- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- eAN2-319-957/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00194-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1510-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. A. L. Institucijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3 dalį 175 Eur dydžio bauda dėl to, kad pakartotinai pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punktą, nes (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 11 d. 17.36 val. ir 2024 m. rugpjūčio 10 d. 13.20 val., gatvėje, jai priklausantys du Cane Corso veislės šunys vaikščiojo be šeimininko, be antkaklių, be antsnukių, šunys išeidavo už uždaros teritorijos (duomenys neskelbtini), peršokdami laikiną tvorelę, patekdavo į kitų asmenų sklypų teritorijas.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi netenkintas A. L. skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimo ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. L. prašo panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį byloje ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
3.1. Apeliantė skunde pažymi, kad nutarimas grindžiamas tik vieno liudytojo (kaimyno), su kuriuo jos santykiai konfliktiški, parodymais, todėl buvo pažeistos jos teisės ir nešališkumo principas.
3.2. Apeliantės teigimu, byloje padarytas vaizdo įrašas yra nepatikimas įrodymas, nes jis padarytas privačia vaizdo kamera, kuri nėra sertifikuota ar patvirtinta kaip teisėta įrodymų rinkimo priemonė. Joje data ir laikas keičiami rankiniu būdu, tai patvirtino pats nukentėjusysis.
3.3. Pasak pareiškėjos, byloje nenustatyta gyvūno nuosavybės teisė, tarnybos neidentifikavo ir nepateikė nė vieno įrodymo, jog tai jai priklausantis gyvūnas, nesikreipė į gyvūnų registrą įsitikinti, ar jos vardu registruotas gyvūnas. Pasak apeliantės, gyvūno identifikacija yra būtina administracinei atsakomybei taikyti ir negali būti taikoma, kai nenustatyta nusižengimo objekto ar subjekto tapatybė. Apeliantės manymu, procesinis sprendimas neidentifikavus gyvūno pažeidžia objektyvumo ir nekaltumo prezumpcijos principus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo atmesti A. L. apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pasak Institucijos atstovo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai ir argumentai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į joje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas konkrečias gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojančias taisykles. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 (redakcija galiojanti nuo 2019 m. gegužės 7 d.) „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 38 punkte nustatyta, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Būtent dėl pirmiau nurodytame pastarojo teisės akto punkte numatytų reikalavimų pakartotinio pažeidimo pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį nubausta A. L., Institucijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimu konstatavus, kad 2024 m. birželio 11 d. 17.36 val. ir 2024 m. rugpjūčio 10 d. 13.20 val. gatvėje jai priklausantys du Cane Corso veislės šunys vaikščiojo be šeimininko, be antkaklių, be antsnukių, šunys išeidavo už uždaros teritorijos (duomenys neskelbtini), peršokdami laikiną tvorelę, patekdavo į kitų asmenų sklypų teritorijas.
7. Apeliantė, nesutikdama su tokiais procesiniais sprendimais, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje neįrodyta jos kaltė, nes nepagrįstai buvo remiamasi jos šališko kaimyno parodymais, neteisėtai padarytu vaizdo įrašu bei nebuvo aiškintasi, ar jos vardu gyvūnų registre apskritai yra registruota šunų ir ar išties nagrinėjamais atvejais užfiksuotas būtent jai priklausantis šuo. Apeliacinės instancijos teismas tokius A. L. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
8. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. To paties straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Atitinkamai pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10. Priešingai nei teigia apeliantė A. L., įrodymų vertinimo aspektu sutiktina su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės ir jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.
11. Pažymėtina, kad byloje esantys vaizdo įrašai užfiksavo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vaikščiojantį apeliantei priklausantį šunį, šio įrašo atsiradimo aplinkybes paaiškino liudytojas Č. A., kuris taip pat atpažino ir būtent A. L. priklausančius šunis. Pirmosios instancijos teismas pateikė ir minimo vaizdo įrašo analizę. Antai, teismas pažymėjo, kad iš užfiksuoto įrašo (2024 m. rugpjūčio 10 d.) matyti, kaip šuo bando sugrįžti pro vartus į teritoriją, kurią kaip savo įvardijo pati pareiškėja (daug kartų bando su letena ar net visu kūnu atidaryti vartus, lįsti pro apačią ir pan.). Šią aplinkybę teismas pagrįstai įvertino kaip rodančią, jog aktuali teritorija gyvūnui yra pažįstama, sava. Kartu teismas pagrįstai sprendė, kad akivaizdu, jog šuo – ne aptvertoje namų valdoje, o viešoje vietoje, palaidas, be antsnukio, be žmogaus priežiūros. Pasisakydamas dėl kito vaizdo įrašo (filmuoto iš automobilio), teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog jame yra fiksuoti apeliantės šunys. Šias aplinkybes gretinant su liudytojų Č. A. ir E. M. bei pačios apeliantės pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, nebelieka abejonių, kad bylai aktualioje vietoje ir laiku fiksuoti būtent A. L. priklausantys šunys. Juo labiau, kad apeliantė negalėjo nurodyti, kur dar netoliese yra laikomi tokie patys šunys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teisme atliktas laikantis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
12. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad nebuvo aiškinamasi Gyvūnų registre, ar ji apskritai turi kokių nors šunų, tačiau ši aplinkybė nedaro pirmiau paminėtais vaizdo įrašais ir liudytojų Č. A., E. M. bei pačios apeliantės parodymais nustatytų faktų nepatikimais ir nesudaro pagrindo abejoti, jog A. L. išties laiko minimus šunis. Pažymėtina, kad pati A. L. apklausiama teisme parodė, kad kai buvo fiksuota veika, ji turėjo tris šunis, Cane Corso veislės. Tokias aplinkybes patvirtino tiek liudytojas Č. A., tiek liudytojas E. M. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra gyvūnų registro duomenų, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. L. aktualiu metu turėjo minimus šunis, o remiantis pirmiau paminėtu vaizdo įrašu, jo ir jame fiksuotos įvykio vietos analize bei įraše fiksuotos informacijos sugretinimu su liudytojo Č. A. parodymais, konstatuotina, kad vaizdo įrašuose fiksuoti būtent apeliantės šunys ir šie šunys fiksuoti be šeimininko, be antkaklių, be antsnukių, išėję už uždaros teritorijos (duomenys neskelbtini).
13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. L. apeliacinio skundo argumentus, kad byloje padarytas vaizdo įrašas nepatikimas įrodymas, nes jis padarytas privačia vaizdo kamera, kuri nėra sertifikuota ar patvirtinta kaip teisėta įrodymų rinkimo priemonė. Pažymėtina, kad ANK nekelia ypatingų (licencijavimo ar sertifikavimo ir pan.) reikalavimų vaizdo kameroms, kaip vaizdo fiksavimo priemonėms. Kaip minėta, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, gali būti nustatomi ir vaizdo įrašais. Esminis reikalavimas tokių įrašų patikimumui yra tas, kad vaizdo įrašai būtų susiję su byla ir kad juose fiksuotą informaciją būtų galima patikrinti ANK įtvirtintais procesiniais veiksmais. Šiuo atveju byloje pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuota informacija buvo patikrinta apklausiant liudytoją Č. A. ir pačią A. L. Liudytojas Č. A. išsamiai paaiškino vaizdo įrašų fiksavimo aplinkybes, atpažino apeliantės šunis, o pati apeliantė A. L. fiksuotą teritoriją įvardijo kaip savą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius vaizdo įrašus pripažino leistinu įrodymu ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme.
14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. L. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad liudytojas Č. A. yra šališkas, nes yra jos kaimynas, su kuriuo jos santykiai yra konfliktiški. Pažymėtina, kad ANK nešališkumo reikalavimą kelia tik teismui ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui), tačiau ne liudytojams ar nukentėjusiesiems (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Išties, tam tikrais atvejais liudytojas ar nukentėjęs asmuo gali būti suinteresuotas duoti tendencingus ir materialią tiesą iškreipiančius parodymus, tačiau tokiu atveju jo parodymų vertinimas reikšmingas ne jų nešališkumo, o patikimumo aspektu. Šiuo atveju galima sutikti su apeliantės argumentu, kad esant konfliktiškiems jos ir liudytojo Č. A. tarpusavio santykiams, liudytojas gali būti suinteresuotas duoti tendencingus ar melagingus parodymus, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad liudytojo Č. A. parodymus patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai matomi ir faktai apie kuriuos jis liudijo, todėl pagrindo pripažinti šio liudytojo parodymus nepatikimais nėra faktinio pagrindo.
15. Apeliaciniame skunde A. L. nenurodo jokių argumentų dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad apeliantei paskirta bauda būtų aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno šimto dvidešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų, o apeliantei paskirta vidurkiui lygi nuobauda, kurią švelninti nėra pagrindo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.