Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 13.34 val. Prienuose, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz E300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius, nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus. G. K. šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už pažeidimus jam paskirta subendrinta 880,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, G. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpino iki 1 metų 6 mėnesių. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams apėmimo būdu subendrino su 30 Eur bauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir G. K. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Kitos nutarimo dalies nekeitė. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad byloje surinkti duomenys pakankami G. K. kaltei dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl baudos individualizavimo klausimo ir konstatavo, kad yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, sutrumpinti G. K. paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 metų 6 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 straipsnio normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012).

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-6-805/2016 duomenimis nustatyta, kad G. K. teisė vairuoti transporto priemones atimta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą, t.y. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 13 d. apie 13.34 val. Prienuose, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz E300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius, nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus. G. K., nesutikdamas su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimu, apeliaciniu skundu šį nutarimą apskundė Kauno apygardos teismui. 2016 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas G. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir individualizuodamas bausmes paskyrė subendrintą galutinę 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Kitos nutarimo dalies nepakeitė. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui atimta ne tik už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kitiems asmenims priklausantys du automobiliai, bet ir už tai, jog pažeidėjas, stengdamasis išvengti atsakomybės, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasitraukė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pavojingi, eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, pažeidėjas, nepranešęs policijai pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, sukėlė grėsmę kelių eismo saugumui. G. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pagal nuobaudos dydį laikytinas vienu grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, šis pažeidimas yra priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą. Nors pareiškėjas nurodo, kad iš eismo įvykio pasišalino dėl didelio susijaudinimo, neturėdamas tyčios ir siekio išvengti administracinės atsakomybės, tačiau su šiais pareiškėjo argumentais nesutiktina, nes tiek Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarime, tiek Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuota, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad G. K. iš įvykio vietos pasišalino dėl sumišimo nesuvokdamas padaryto pažeidimo, priešingai, byloje nustatytos įvykio aplinkybės ir pažeidėjo elgesys pažeidimų padarymo metu rodo, kad G. K., pasišalindamas iš įvykio vietos, veikė sąmoningai, tyčia siekė paslėpti eismo įvykio pėdsakus, apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, taip tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nuo pat pradžių pripažino padarytus pažeidimus, vertintinas kritiškai, nes G. K. įvykio vietoje neieškojo apgadinto automobilio savininko ar jo teisėto valdytojo ir nukentėjusiojo jokiais kitais būdais apie padarytą eismo įvykį neinformavo, o atsakomybę už padarytą eismo įvykį prisiėmė tik jo automobilį suradus policijos pareigūnams, savanoriškai negrįžo į policijos komisariatą, kur turėjo užbaigti pildyti administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentus.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas, individualizuodamas pažeidėjui skirtiną bausmę, jau atsižvelgė G. K. administracinio teisės pažeidimo pobūdį, sukelto įvykio pavojingumą, į tai, kad jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nesukėlė rimtų pasekmių, bei į aplinkybes, kad pažeidėjas gailisi, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones (vairuotojas–ekspeditorius), kad anksčiau už tokį pažeidimą jis nėra baustas, jo asmenybė teigiamai charakterizuojama, todėl pritaikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpino Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimu G. K. paskirtos minimalios, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos, papildomos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams) terminą iki 1 metų 6 mėnesių.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina siekiant įsidarbinti, dėl pirmiau teismo paminėtų išvadų, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis ir Kauno apygardos teismai yra ne kartą pažymėję, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būtinybė vairuoti transporto priemones, kad galėtų nuvykti į darbą, nuvežti artimuosius, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N-34/2007, N-413/2007) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Pažymėtina ir tai, kad G. K., prašydamas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėtų jam taikyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Tai, kad jis nuobaudos vykdymo metu paskirtą baudą sumokėjo, per praėjusį specialiosios teisės atėmimo laikotarpį baustas nebuvo, atlygino padarytą žalą, leidžia daryti prielaidą, kad jis siekia pasitaisyti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai jau yra pasiekti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ir besiformuojančią teismo specialios teisės sutrumpinimo praktiką bei į tai, kad Kauno apygardos teismas individualizuodamas bausmę, pažeidėjui Prienų rajono apylinkės teismo paskirtą nuobaudą sumažino ir paskyrė trrumpesnę papildomą nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali papildoma nuobauda, ir vertinant G. K. elgesį pažeidimo padarymo metu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288, 329 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo G. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.