- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- AN2-4-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00856-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Nukentėjusysis
- M. Č.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams A. U. ir G. G.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties D. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta 75 Eur bauda už tai, kad 2022 m. balandžio 24 d. apie 13.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, Baltų pr. 10, vairuodama automobilį ,,Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga ir išvažinėdama iš stovėjimo vietos, nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, ko pasėkoje ,,Opel“ vairuotojas atsitrenkė į ,,Nissan Almera“ automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 101 ir 114 punktus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašydama panaikinti Institucijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą, pripažinti ją nukentėjusiąja, o M. Č. pripažinti kaltu, sukėlus eismo įvykį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi D. M. skundą atmetė.
3. Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, kuriai turi būti atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala, o M. Č. pripažinti kaltu, sukėlus eismo įvykį.
3.1. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju svarbiausia nustatyti kas buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Pareigūnai paklausė, kas vairavo ,,Nissan“ ir pareiškė, kad kalta moteris, net neišsiaiškinę kaip kilo įvykis. Nei Institucija, nei teismas nesiaiškino, kodėl ginčijamas eismo įvykis įvyko kairėje, priešpriešinio eismo juostoje, priešingoje pusėje, nei pagal KET turėjo važiuoti ,,Opel“ automobilio vairuotojas. Kaip M. Č. vairuojamas automobilis atsidūrė toje vietoje, kur atsitrenkė į ,,Nissan“, išsamiai pasakoja įvykio liudininkas. Iki atsitrenkiant į jos automobilį, M. Č. pasukęs galvą su juo konfliktavo, į kelią nežiūrėjo, todėl jos automobilio nematė, demonstruodamas agresiją, norėjo manevringai apvažiuoti besiparkuojantį liudininko automobilį, staigiu judesiu atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje ir trenkėsi į ten stovintį automobilį ,,Nissan“. Kad į kelią nežiūrėjo, nes konfliktavo ir jos automobilio nematė, pripažino ir pats M. Č..
3.2. Skunde nurodoma, jog bylos medžiagoje ir posėdžio metu aiškinantis situacijos aplinkybes nei tyčios, nei neatsargumo jos veiksmuose nebuvo nustatyta. Teismas, priimdamas nutartį, buvo neobjektyvus. Visi eismo dalyviai turi būti atidūs, ne tik išvažinėdami atbulomis, bet ir važiuodami priekiu, ypač automobilių aikštelėse, kur, kartu su automobiliais, juda ir pėstieji. Matydama iš kairės pusės dešine eismo juosta atvažiuojantį M. Č. automobilį, vadovaujantis KET 114 punktu, davė kelią ,,Opel“ automobiliui, manevro netęsė, liko savo eismo juostoje. Niekaip negalėjo numatyti staigaus ir pažeidžiančio KET M. Č. manevro, suspėti pasitraukti ir grįžti į parkavimo vietą. Šio eismo įvykio išvengti neturėjo galimybės, nes jis buvo nulemtas staigių, agresyvių, KET pažeidžiančių M. Č. veiksmų.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, parduotuvės „Lidl“, kurioje įvyko ginčijamas eismo įvykis stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies plotis yra 664 cm, priešingomis kryptimis važiuojančioms transporto priemonėms yra skirta po vieną 332 cm pločio juostą. Vidutinio lengvojo automobilio plotis yra apie 180 cm, todėl jam jo juostoje dar lieka po daugiau, nei 75 cm laisvo pločio abiejose pusėse pravažiavimui savo krypties eismo juosta. Įvykio metu šonu stovintis ,,Nissan“ automobilis užėmė apie 260 cm juostos pločio, todėl už jo galo dar liko virš 70 cm jam skirtos eismo juostos pločio. Jos automobilis nebuvo išlindęs iš savo važiavimo juostos, todėl neatsidūrė automobilio ,,Opel“ kelyje. Šioje „Lidl“ aikštelėje 6,64 m pločio važiuojamoji dalis skirta automobiliams saugiai važiuoti abiem kryptimis, kaip tai ir vyksta šioje aikštelėje, nes vairuotojai atidžiai važiuodami, patys nesunkiai nustato, kur yra menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
3.4. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo argumentai neatitinka įvykio aplinkybių. Ginčijamo įvykio metu ,,Opel“ automobilis nebuvo už ,,Nissan“ automobilio galo ir atsitrenkė ne ,,Nissan“, o į priešpriešinio eismo juostą staigų manevrą atlikęs ,,Opel“ vairuotojas. Teismui 2022 m. rugpjūčio 1 d. paaiškino, kad dešinėje pusėje automobilių nebuvo, kairėje matė dešine kelio puse atvažiuojantį gelsvą M. Č. automobilį. Teismas, galimai klaidingai suvokdamas situaciją, nutartyje neteisingai nurodė, kad pareiškėja matė, kad kairėje pusėje nėra atvažiuojančių transporto priemonių, o iš dešinės matė atvažiuojantį gelsvos spalvos automobilį.
3.5. Apeliantės vertinimu, ,,Opel“ automobilis turėjo likti stovėti priešingo eismo juostoje, kur liko stovėti apgadintas ,,Nissan“ automobilis tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti smūgio vietą, automobilių išsidėstymą aikštelės atžvilgiu ir kitas įvykio aplinkybes. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad net gerokai ilgesniam už kitus, aikštelėje stovinčius automobilius, policijos pareigūnų automobiliui ,,Volkswagen Transporter“ (kurio ilgis 4,9 m) sustojus už ,,Nissan“ automobilio galo kitoje kelio pusėje stovėjimui skirtoje vietoje ir gerokai iš jos išlindus, kiti automobiliai pravažiuoja. Jos stovinčio automobilio atžvilgiu iš kairės atvažiuojantys automobiliai netrukdomai pravažiuoja, net tarp išsikišusių iš parkavimo vietų automobilių susirinkus įvykio dalyviams ir pareigūnams, nes ,,Nissan“ automobilis nėra išlindęs į jų važiavimo kelią.
3.6. Skunde taip pat pažymima, kad nei nuotraukose, nei po įvykio filmuotoje medžiagoje, nei aprašant apgadinimus ant automobilio ,,Nissan“ nebuvo užfiksuoti iš kairės vedantys į dešinę, braukimo ir kartu gniuždančio (laužiančio) pobūdžio apgadinimai. Autoįvykio metu smūgis teko ,,Nissan“ automobilio kairės pusės galiniam šonui, išsikreipė automobilio geometrija, buvo deformuotas galinis sparnas, trūko ir atsikabino bamperis, išdužo galinis žibintas. Kadangi galinis ,,Nissan Almera“ žibintas yra įmontuotas galiniame automobilio kampe, duženos ir yra nubyrėjusios vertikaliai žemyn šalia kairio galinio automobilio kampo, bet tai niekaip negali patvirtini, kad jos automobilis smūgio momentu judėjo. Atvykę pareigūnai nesiaiškino ir nerinko su tuo susijusių jokių įrodymų. Atstumo iki duženų neišmatavo, ,,Opel“ apgadinimų nenufotografavo. Papildomas tyrimas nebuvo atliktas, trūkumai nebuvo pašalinti, todėl atsiliepime į skundą išreikšti įrodymais nepagrįsti komentarai apie tai, kad ,,Nissan“ automobilis smūgio metu nestovėjo, o judėjo, vertintini kaip gynybinė Institucijos pozicija, o ne įrodymas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į D. M. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė J. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą, bei priėmė teisėtą nutartį. Byloje visiškai pakanka duomenų D. M. kaltei pagrįsti.
5.1. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti ir nurodė, kad ji palaiko savo skundo argumentus, jame yra viskas nurodyta.
Atsiliepimas
5.2. Institucijos atstovai palaikė atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes ir prašė apeliacinį skundą atmesti.
5.3. nukentėjusysis M. Č. nurodė, kad nieko papildyti negali, viską jau buvo nurodęs bylos medžiagoje ir parodymuose pirmos instancijos teisme.
5.4. liudytojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis įvykyje nedalyvavo, o priėmė nutarimą. Jį priėmė atsižvelgęs į visus byloje esančius dokumentus, paaiškinimus, schemą, kamerų vaizdo įrašus priėmė būtent tokį nusižengimą. Ji važiuodama atbulomis nesilaikė KET taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Pats D. M. paaiškinimas yra surašytas dukters, jam kilo dideli prieštaravimai, iš duženų fotonuotraukose nustatė, kad transporto priemonė judėjo, o ne stovėjo, kaip rašoma paaiškinime. Duženos butų nubyrėjusios iš karto vertikaliai, jeigu automobilis būtų stovėjęs, o šiuo atveju jos nubyrėjusios žymiai toliau, todėl automobilis judėjo. Vairuotojas judėdamas atbulas turi įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Jis neturi eismo įvykio specialisto žinių. Pirmumą turi ta transporto priemonė kuri jau juda, o ne išvažiuodama atbulomis. Jeigu automobilis būtų stovėjęs, kaltė būtų kitokia, kitaip būtų aiškinama šita situacija. Šioje situacijoje netaikoma menamos juostos taisyklė, nes transporto priemonės gali judėti tiek viena kelio puse tiek kitoje, ji taikoma kelyje, bet ne aikštelėje.
5.5. liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną tiesiog sudalyvavo įvykyje, nėra niekaip pažįstamas su atsakomybėn traukiamu asmeniu. „Lidl“ aikštelėje ieškojo su žmona kur prisiparkuoti, tada agresyviai išlindo „Opel“ vairuotojas, kuris juos toliau sekė 20-30 cm atstumu, t. y. labai pavojingai. Kai rado, kur pasistatyti automobilį, tada „Opel“ vairuotojas žiūrėdamas į jį, bet nežiūrėdamas į kelią, nuvažiavo tiesiai ir tada išgirdo, kad kliudė kitą automobilį. Paties susidūrimo nematė, nes jam užstojo kiti automobiliai. Eismo įvykyje nukentėjo nekaltas žmogus D. M.. D. M. tuo metu stovėjo, laukė kol pro ją pravažiuos, dairėsi, nebuvo pajudėjusi iš savo vietos. Tuo metu ji nejudėjo atgal, kiek ji buvo pajudėjusi atgal nepamena, galėjo būti šiek tiek išvažiavusi. D. M. pozicija nesudarė kliūties. Šone taip pat laukė kiti žmonės, kurie norėjo pravažiuoti, nes jis trukdė visiems, nes parkavosi. Jo nuomone įvykis įvyko dėl to, kad „Opelio“ vairuotojas laikėsi labai mažu atstumu, „Nissano“ vairuotoja laukė, kol jis pravažiuos, o tada „Opelio“ vairuotojas į ją įvažiavo.
5.6. liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba policijos pareigūne, registravo eismo įvykį, buvo vietoje. Buvo atvykusi į vietą prie parduotuvės, ten buvo abu vairuotojai, buvo ir D. M. dukra, kuri taip prisistatė. Įvykio aplinkybes paaiškino tiek viena, tiek kita pusė ir registravo įvykį. Kaltininkei surašė protokolą. Moteris vairuotoja juos iškvietė, sakė, kad išvažiuojant į ją atsitrenkė, nors buvo vietos apvažiuoti, o vyras sakė staiga išvažiavo ir jis nespėjo pasitraukti. Moteris sakė, kad išvažinėjo ir į ją atsitrenkė, sakė, kad ji išvažinėjo. Vairuotoja pasakė, kad išvažinėjo, o vyras sakė važiavo ir staiga išvažiavo. Vyras sakė, kad važiavo pravažiavimu. Važiuojant pravažiuoti niekas netrukdė. Moteris nurodė, kad pradėjus važiuoti, į ją atsitrenkė. Jei automobilis stovėtų, įvykio aplinkybės keičiasi, nes tada atsitrenkė į stovintį. Taip nutiko, nes nukentėjusysis buvo neatidus. Abejonių dėl kaltininko nebuvo, nes sakė, kad judėjo, pati D. M. pasirašė dėl melagingų parodymų, o jie vadovavosi pirminiais parodymais, kai atvyko. Vyro automobiliui buvo nežymūs pažeidimai, nedideli, o moters galinis stabdžio žibintas buvo išdaužtas. Duženų buvo ten kur stovėjo D. M. automobilis. Ten, kur gulėjo šukės, ten ir buvo susidūrimo vieta. Tą dieną pabendravus su parduotuvės apsaugos darbuotoju, jis parodė, kad įvykio vieta nėra filmuojama, todėl neprašė išduoti vaizdo medžiagos.
5.7. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas, buvo įvykio vietoje. Pati moteris nurodė, kad važiavo atbula ir pati atsitrenkė. Ji tikrai sakė, kad važiavo atbula, nebuvo mašinos ir atsitrenkė. Įrašas yra, kad buvo sakoma pildyti deklaraciją. Moteris neginčija, teigė, kad važiavo atbula ir mašinos nebuvo. Nukentėjęs sakė važiavo ir susidūrė. Schemą tik braižė pagal taip, kaip stovi mašina. Kai atvyko, nukentėjusio automobilis stovėjo įvykio vietoje, gal patrauktas apie pusę metro. Kai atvyko jo automobilis stovėjo. Moteris išvažinėjo galu ir to nukentėjusiojo stovėjo automobilis. Automobilį apžiūrėjo, apgadinimus matė. Ant „Nisano“ automobilio buvo stabdžio žibintas išmuštas galinis, stiklai ir bamperis. Kol jie stovėjo pro juos eismas buvo galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. D. M. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su Institucijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl D. M. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apylinkės teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti Institucijos nutarimas ir minėtas nutarimas yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, todėl nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje, kuria panaikintinas Institucijos nutarimas ir byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Byloje nustatyta, kad D. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad, vairuodama automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir judėdama atbuline eiga iš stovėjimo vietos automobilių stovėjimo aikštelėje, nedavė kelio aikštelėje važiavusiam ,,Opel“ automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. Č., dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. ,,Opel“ automobilis atsitrenkė į apeliantės vairuojamo automobilio galinę dalį. Pati apeliantė pirmosios instancijos teisme teigė, kad savo automobiliu pajudėjo iš vietos ir matė, kad kairėje pusėje nėra atvažiuojančių automobilių, o dešinėje pusėje matė atvažiuojantį gelsvos spalvos automobilį, todėl stabtelėjo, bet minėtas automobilis atsitrenkė. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat teigė, jog M. Č. vairuojamas automobilis „Opel“ atsitrenkė į jos stovintį automobilį. M. Č. pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad išvažiuodamas iš aikštelės, sukonfliktavo su kitu asmeniu, o kai atsisuko, prieš save pamatė atbuline eiga iš parkavimo vietos judantį automobilį ,,Nissan Almera“, į kurį atsitrenkė.
10. Viso proceso metu D. M. teigė, kad įvykio metu jos automobilis stovėjo ir ji laukė, kol atvažiuojantis „Opel“ automobilis pravažiuos. Nors bylos nagrinėjimo metu įvykio vietoje buvę pareigūnai, tyrimą atlikę ir nutarimą surašę pareigūnai nepaneigė šios D. M. versijos, tačiau nustatė jos kaltę dėl įvykio. D. M. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad ji judėdama atbuline eiga nedavė kelio „Opel“ automobilio vairuotojui, dėl ko kilo eismo įvykis. Tuo tarpu jei D. M. automobilis įvykio metu stovėjo, tokiu atveju kaltės dėl eismo įvykio klausimas abejotinas. Tam, kad būtų pašalintos abejonės ir būtų tiksliai nustatytos eismo įvykio aplinkybes bei pašalintos abejonės dėl įvykio aplinkybių eigos bei automobilio „Nissan Almera“ pozicijos, byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Šiuo atveju byloje kilo klausimai, ar D. M. vairuojamas automobilis stovėjo ar judėjo eismo įvykio metu, taip pat kas kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Tiek institucija, tiek pirmos instancijos teismas sutiko, kad eismo įvykio metu apeliantės vairuojamas automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl eismo įvykio kilimo yra kalta apeliantė D. M..
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. teigė, jog smūgio metu jos automobilis stovėjo. Teismo posėdžio metu liudytoja I. Z. nurodė, kad ji nustatydama įvykio aplinkybes rėmėsi pirminiais parodymais, kurių metu D. M. nurodė, kad ji važiavo. Su tokiu vertinimu nesutiktina, nes nėra aišku, ką liudytoja įvardija pirmine informacija. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pranešimo apie įvykį išrašas (ANK bylos l. 30-32), kuriame nurodomos aplinkybės, kad išvažiuojant iš aikštelės į pranešėjos automobilį „Nissan Almera“ įvažiavo automobilis „Opel“. Atvykus į įvykio vietą ir paėmus D. M. paaiškinimus, matyti, kad įvykio aplinkybės yra aiškinamos taip pat, nurodant, kad į stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis (ANK bylos l. 11). Netgi nukentėjusiojo asmens M. Č. paaiškinimuose nurodyta, kad jis važiuodamas susiginčijo su kitu vairuotoju, o jam atsisukus priešais akis išniro automobilis „Nissan Almera“. Šios nurodytos aplinkybės nesukėlė abejonių pareigūnams dėl nukentėjusiojo asmens atidumo vairuojant, ir jo galimybės teisingai paaiškinti įvykio aplinkybes, nes būdamas nusisukęs jis negalėjo matyti, ar prieš smūgį automobilis „Nissan Almera“ važiavo, ar stovėjo. Pareigūnai nesiėmė priemonių nustatyti tikslioms įvykio aplinkybėms. Neatsižvelgiant į tai, praėjus dviem valandom po įvykio, nesurinkus jokių duomenų, kurie paneigtų D. M. nurodytas įvykio aplinkybes, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame konstatuojama, kad pažeidimas buvo padarytas „Nissan Almera“ važiuojant atbuline eiga ir išvažinėjant iš stovėjimo vietos.
12. Iš skambučio BPC išklotinės matyti, kad apeliantė nurodė, jog jai išvažiuojant atbula eiga, atsitrenkė kitas žmogus (AN b. l. 29-30), tačiau skambučio metu gauta informacija nėra neginčijamas aplinkybių įrodymas. Tik nuvykę į įvykio vietą pareigūnai privalo tiksliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, surinkti tyrimui būtinus įrodymus, tuo tarpu pagal liudytojos I. Z. duotus parodymus, galima daryti išvada, jog pareigūnai į įvykio vietą nuvyko turėdami susiformavusią išankstinę nuomonę dėl įvykio aplinkybių, dėl įvykio kaltininko, todėl atliktas tyrimas negali būti laikomas objektyviu.
13. Siekiant nustatyti tikslias įvykio aplinkybes bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo paskirta teismo kompleksinė autotechninė ekspertizė (b. l. 145-147). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 21 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės) išvadų (b. l. 150-158) 1. punkte nurodyta, kad automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su sustojusiu automobiliu „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė priekinio bamperio kairiuoju kampu, nedideliu kelių km/h greičiu, atsitrenkdamas į automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio plastikinės apdailos kairės pusės šoninį paviršių sandūroje su galinio kairiojo sparno apatine dalimi. Išvadų 4 punkte nurodyta, kad automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo momentu stovėjo. Iš pateiktos ekspertizės išvados akivaizdu, kad apeliantės vairuojamas automobilis eismo įvykio metu, priešingai nei nurodoma Institucijos nutarime ir pirmos instancijos teismo nutartyje, stovėjo. Ši aplinkybės patvirtina D. M. viso įvykio metu duotų parodymų teisingumą. Pažymėtina, kad visi apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai (I. Z., L. M., ir V. P.) sutiko su tuo, jog jeigu būtų nustatyta, jog eismo įvykio metu apeliantės vairuojamas automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nejudėjo, t. y. stovėjo, keistųsi eismo įvykio kvalifikacija.
14. Viso proceso metu tiek savo paaiškinime po eismo įvykio, tiek toliau skunde apylinkės teismui, paaiškinimuose pirmos instancijos teisme, tiek skunde apeliaciniam teismui, D. M. laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji eismo įvykio metu stovėjo, šią jos versiją patvirtina ir byloje esanti ekspertizės išvada, todėl ja netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog eismo įvykio metu automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sustojusį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo praleisti atvažiuojančio automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
15. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime nurodoma, kad D. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad važiuodama atbuline eiga ir išvažinėdama iš stovėjimo vietos nedavė kelio pirmumo teise turinčiam vairuotojui. Taip pat nurodoma, kad buvo pažeistas KET 101, 114 punktai. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog įvykio metu automobilis stovėjo, kas parodo, jos Institucijos atlikto tyrimo metu buvo nustatytos neteisingos aplinkybės, bei būtina spręsti dėl D. M. kaltės ir atsakomybės.
16. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
17. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Byloje nustačius, jog susidūrimo metu D. M. automobilis stovėjo, akivaizdu, kad nutarime nurodyta pažeidimo esmė, pažeisti KET punktai neatitinka realios įvykio metu buvusios situacijos.
18. Šiuo atveju ekspertizės išvadų 5 punkte nurodyta, kad automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas pravažiavimo tarp pažymėtų stovėjimo vietų kaire puse nedidesniu nei 20 km/h greičiu laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, o jam važiuojant pravažiavimo dešine puse, automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai dalinai įvažiavus į pravažiavimą, nebūtų sudaręs kliūties automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui ir pastarasis nestabdydamas galėjo pravažiuoti pro sustojusios vairuotojos automobilį, paliekant tarpą, kuris užtikrintų eismo saugumą. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos patvirtina ekspertizės išvada, bei liudytojo Ž. R. parodymai duoti apeliacinio teismo posėdžio metu, kuris parodė, kad automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas žiūrėdamas į jį, bet nežiūrėdamas į kelią, važiavo kaire stovėjimo aikštelės puse ir atsitrenkė į automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esant nustatytoms aplinkybės Institucija privalo atlikti papildomą tyrimą ir nustatyti šio įvykio aplinkybes ir jo kaltininkus.
19. 2022 m. liepos 15 d. Institucijos atsiliepime į D. M. skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nurodoma, kad apeliantės vairuojamo automobilio apgadinimai ir šalia esančios nubyrėjusios detalės parodo, kad automobilis susidūrimo metu nestovėjo, o judėjo atbuline eiga, t. y. automobilio galinio žibinto šukės nuo judesio atbulomis iš inercijos nubyrėjo pagal automobilio judėjimo kryptį (už automobilio galo), o, jei automobilis išties būtų susidūrimo metu stovėjęs, kaip nurodo apeliantė, duženos būtų nubyrėjusios iškart vertikaliai žemyn. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas L. M., tačiau jos yra visiškai paneigtos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo momentu stovėjo, tokį pagrindą ekspertui duoda teigti automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio žibinto nuolaužų padėtis ir ant automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos nesančios padarytos horizontalios braukimo trasos (b. l. 153). Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą momento neneigė, kad eismo įvykio metu ginčijosi su kitu vairuotoju ir tuo metu buvo nusisukęs, tą patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Tai dar kartą patvirtina, kad jis galėjo nepastebėti iš stovėjimo vietos išvažiavusio, bet sustojusio apeliantės automobilio, nors pagal KET tai turėjo pastebėti ir turėjo kliūtį apvažiuoti, nes tam turėjo vietos ir greitis, kaip nustatyta ekspertizės akte nebuvo didelis – keli km/h (b. l. 150-158).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija atliko nevisapusišką, neobjektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, nesurinko pakankamai įrodymų ir padarė netinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau byloje kilo eismo įvykis, kuris, nustačius, kad jo nesukėlė D. M., lieka be kaltininko. Nors apeliantė prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, apeliantės D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apylinkės teismo nutartis panaikintina, bei priimtina nauja nutartis, kuria Institucijos nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina iš naujo tirti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukti.
Grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.