Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys - E. V., „Swedbank“, AB, TF Bank AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį, apeliantas E. V. prašo panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš R. V. jo naudai 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas savo sprendimo dėl suinteresuoto asmens patirtų advokato pagalbai apmokėti išlaidų mažinimo pusiau nemotyvavo. Teismas neturėjo pagrindo mažinti suinteresuoto asmens realiai patirtas (pateikti išlaidų patyrimą patvirtinantys dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), pagristas (byla dėl proceso atnaujinimo yra pakankamai sudėtinga, suinteresuoto asmens atstovė tam, kad parengti išsamų, argumentuotą atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo susipažinti su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo, išklausyti suinteresuotą asmenį, surinkti atsiliepimo pagrindimui dokumentus, susipažinti su aktualia ir naujausia kasacinio teismo praktika proceso atnaujinimo klausimu, pateikti prašymą teismui dėl prijungimo prie el. bylos kortelės suteikimo, susipažinti su el. bylos medžiaga, parengti prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, parengti procesinį dokumentą - atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, domėtis bylos eiga), ir neviršijančias nustatytų rekomenduojamų dydžių. 1200 Eur suinteresuoto asmens patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neapima advokatės dalyvavimo teismo posėdžiuose.

6.2. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir būtent pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą nukrypo nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“, nes neįvertino atsakomybės ir kaltės dėl suinteresuoto asmens E. V. bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliantas nesutinka su nutarties dalimi, kuria jam iš pareiškėjos R. V. priteista tik pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors pareiškėjos R. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas visa apimtimi.

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

12. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

13. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

14. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

16. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nurodė, kad mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš pareiškėjos atsižvelgiant į tai, kad teiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant. Nors apeliantas nurodo, kad vykstant žodiniam nagrinėjimui, bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios didesnės, tačiau iš byloje jo pateiktos 2023 m. liepos 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad į 1200,00 Eur sumą įtrauktas ir pareiškėjo interesų atstovavimas pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas sumažino įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

17. Kaip jau nurodyta nutarties 15 punkte, sprendžiant išlaidų už teisines paslaugas priteisimo klausimą, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nelaikytinas sudėtingu, nereikalaujantis specialių žinių ir jokie nauji teisiniai klausimai nebuvo sprendžiami, todėl nors 1200,00 Eur išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau vien tai savaime nelemia šių išlaidų visa apimtimi priteisimo. Įvertinus tai, kad inicijuojamas pareiškėjos prašymas buvo nesudėtingas, pareikalavęs iš suinteresuoto asmens vieno procesinio dokumento – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo, šiam klausimui spręsti nebuvo reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas ir šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į rašytinio proceso ekonomiškumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantui atlygintinas bylinėjimosi išlaidas sumažino pusiau ir priteisė iš pareiškėjos 600 Eur.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus atskirojo skundo, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos. Pareiškėjai R. V. neprašant atlyginti apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų, šis klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.