dešine koją, vieną kartą sudavė į kairę koją, taip pat sudavė vieną kartą ir per dešinę ranką. Po šių smūgių jis nukrito ant žemės. Jam būnant ant žemės dar S porą kartų iš kojos spyrė jam į pilvą. V irgi norėjo jį mušti, bet A pasakė, kad nereikia, jis pats susitvarkys su juo. Po S spyrių į pilvą, M. Z. prarado sąmonę. Nukentėjusysis M. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad 2015-06-02 pas jį į namus atėjo S su sūnumi A ir V ir iš karto pradėjo mušti jį metaliniu strypu. A pirmas pradėjo mušti metaliniu strypu per jo kojas. Jis nuo smūgių nukrito ir tuo metu A nuėjo į kitą kambarį, o S priėjo prie jo ir pradėjo jį gulintį mušti. V pribėgo prie jo ir S, bet V jo nemušė. S pasakė V, kad jis eitų, kad nesikištų ir V išėjo. Šitą tikrai prisimena. Taigi, nukentėjusiojo M. Z. parodymai nuoseklūs dėl kaltinamosios S. P. veiksmų. Visus kartus apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamoji jį spardė kojomis, gana smulkiai nupasakojo detales. Tą patvirtina ir specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai bei liudytojo R. S. parodymai. Liudytojas parodė, jog atvykę jie rado nukentėjusįjį, kuris nurodė asmenis, kurie jį mušė. Nurodyti asmenys iš pradžių sakė, kad jie nieko nežino ir jam nieko nedarė. Paskui paaiškino, kad nukentėjusysis gavo ko nusipelnęs, nes jis yra vagis ir kalėjęs. Tie visi asmenys buvo neblaivūs. Jie neieškojo pagrobtų daiktų. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į nukentėjusiojo nurodytą vietą, name surado du vyrus ir moterį, kaip paaiškėjo, tai A. P., V. Š., ir S. P.. Minėtus piliečius nuvedus pas nukentėjusį, jis juos atpažino ir paaiškino, kad S. P. ir V. Š. mušė kumščiais per įvairias kūno vietas, o A. P. mušė metaliniu strypu (laužtuvu), kurį patruliai vėliau rado pas įtariamuosius namuose, paslėptą už durų. V. Š. parodymai, jog jis nematė kaip S. P. mušė nukentėjusįjį reikšmės neturi, nes jis pats nurodė, kad į namą nuėjo vėliau, tai yra po to, kai buvo nuėjusi S. P., nematė ir A. P. smūgių nukentėjusiajam laužtuvu, taigi, galėjo nematyti ir S. P. veiksmų. Pačios kaltinamosios pozicija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės. Taigi, kaltinamosios S. P. kaltė įrodyta, tyčia – tiesioginė, nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, atsakomybę sunkina neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

K. S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, jos atsakomybę sunkina neblaivumas.

Nukentėjusysis M. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 20 000 EUR turtinę žalą ir 10 000 EUR neturtinę žalą (b.l. 55-57). Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro sudegęs namas, jame buvę daiktai, taip pat dingo jo telefonas „Nokia“ - 50 eurų vertės, 70 eurų nuo spintelės. Šioje byloje nėra nustatyta, jog namas būtų sudegęs dėl kaltinamųjų A. P. ir S. P. kaltės, be to namas priklausė ne nukentėjusiajam, pats nukentėjusysis buvo neblaivus, nenustatyta, jog kaltinamieji būtų ėmę ir jam priklausančius daiktus, dėl to šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas. Nukentėjusysis prašo atlyginti ir neturtinę žalą, nurodė, jog buvo sužalotas, pusę metų jam teko praleisti ligoninėse ir slaugos namuose. Nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sužalotos kojos, kraujosrūvos kūne, jis iš tiesų gydėsi ligoninėse, kaltinamųjų kaltė – tiesioginė tyčia. Atsižvelgiama į kaltinamųjų tyrtinę padėtį, į tai, jog veika smurtinė, t.y. padarytas sveikatos sutrikdymas, į sąžiningumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taigi, nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažintinas ir priteistina 700 EUR neturtinė žala solidariai atlyginti iš abiejų kaltinamųjų A. P. ir S. P..

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3312,98 EUR žalą dėl nukentėjusiojo M. Z. gydymo (b.l. 49-54). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, tenkintinas ir nurodyta turtinė žala priteistina solidariai atlyginti iš abiejų kaltinamųjų A. P. ir S. P..

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta apysunkė nusikalstama veika, veika tyčinė, baigta, vartotas smurtas. Atsižvelgiama į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į padarytą žalą. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus, 8 klasių išsilavinimo ,nevedęs, dirbantis, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Ukmergės pirminės sveikatos psichikos centre 2001 m. buvo rekomenduotas mokymas namuose. Diagnozė: nesocializuotas elgesio sutrikimas (b.l. 114-117). Priklausomybės ligų centre negydytas; baustas (b.l. 111), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-02 iki 2015-06-04 (b.l. 102-105). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamasis jauno amžiaus, socialiai integruotas, .ty. gyvena su motina, jos sugyventiniu, turi darbą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaip teigė, nukentėjusysis pagrobė jiems priklausančius daiktus, neteistas, manytina, tikslinga jam atidėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, manant, jog bausmės tikslai bus realizuoti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b.l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. P. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta apysunkė nusikalstama veika, veika tyčinė, baigta, vartotas smurtas. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į padarytą žalą. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę: spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, turi suaugusį sūnų, gyvena su sugyventiniu ir sūnumi, registruota darbo biržoje, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2013-01-26 iki 2013-01-30, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (b.l. 148), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (b.l. 149), neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2015-06-02 iki 2015-06-04 (b.l. 135-138). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamoji socialiai integruota, .ty. gyvena su sugyventiniu, sūnumi, kaip teigė, nukentėjusysis pagrobė jiems priklausančius daiktus, neteista, manytina, tikslinga jai atidėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, manant, jog bausmės tikslai bus realizuoti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b.l. 134), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai: metalinis strypas – laužtuvas, perduotas saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 33-34), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam M. Z., šiam neatsiėmus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti A P kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti - laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-02 iki 2015-06-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pripažinti S P kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti - laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-02 iki 2015-06-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo M. Z. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 20 000 EUR turtinę žalą ir 10 000 EUR neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir priteisti 700 EUR neturtinės žalos solidariai atlyginti iš abiejų kaltinamųjų A. P. ir S. P..

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3312,98 EUR žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti solidariai atlyginti iš abiejų kaltinamųjų A. P. ir S. P..

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus: metalinį strypą – laužtuvą, perduotą saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam M. Z., šiam neatsiėmus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.