- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- e2-23-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-1062-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Kreditorius
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, civilinėje byloje Nr. eL2-2484-343/2016 pagal V. J. pareiškimą išduoti teismo įsakymą išieškoti skolą iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokontraktas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą teismingumo tuo atveju, kai skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla.V. J. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti 1762,15 Eur skolą, 126,88 Eur sutartinių delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 14 Eur bylinėjimosi išlaidų iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Agrokontraktas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti V. J. pareiškimą.Teismas konstatavo, kad gautas pareiškimas negali būti priimtas, nes jis neteismingas Kauno apygardos teismui, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 431 straipsnio 6 dalis nustato, jog bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad 2016 m. birželio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su tuo pačiu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau apylinkės teismas minėtą pareiškimą atsisakė priimti, nurodydamas, jog apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja civilines bylas, kuriose turtinio pobūdžio reikalavimai yra reiškiami restruktūrizuojamam asmeniui, todėl dėl reikalavimo pagrįstumo išieškotojas turėtų kreiptis į skolininkės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą – t. y. Kauno apygardos teismą. Apeliantas paaiškino, kad gerbdamas teismą, jis nesivėlė į jokius ginčus ir pareiškimą padavė apygardos teismui, tačiau apygardos teismas iš esmės net nemotyvavo, jog pareiškimas pareikštas restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui, nors pareiškėjas į tai atkreipė dėmesį ir, kreipdamasis į aukštesnįjį teismą, tikėjosi nuodugnesnio pagrindimo, kodėl jo pareiškimas yra nepriimtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju iškilo klausimas, kuris teismas – apylinkės ar apygardos – turėtų kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai skolininkei iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, motyvuodamas tuo, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. Savo ruožtu apeliantas, skųsdamas Kauno apygardos teismo nutartį, nurodo, kad jau buvo kreipęsis į Kėdainių rajono apylinkės teismą, tačiau pastarasis nurodė pareiškėjui kreiptis būtent į skolininkės RUAB „Agrokontraktas“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Agrokontraktas“ 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 29 d., o jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas. Savo ruožtu kreditorius V. J. 2016 metais kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl įsiskolinimo, kilusio iš 2015 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, priteisimo iš skolininkės RUAB „Agrokontraktas“. Taigi, V. J. reiškia atsakovei turtinius reikalavimus, kilusius iš santykių, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 23 straipsnis bei 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas reglamentuoja kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimo ir tvirtinimo tvarką, tačiau ĮRĮ nenustato ginčų dėl prievolių, atsiradusių jau įmonės restruktūrizavimo metu nagrinėjimo tvarkos, be kita ko ir tokių ginčų teismingumo klausimo. Taigi, šiuo atveju sprendžiant teismingumo klausimą, nėra pakankamo įmonių restruktūrizavimo proceso specifikos nulemto teisinio pagrindo taikyti specialiąsias teisės normas – ĮRĮ. Savo ruožtu, kaip teisingai pastebėjo Kauno apygardos teismas, CPK 431 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja būtent apylinkės teismai, o CPK 27 straipsnio 4 punktas, įtvirtinantis, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo, nenumato, kad apygardos teismai be kita ko nagrinėja ir civilines bylas, kuriose turtinio pobūdžio reikalavimai, atsiradę įmonės restruktūrizavimo metu, reiškiami restruktūrizuojamai bendrovei.Aplinkybę, kad įmonės restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimų akumuliavimo vienoje byloje principas nėra taikomas tokia pat apimtimi kaip bankroto procedūrų metu, netiesiogiai patvirtina ir CPK 163 straipsnio 5 punktas bei 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriuose numatyta teismo pareiga sustabdyti bylos, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjimą, kai paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla ir perduoti tokią bylą atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau toks pat reguliavimas nenustatytas įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju. Be to, ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos – kreditorių reikalavimams restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pareikšti, o nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, kreditoriaus V. J. pareiškimas paduotas tik 2016 metais, kai restruktūrizavimo planas byloje patvirtintas dar 2015 m. rugpjūčio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, todėl remtis teismų teisės aiškinimo taisyklėmis reikia itin apdairiai, t. y. tik tokiais jas (taisykles) nustačiusiais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, ir kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtos teisės aiškinimo taisyklės, atsižvelgiant į teisės aiškinimo taisyklės sukūrimo laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kur kreditoriaus reikalavimas į restruktūrizuojamą įmonę atsirado iki restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, pateikti teismų išaiškinimai negali būti tiesiogiai taikomi šioje byloje, kurioje kreditoriaus reikalavimas į skolininkę atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kilusiam teismingumo klausimui spręsti.Įvertinęs visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutikdamas su apeliantu, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis nėra pakankamai išsamiai motyvuota, neturi pagrindo nesutikti, taigi ir naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta, jog V. J. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismingas apylinkės teismui ir todėl atsisakyta jį priimti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.