Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-305-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
2A-305-278/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Suinteresuotas asmuo
J. D.
Pareiškėjas
Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-305-278/2018

Teisėja Edita Jusevičienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01058-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1392-948/2017 pagal pareiškėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl neveiksnaus fizinio asmens sprendimo peržiūrėjimo ir A. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašė teismą peržiūrėti Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-189/1992, kuriuo A. Š. buvo pripažinta neveiksnia ir šį teismo sprendimą pakeisti – pripažinti A. Š. neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, t.y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (tvarkymasis su pinigais, maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas, reikiamų dokumentų užpildymas ir pan.), savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra, apranga, avalynė ir pan.), maitinimosi srityje (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, savalaikis vaistų vartojimas ir pan.), bendravimo srityje (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, uždarumas, konfliktai, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.). Be to, prašė pripažintos neveiksnia atitinkamose srityse A. Š. globėju palikti J. D..Nurodė, kad pareiškimas teismui teikiamas atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pagal kurį teismas turi nustatyti sritis, kuriose A. Š. pripažinta neveiksnia. Teigė, kad Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Psichikos sveikatos centro Socialinio darbuotojo 2017 m. spalio 12 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ (toliau – Socialinio darbuotojo išvada arba Išvada) patvirtina, kad A. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų. Nurodė, kad neveiksnia pripažintos A. Š. psichikos būklė nuo pripažinimo neveiksnia iki šio laiko iš esmės nepasikeitė, todėl nėra tikslinga skirti naują ekspertizę psichinei būklei įvertinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, A. Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos teisingai valdyti atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Socialinio darbuotojo išvados duomenimis, kad A. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Be to, 1992 m. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra nustatyta, jog A. Š. konstatuota lėtinė psichinė liga – epilepsinė silpnaprotystė ir dėl psichikos sveikatos būklės ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-189/1992). Nurodė, kad byloje yra duomenų, jog A. Š. psichinė sveikatos būklė iš esmės nėra pakitusi ir išlieka stabili, o iš byloje dalyvaujančio neveiksnaus asmens globėjo paaiškinimų, pateiktos išvados ir prijungtos civilinės bylos medicininių duomenų apie A. Š. psichinę sveikatos būklę, yra pagrindas spręsti, kad A. Š. būklė nėra pagerėjusi, o iš medicininių dokumentų matyti, kad jos pasveikimas nėra galimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. D. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teismui.Nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą, nemotyvuotą bei neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priėmęs sprendimą pripažinto asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Iš esmės analogišką reikalavimą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 2 dalis. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į Aprašo turtinį bei minėtas CPK bei CK nuostatas, A. Š. turėjo būti pripažinta neveiksnia visose srityse, kadangi ji nesugeba įvertinti savo veiksmų ir jų valdyti. Apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju socialinis darbuotojas surašė išvadą dėl A. Š. gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus neįvertindamas visų sričių, kuriose A. Š. pripažinta neveiksnia. Nepaisant to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus šio pobūdžio byloje ir ne tik neįvertino visų sričių, kuriose A. Š. turėtų būti pripažinta neveiksnia, bet ir neskyrė socialiniam darbuotojui užduoties surašyti papildomą išvadą dėl A. Š. gebėjimų pasirūpinti savimi bei priimti sprendimus kitose, nei Išvadoje aprašytose, srityse.Teigia, jog yra tikslinga A. Š. pripažinti neveiksnia visose srityse siekiant, kad būtų apsaugoti jos pačios interesai. Nurodo, kad ir iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog A. Š. negali tvarkyti savo asmeninių pajamų bei sudaryti sandorių. Be to, nors A. Š. pripažinta neveiksnia sveikatos, savitvarkos įgūdžių, maitinimosi, sveikatos priežiūros ir bendravimo srityse, realiai jai išlieka rinkimų teisė, kas prieštarauja ne tik neveiksnumo tam tikrose srityse instituto esmei, bet ir logikai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo skundą atmesti.Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių argumentų ar pateikta įrodymų, leidžiančių tenkinti apeliacinį skundą. Teigia, jog pareiškėjas neturi pagrindo abejoti į bylą pateikta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta Socialinio darbuotojo išvada, kuri, be kita ko, įstatymų nustatyta tvarka apskųsta nebuvo. Mano, kad skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados yra teisingos, tinkamai vertinus byloje esančius įrodymus. Suinteresuoto asmens A. Š. atstovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.Nurodo, kad A. Š. be kitų asmenų pagalbos bei priežiūros negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, todėl jai būtina nuolatinė priežiūra bei globa. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo pareiškimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai tenkintas ir nustatytos sritys, kuriose A. Š. pripažinta neveiksnia. Teigia, jog Socialinio darbuotojo išvadoje buvo įvertintos sritys, kuriose A. Š. pripažintina neveiksnia, todėl teismas turėjo teisėtą pagrindą vadovautis šia Išvada.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, jog Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-189/1992 A. Š. buvo pripažinta neveiksnia. Nustatyta, kad A. Š. yra ligonė bei I grupės invalidė, serga epilepsija su silpnaprotyste ir disforijom, o dėl šios ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (6 b. l.). Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi neveiksnios A. Š. globėja paskirta J. D. (7 – 10 b. l.). 2017 m. spalio 18 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimas, kuriuo, atsižvelgiant į CPK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatas, buvo prašoma peržiūrėti Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-189/1992, kuriuo A. Š. buvo pripažinta neveiksnia ir šį teismo sprendimą pakeisti – pripažinti A. Š. neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Be to, pareiškėjas pateikė ir Socialinio darbuotojo išvadą, kurioje nurodoma, kad A. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų nurodytose srityse.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.. Be to, CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Tai reiškia, kad tie atvejai, kai asmuo pripažintinas neveiksniu praktiškai visose srityse, iš esmės paneigiamas naujasis teisinis neveiksnumo reglamentavimas, todėl yra negalimas. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus su fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sprendžiamu klausimu susijusius suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi įstatymas tiesiogiai įpareigoja teismą būti aktyviu bei, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, kuomet kyla abejonių dėl konkrečių sričių, kuriose asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu, savo iniciatyva rinkti įrodymus.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą bei nustatydamas A. Š. neveiksnia atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iš esmės vadovavosi 1992 m. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame A. Š. konstatuota lėtinė psichinė liga – epilepsinė silpnaprotystė bei tai, kad ji dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (Biržų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-189/1992 8 lapas) bei Socialinio darbuotojo išvada, kurioje nurodytos sritys, kuriose A. Š. negeba pasirūpinti savimi bei priimti kasdieninių sprendimų. 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas neskyrė teismo psichiatrinės ekspertizės A. Š. bei pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis A. Š. psichinė sveikatos būklė iš esmės nėra pakitusi ir išlieka stabili, o taip pat, įvertinus neveiksnaus asmens globėjo paaiškinimus bei kitus bylos duomenis, yra pagrindas spręsti, jog A. Š. pasveikimas nėra galimas. Be to, iš byloje esančių duomenų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą bei nustatydamas konkrečias turtinių ir neturtinių santykių sritis, kuriose A. Š. pripažįstama neveiksnia, teismas iš esmės rėmėsi Socialinio darbuotojo išvada, kadangi daugiau į bylą nebuvo pateiktų jokių duomenų apie A. Š. gebėjimą/negebėjimą pasirūpinti savimi bei priimti sprendimus konkrečiose srityse. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatydamas konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose A. Š. pripažįstama neveiksnia, pirmosios instancijos teismas faktiškai vadovavosi tik Socialinio darbuotojo išvada. Nors skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti šioje Išvadoje išdėstytais duomenimis, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktų duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad Išvadą pateikęs socialinis darbuotojas atitinka Aprašo 3 punkte įtvirtintus išsilavinimo bei darbo stažo reikalavimus, juo labiau kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo kilęs klausimas, ar Socialinio darbuoto išvada yra parengta laikantis jai teisės aktų keliamų reikalavimų. Įvertintina, jog V. Š. teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta 1992 metais, t.y. prieš daugiau nei prieš 20 metų; kad Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimu A. Š., atsižvelgiant, kad ji yra I grupės invalidė dėl epilepsijos su silpnaprotyste ir disforijom, buvo pripažinta neveiksnia, kaip negalinti suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; kad A. Š. globėja J. D. atsiliepimu į pareikštą pareiškimą prašė išplėsti sričių, kuriose A. Š. pripažintina neveiksnia, sąrašą, įtraukiant kitas turtinių santykių (pvz. lizingo sutarčių sudarymas, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas, kilnojamojo turto sandoriai, nekilnojamojo turto sandoriai, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) bei asmeninių neturtinių santykių sritis (šeimos santykių sritis, gebėjimas būti globėju, darbo teisiniai santykiai ir kt.). Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateiktų jokių kitų duomenų apie A. Š. neveiksnumą atitinkamose srityse, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo pakankamai duomenų apie tuo metu realiai egzistavusią A. Š. sveikatos būklę bei sritis, kuriose ji rekomenduojama pripažinti neveiksnia, juo labiau kad praėjus daugiau nei 25 metams nuo teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo kyla abejonių, ar A. Š. būklė nepakito. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas ir Išvadą parengęs socialinis darbuotojas, nebuvo plačiau aiškintasi A. Š. atlikto gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus vertinimo apimtis ir aplinkybės, nors teismo posėdžio metu apeliantė J. D. nurodė argumentus, jog turėtų būti nustatyta daugiau sričių, kuriose A. Š. pripažintina neveiksnia. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustas joks specialių žinių turintis ir galintis duoti paaiškinimus apie A. Š. sveikatos būklę (ar galimybę jai kisti atsižvelgiant į nustatytą diagnozę bei 1992 m. atliktą ekspertizę) asmuo, nors teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, jog A. Š. būklė nėra pagerėjusi bei jos pasveikimas nėra galimas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai patvirtina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių kvalifikuotai įvertinti tuo metu buvusią A. Š. sveikatos būklę bei sudarančių pagrindą išvadai, kad kitose turtinių ir asmeninių turtinių santykių srityse, kurias pirmosios instancijos teismo proceso metu bei atsiliepime į pareiškimą nurodė J. D., nepripažinus A. Š. neveiksnia nekyla grėsmė jos interesams.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Apraše nurodytos abstrakčios sritys, tokios kaip „kitos turtinių santykių sritys“ ar „kitos asmeninių neturtinių santykių sritys“ sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva ir pagal byloje surinktą medžiagą (pvz., socialinio darbuotojo pateikiamą išvadą, ekspertizės išvadą) nustatyti kitas, Apraše neįvardytas turtinio pobūdžio ar asmeninio neturtinio pobūdžio sritis. Apraše siūlomas turtinių ir neturtinių santykių sričių sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas gali pateikti kitas formuluotes (sukonkretindamas, susiaurindamas). Nagrinėjamu atveju Socialinio darbuotojo išvadoje esant nurodytoms aplinkybėms, jog A. Š. yra neveiksni tokiose srityse, kaip maitinimasis, sveikatos priežiūra bei smulkių buitinių sandorių sudarymas, išties kyla pagrįstų abejonių, ar nesiaiškinant šiuo metu esančios A. Š. sveikatos būklės, neskyrus papildomų vertinimų bei pan., galima daryti išvadą, kad ji geba savarankiškai priimti sprendimus tokiose srityse, kaip nekilnojamojo turto valdymas bei disponavimas, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo sutarčių sudaryme ar net dalyvavime darbo santykiuose, juo labiau, kad dėl šių sričių buvo keliamas klausimas ir globėjos J. D. atsiliepime į pareiškimą, tačiau skundžiamame sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl yra vertinama, kad minėtose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nėra pagrindo abejoti A. Š. gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus turėdamas tokią pareigą, dėl ko priimant skundžiamą sprendimą nebuvo surinkta pakankamai specialiosiomis žiniomis pagrįstų duomenų apie šiuo metu esančią A. Š. sveikatos būklę bei jos gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus kitose nei Socialinio darbuotojo išvadoje nurodytose srityse, t.y. priimant skundžiamą sprendimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie A. Š. sveikatos būklę, kurie leistų pagrįstai vertinti, kad nepripažinus A. Š. neveiksnia kitose proceso šalių nurodomose srityse išties nekils grėsmė jos interesams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, dėl ko buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti nurodytų trūkumų, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla dėl A. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje priėmimo grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija: Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė