- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-586-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Kovaras“
- Atsakovas
- VšĮ „Lauviluka“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ „Lauviluka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4576-233/2009 pagal UAB „Kovaras“ ieškinį atsakovei VšĮ „Lauviluka“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 580,12 Lt skolos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pirko dyzelinį kurą, tačiau už jį neatsiskaitė ir liko skolingas 4 580,12 Lt. Pirkimo–pardavimo sutarties dėl kuro pardavimo su atsakovu nesudarė, o kurą pardavinėjo pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo atsakovo atstovas V. Š. Jis pats atvykdavo pasiimti kuro ir pasirašydavo ant kreditinių kortelių. Jam taip pat būdavo išduodami čekiai, tačiau ant čekių būdavo atžyma, jog kuras išduotas kreditan. Prašo palikti galioti apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo VšĮ „Lauviluka“ 4 580,12 Lt skolos, 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 69 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB „Kovaras“ naudai ir 33,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad pagal 2008-05-31 PVM sąskaitą faktūrą KOV Nr. 0005817, 2008-06-30 – KOV Nr. 0005875, 2008-07-31 - KOV Nr. 0005979, 2008-08-31 – KOV Nr. 0006111, kurios yra pasirašytos atsakovo atstovo, atsakovas iš ieškovo įsigijo dyzelinio kuro už 4 580,12 Lt, už kurį neatsiskaitė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino savo parašus ant PVM sąskaitų faktūrų ir kreditinių ir kad pagal minėtus dokumentus kurą gavo, o įrodymų, kad už parduotą kurą atsiskaitė, nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas faktiškai gavo iš ieškovo kurą, už kurį iki šiol neatsiskaitė ir liko skolingas 4 580,12 Lt. Aplinkybė, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už gautą prekę, kadangi tarp šalių susiklostė faktiniai prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai, kurie įforminti PVM sąskaitomis-faktūromis. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas 2009-03-19 pateiktame atsiliepime į pareiškimą pripažino skolą ir nurodė, jog skola susidarė dėl sunkios situacijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo UAB „Kovaras" ieškinį atmest ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 4 580,12 Lt skolą už pirktą kurą kyla pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nors tarp šalių nebuvo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties. Pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, susiklostantys tarp juridinių asmenų, yra grindžiami rašytine sutartimi. Rašytinės sutarties nebuvimas, ieškovo reikalavimą daro negaliojančiu. Pirkimo-pardavimo teisinių santykių atveju, kaina sumokama pardavėjui, kai pastarasis perduoda pirkėjui prekes (CK 6.314 str.2 d.). Jei nėra numatyta kitaip, pirkėjas privalo sumokėti visą kainą iš karto (CK 6.314 str. 3 d.). Teismui jis nurodė, kad už įsigytas prekes (kurą) buvo atsiskaityta grynais, prekės perdavimo metu. Ieškovas neįrodė, kad tarp šalių sudaryta prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuri suteiktų atsakovui teisę, o ieškovui pareigą reikalauti apmokėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui po prekės perdavimo. Tokių sutarčių rūšims įstatymas nustato išimtinai rašytinę formą (CK 6.413 str.), o rašytinės formos sandorio nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str.). Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties esmine sąlyga laikytina prekė ir prekės kaina, kurią nustato šalys abipusio susitarimo pagrindu, taip pat prekės kokybė, jos pateikimas, kitos sąlygos. LAT teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, 2008-01-28 nutartimi konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, todėl remiantis šiuo dokumentu negalima preziumuoti susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Iš to šiuo atveju darytina išvada, jog ieškovas, pareiškęs ieškinį ir reikalavimą kildindamas iš PVM sąskaitų faktūrų, neįrodė atsakovo prievolės ir skolos fakto. Byloje nepaneigta atsakovo pozicija, jog už parduotas prekes buvo atsiskaityta grynais pinigais, todėl apeliacinį skundą prašo tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad yra nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai konstatavo esant tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius pirkimo–pardavimo santykius, įformintus PVM sąskaitomis faktūromis, nors tarp šalių pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad už prekes jis apmokėjo jų perdavimo metu, kadangi tokių aplinkybių atsakovas neįrodė. Apeliantas neteisingai remiasi ir aiškina 2008-01-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, kad vienos iš šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, nes apeliaciniame skunde remiasi tik jam palankia nutarties dalimi. Be to, ši byla nėra analogiška nagrinėjamam atvejui. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad „vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas“. Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir vertinant šios bylos aplinkybes laikytina, kad tarp ieškovo UAB „Kovaras“ ir apelianto VšĮ „Lauviluka“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai pirkimo–pardavimo santykiai. Tai patvirtina byloje esančios ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Įstatymai leidžia sudaryti ne tik rašytines sutartis, bet ir susitarti žodžiu. Tokio susitarimo pagrindu atsiradusius teisinius santykius patvirtina ieškovo išrašytos nurodytos PVM sąskaita faktūros. Apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas teigia, jog už įsigytas prekes (kurą) su ieškovu buvo atsiskaityta grynais prekės perdavimo metu. Iš to darytina išvada, kad apeliantas sutartinius santykius tarp jo ir ieškovo pripažino, taip pat tuo pripažino, kad prekes priėmė, o jos buvo sutarto kiekio ir kokybės. Tuo atsakovas, apeliaciniame skunde atsisakydamas pripažinti prievolę ir apskritai nesutikdamas su jos atsiradimo pagrindu, nepripažįsta sutartinių santykių buvimo fakto, bet prieštaraudamas sau, kartu teigia, jog šią prievolę įvykdė ir už prekes apmokėjo. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas pripažįsta sutartinių santykių buvimą tarp šalių. Šis apelianto prieštaravimas leidžia spręsti ir apie apelianto nesąžiningumą bei skundo nepagrįstumą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad už gautas prekes apmokėjo jų (kuro) perdavimo metu (CPK 178 str.), todėl apeliaciniame skunde ši nurodyta aplinkybė yra neįrodyta ir laikytina nepagrįsta.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2008-05-31 iki 2008-08-31 pardavė atsakovei dyzelinio kuro bendroje sumoje 4 580,12 Lt, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras. Rašytinės sutarties šalys nesudarė, tačiau, atsakovės atstovas, direktorius V. Š. savo parašu patvirtino, kad prekes, t. y. dyzelinį kurą, gavo (b. l. 6–9). Atsakovė už jai parduotą kurą neatsiskaitė. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, kad nesudarė rašytinės sutarties su ieškove ir todėl ji neturi reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6. 154, 6. 156, 6. 159 str.). Iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė šalių valios sutapimas. Nagrinėjamojoje byloje ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, nes atsakovės atstovas jas patvirtino savo parašu. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė tiekė atsakovei degalus, o atsakovė už juos turėjo atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės teiginiai, kad už pirktą kurą buvo atsiskaityta grynais pinigais, neparemti įrodymais, priešingai, pats atsakovės vadovas, gavęs ieškovės reikalavimą, patvirtino, kad skolą pripažįsta, bet dėl pablogėjusios situacijos rinkoje neišgali atsiskaityti (b. l. 37).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš, VšĮ „Lauviluka“, įm. k. 300660689, 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.