- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e1-1210-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07649-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 9 mėnesių laikotarpiui, skirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas: įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą;
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų ir 4 mėnesių laikotarpiui, 10 mėnesių laikotarpiui skirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas: įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ir Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginti turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ir Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginti turtinę žalą,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2022 m. kovo 5 d. apie 00 val. 16 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0333, nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, kol nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į skiriamosios salelės bortelį.
Kaltinamasis A. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, prisipažino visiškai. Parodė, kad žmona M. P. turi du savo vardu registruotus automobilius. Vienu ji nuolat naudodavosi, o „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėdavo namo kieme, raktelius laikydavo namuose. 2022 m. kovo 4 d. žmona apie 18 val. 30 min. išvyko į darbą, kur jai buvo naktinė pamaina. Vakare su draugu D. B. vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę ir viskį). Jautėsi labai apsvaigęs, kadangi metus laiko buvo nevartojęs alkoholio. Jam kilo mintis su žmonos automobiliu, kuris stovėjo kieme, pasivažinėti po mikrorajoną. D. B. sutiko. Sėdo už automobilio vairo, jo draugas - priekinėje keleivio sėdynėje. Pamena, kad išvažiavo iš kiemo, pasuko dešinėn. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) prospektą, žiedinėje sankryžoje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį. Mėgino patraukti nuo kelio automobilį, tačiau to padaryti nepavyko. Atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Kiek buvo nustatyta promilių - nepamena. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 128-129).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. parodė, kad A. P. yra jos sutuoktinis, su kuriuo pasirašė povedybinę sutartį, kurioje numatyta, kad visas įsigyjamas turtas yra asmeninė nuosavybė. 2021 m. spalio mėnesį ji už asmenines lėšas nusipirko lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). „VW Passat“ automobilį laikė prie namų esančiame kieme, o raktelius namuose. A. P. niekada nėra ėmęs jos automobilių, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2022 m. kovo 4 d. nuo 19 val. jai turėjo prasidėti naktinė pamaina, kuri baigiasi 07 val. ryto. 2022 m. kovo 5 d. apie 4 val. ryto jai paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairavo automobilį girtas, automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę. Vėliau A. P. jai pasakojo, kad pas jį į namus buvo atvažiavęs draugas D. B., su juo gėrė alkoholį, po to sumąstė važiuoti pasivažinėti, jis vairavo automobilį, jo nesuvaldė ir užvažiavo ant bortelio (b. l. 94-95).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. S. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 00 val. 19 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis užvažiavo ant kelio bortelio, vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą rastas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojui A. P. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 55-56).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0333, 2022 m. kovo 5 d. 00 val. 39 min. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, 2022 m. kovo 5 d. 00 val. 56 min. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 77-81).
2022 m. kovo 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-19, 22-30).
2022 m. kovo 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuotas automobilio sugadinimas (b. l. 31-35, 36-54).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės matyti, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. P. (b. l. 91-92).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje, automobilio „VW Passat“ kaina Lietuvoje 2 880 Eur su PVM (b. l. 91-92).
Iš pateiktos Vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos 2019 m. rugpjūčio 28 d. matyti, kad sutuoktiniai M. P. ir A. P. pasirinko turto visiško atskirumo teisinį režimą (elektroninės bylos popierinės versijos l. 96-99).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. P. 2022 m. kovo 5 d. apie 00 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, kol nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į skiriamosios salelės bortelį, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. P. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (elektroninės bylos popierinės versijos l. 121-123), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (elektroninės bylos popierinės versijos l. 107-120).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei šios bausmės dydžio minimumas.
A. P. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, transporto teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, todėl A. P. nustatytinas kiek didesnis nei minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai. Termino pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Sprendžiant dėl prokurorės pareiškime nurodytos konfiskuotinos transporto priemonės iš kaltininko pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant M. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį. Šią transporto priemonę A. P. vairavo savininkei negalint žinoti, kad jis yra neblaivus, kadangi ji tuo metu buvo darbe (b. l. 94-95). Be to, iš Vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos 2019 m. rugpjūčio 28 d., matyti, kad sutuoktiniai M. P. ir A. P. pasirinko turto visiško atskirumo teisinį režimą (elektroninės bylos popierinės versijos l. 96-99). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, formaliai yra būtinas. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju A. P. vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui, o kitam asmeniui, kuris negalėjo žinoti apie kaltininko daromą nusikalstamą veiką. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko A. P. konfiskuojama minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio „VW Passat“ vidutinė rinkos vertė 2022 m. kovo mėnesį buvo 2880 Eur (b. l. 91-92), tai iš A. P. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 2880 Eur (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).
Pažymėtina, jog kaltinamasis A. P. prašė teismo leisti jam skirtą baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti per 24 mėnesius, tačiau teismas, įvertinęs paskirtos baudos dydį, nustato 12 mėnesių terminą baudai sumokėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pusės oro pagalvė, supakuota į popierinį paketą; keleivio pusės oro pagalvė, supakuota į kartoninę dėžę; vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, supakuotas į voką Nr. 1; vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, supakuotas į voką Nr. 2; lipnios juostos dalis su mikrodalelių pavyzdžiais, supakuota į voką Nr. 3; lipnios juostos dalis su mikrodalelių pavyzdžiais, supakuota į voką Nr. 4; kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės, stiklainis Nr. 1; foninis kvapo pėdsakas iš automobilio salono, stiklainis Nr. 2, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, elektroninės bylos popierinės versijos l. 75).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, išieškoti valstybės naudai iš A. P. jo vairuotos transporto priemonės – automobilio „VW Passat“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 2880 Eur.
Transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti disponuoti savo nuožiūra M. P..
Išaiškinti A. P., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti A. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2880 Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pusės oro pagalvę, supakuotą į popierinį paketą; keleivio pusės oro pagalvę, supakuotą į kartoninę dėžę; vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, supakuotą į voką Nr. 1; vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, supakuotą į voką Nr. 2; lipnios juostos dalį su mikrodalelių pavyzdžiais, supakuotą į voką Nr. 3; lipnios juostos dalį su mikrodalelių pavyzdžiais, supakuotą į voką Nr. 4; kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės, stiklainis Nr. 1; foninį kvapo pėdsaką iš automobilio salono, stiklainis Nr. 2, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.