Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:

įpareigoti atsakovą A. K. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, atsakovas, skaitė pokalbį, kuriame buvo teigiama, kad ieškovas ragino kitus asmenis konfliktuoti su konservatoriais, padarant viešą paneigimo įrašą savo, t. y. atsakovo, asmeninėje Facebook paskyroje konkrečiai nurodant: „2015 m. kovo 14-15 d. Facebook diskusijoje (duomenys neskelbtini) mano išsakyti teiginiai, kad esu skaitęs Facebook pokalbį, kuriame buvo teigiama, jog V. M., žinomas V. V. pseudonimu, ragino kitus asmenis konfliktuoti su konservatoriais, yra išsigalvoti ir neatitinka tikrovės, nes tokio Facebook pokalbio aš iš tiesų nesu nei skaitęs, nei matęs, jis yra pramanytas ir neegzistuoja“‘; priteisti ieškovui iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas, dar žinomas pseudonimu V. V., yra interneto tinklaraštininkas ir viešųjų ryšių bei komunikacijos bendrovės UAB „Bosanova“ projektų vadovas. Ieškovo darbas susijęs su klientų įvaizdžio ir reputacijos kūrimu viešojoje erdvėje. Tarp ieškovo klientų yra politinės partijos, ministerijos, bankai ir kitos finansų institucijos. Politinėms partijoms ir žinomiems prekės ženklams yra labai svarbu, kad viešojoje erdvėje jie nebūtų asocijuojami su socialiai neatsakingomis veiklomis ir asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių jam geras vardas ir reputacija yra itin svarbūs. Atsakovas viešai paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, diskredituojančią gerą ieškovo vardą. Prie viešo įrašo, kuriame buvo pateikta nuoroda į G. A. straipsnį, atsakovas 2015-03-14, 14⁵⁷ val. paskelbė komentarą, kuriame, be kita ko, teigia, jog ieškovas esą įkalbinėjo publicistus, rašančius politinėmis temomis, G. A. ir R. Z. konfliktuoti su T. S.-Lietuvos Krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) politinės partijos atstovais, ir teigia, esą po ieškovo įkalbinėjimo, šie trys asmenys sutartinai ir sistemingai veikė, kurdami neigiamą įspūdį apie konservatorių partiją. Atsakovas 2015-03-14, 22⁵⁸ val. po tuo pačiu įrašu parašė dar vieną komentarą, kuriame, be kita ko, įvardijo kaip faktą, esą jis matė susirašinėjimą/pokalbį, kuris patvirtina prieš tai komentare pateiktą poziciją. Parašydamas 2015-03-15, 01¹¹ val. komentarą, atsakovas dar kartą nurodė minėtą melagingą informaciją, kaip faktą. Atsakovas nurodytuose komentaruose tvirtino, kad ieškovas užsiiminėjo galimai neteisėta, amoralia ir neetiška veikla. Šie atsakovo paskelbti tikrovės neatitinkantys komentarai pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Nurodyta informacija buvo paskleista pakankamai dideliam asmenų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija gali priversti potencialius ieškovo užsakovus suabejoti ieškovo metodų sąžiningumu ir kokybe. Ieškovas 2015-03-27 išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas viešai paneigti ginčo informaciją, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė, o paskelbė ją savo asmeninėje paskyroje, parašydamas, jog šią pretenziją laiko balandžio pirmosios pokštu. Dėl atsakovo paskelbtų šmeižiamojo pobūdžio komentarų pablogėjo ieškovo reputacija, tretieji asmenys galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu, susidaryti įspūdį, kad jis užsiima galimai neteisėta, amoralia, neetiška veikla, dėl ko ieškovas patyrė nepatogumų, kuriuos vertina 1 000 Eur.Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. V. negali būti pseudonimas, nes yra tikras fizinis asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų, prisidengiant kito asmens vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas nepagrįstai reiškia ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nes šių subjektinių teisių negali turėti. Kiti motyvai dėl atsakovo Facebook paskleistos informacijos pateikiami nepripažįstant, kad V. V. ir ieškovas yra tas pats asmuo. Atsakovas turi teisę pasisakyti viešojo gyvenimo klausimais, dalyvauti debatuose rinkiminių kampanijų metu. Ginčo Facebook postuose vyko įvairaus pobūdžio debatai apie 2012 m. buvusius Seimo ir 2015 m. vietos savivaldos bei merų rinkimus, juose dalyvaujančių asmenų politines kampanijas kuriančių ir vykdančių viešųjų ryšių agentūrų bei jose dirbančių asmenų veiklą Facebook. Ieškovas siekia apriboti atsakovo žodžio laisvę. Atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą reikšti nuomonę, ją pagrindžia faktinės aplinkybės iš V. V. Facebook pranešimų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis gali būti atpažįstamas minint jo pseudonimą kitų asmenų profiliuose, jų pranešimuose. Tik konkretaus pokalbio apie užmokestį už vienų partijų teigiamo įvaizdžio kūrimą, o kitų diskreditavimą nebuvimas negali būti esminis faktorius, lemiantis vertinimą, kad buvo pažeisti asmens garbė ir orumas. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto.Ieškovas V. M. pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad teisė į vardą apima ir teisę į pseudonimą (CK 2.20 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pseudonimas yra V. V., su kuriuo jis yra siejamas. Ieškovas savo Facebook profilyje yra įkėlęs daug asmeninių fotografijų. Atsakovas tiksliai žinojo, jog rašo apie ieškovą. Ieškovas nesutinka, jog dėl jo profesinės veiklos jis tampa rinkiminės kampanijos dalyviu ir asmeniu, apie kurį diskutuojama politiniuose debatuose. Nėra pagrindo laikyti ieškovą viešu asmeniu. Atsakovas neturėjo teisės skleisti ginčo informacijos ne tik dėl to, kad ieškovas nėra viešas asmuo, bet ir dėl to, kad jo paskleista informacija yra melaginga. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto R. Z. prašymo atsakovui pateikti nuorodą į ginčo pokalbį, akivaizdu, kad R. Z. suprato, jog atsakovo nurodytas V. V. yra ieškovas. Neabejotina, kad tai suprato ir daugiau žmonių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad realiai buvo jo įvardytas Facebook pokalbis. Ginčo informacija yra ne nuomonė, o paskelbta žinia. Vien tam tikrų garbę ir orumą pažeidžiančių žinių paskleidimas suponuoja, kad buvo padaryta neigiama įtaka asmens reputacijai.Atsakovas A. K. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad V. V. Facebook profilyje nėra nurodyta, kad tai – ieškovo pseudonimas. Be to, Facebook naudojimo instrukcijos reikalauja, kad socialiniame tinkle būtų naudojami tikri vardai. Ieškovo veikla Facebook, vykdant politinių partijų kampanijas rinkimų metu, pripažintina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, todėl ieškovas gali būti laikomas viešuoju asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-18 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovo 5,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas sprendė, kad teisė į vardą apima ir teisę į pseudonimą. Ieškovas, rašydamas ginčo komentarus, žinojo, jog rašo apie ieškovą, socialiniame tinkle žinomą kaip V. V.. Ginčo duomenų paskleidimo faktą patvirtino ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, šių duomenų paskleidimo neginčija ir atsakovas. Byloje apklausti liudytojai P. A., I. Z., R. Z., G. A. neabejotinai patvirtino, kad ieškovą pažįsta kaip V. V.. Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, kad Facebook vartotojai ieškovą žino kaip V. V.. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti, kad ginčijami duomenys yra paskleisti apie ieškovą ir Facebook dalyviai suprato.Teismas darė išvadą, kad atsakovas paskelbė kaip tikrą faktą, jog maždaug prieš metus Facebook skaitė pokalbį, kuriame vienas iš socialinių tinklų dalyvių G. A. savo kolegas (tarp jų ir R. Z.) įkalbinėjo konfliktuoti su konservatoriais, ir atviravo, kad jį tam prikalbino Vytautas, t. y. ieškovas. Tokio pobūdžio duomenų paskelbimą teismas kvalifikavo žinia.Teismo proceso metu atsakovas, be savo paties paaiškinimų, jog iš tiesų Facebook skaitė ginčo pokalbį, nepateikė kitų įrodymų šiai aplinkybei įrodyti. Tuo tarpu teismo posėdyje apklausti liudytojai G. A., R. Z. nurodė, kad tokio pokalbio nebuvo. Tokius parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas dirba UAB „Bosanova“, kuri vykdė Lietuvos liberalų sąjūdžio viešųjų ryšių programą, ir ieškovo Facebook padaryti įrašai bei pateikti komentarai politiniais klausimais savaime neįrodo ginčo teiginio, kad ieškovas kitus asmenis prikalbino konfliktuoti su konservatoriais, atitikties tikrovei, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog Facebook buvo jo įvardytas pokalbis, kas sąlygoja, jog ginčo komentare paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.Teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma neteikia pagrindo daryti išvados, kad ieškovas dėl jo vykdomos profesinės ar visuomeninės veiklos gali būti laikomas viešuoju asmeniu. Teismas nurodė, jog pareiga įrodyti, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina garbę ir orumą, tenka ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovas, apibūdindamas ginčo teiginį, gerokai sustiprino neigiamą jo turinį. Tokia išvadą teismas darė, atsižvelgdamas į tai, kad iš po ginčo komentarais esančių kitų Facebook dalyvių įrašų matyti, jog į atsakovo paskelbtus komentarus jie sureagavo atsainiai. Dėl ginčo teiginių neigiamai įvertintas pats atsakovas, ieškovo neigiamų vertinimų nepateikta. Bylos medžiagoje nėra nė vieno komentaro, kuriame į atsakovo paskelbtą ginčo teiginį būtų sureaguota kaip į tikrą faktą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad R. Z. sureagavo ironiškai, o ieškovas nepareiškė savo pozicijos, nors tokią galimybę turėjo. Be ieškovo teiginių, nėra kitų įrodymų, kad po atsakovo paskelbtų ginčo komentarų ieškovas sulaukė klausimų dėl veiklos metodų. Ieškovo argumentai, kad atsakovo paskleista žinia diskredituoja jo gerą vardą, kenkia dalykinei reputacijai, gali pakirsti pasitikėjimą juo ir jo veiklos metodais, yra tik ieškovo svarstymai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas turėjo tikslą pažeminti ieškovą, pakenkti jo profesinei veiklai. Atsakovo komentarų turinys ir kontekstas suponuoja išvadą, kad atsakovas išsakė savo, kaip asmens, palaikančio konservatorių partiją, poziciją dėl socialiniame tinkle atsakovo perskaitytų ieškovo komentarų politinio gyvenimo klausimais. Teismas darė išvadą, kad teiginys, jog ieškovas prikalbino kitus asmenis konfliktuoti su konservatoriais, vertinant šį teiginį atsakovo komentarų ir reakcijos į atsakovo komentarus kontekste, nėra tokio pobūdžio ir sunkumo lygio, kad būtų pakankamas pagrindas vertinti jį kaip žeminantį ieškovo garbę ir orumą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą paneigti ginčo duomenis ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.Nors nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas turi pareigą įrodyti neturtinės žalos faktą bei nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Vien ginčo duomenų paskelbimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą bei dėl to ieškovo patirtų išgyvenimų, kitokių praradimų faktą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio. Dėl to ir tuo atveju, jei ginčo teiginiai būtų pripažinti žeminančiais garbę ir orumą, nebūtų pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 sprendimą ir tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus pilna apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sureikšmino kitų socialinio tinklo vartotojų komentarus, susiedamas asmens garbės ir orumo sąvoką išimtinai su aplinkinių išreikštu vertinimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje asmens teisės į garbę ir orumą sąvoka yra išaiškinta, kaip teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie asmenį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Taigi trečiųjų asmenų nuomonės išraiška indikuoja ne garbės ir orumo pažeidimo padarymo faktą, bet kilusios žalos mastą, tuo tarpu garbės ir orumo pažeidimas gali būti nustatomas įvertinant paskleistos informacijos poveikį padarytą asmeniui. Be to, atvejais, kuomet tikrovės neatitinkančiomis žiniomis yra apeliuojama į asmens profesinės veiklos skaidrumą, sąžiningumą ir skaidrumą, teismų praktikoje konstatuojama, kad tokios žinios savaime žemina asmens garbę ir orumą. Pagal kasacinio teismo praktiką nėra keliamas reikalavimas asmeniui, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti, įrodinėti padarytos žalos dydžio ar fakto. Teismas neteisingai vertino, jog apeliantas nepareiškė savo pozicijos dėl atsakovo paskelbtos informacijos, nes neišsakė argumentų prie atsakovo paskleisto įrašo socialiniame tinkle. Priešingai – apeliantas savo garbę ir orumą nedelsdamas gynė įstatymų nustatyta tvarka, 2015-03-27 išsiuntė pretenziją, kreipėsi į teismą. Kvalifikuojant tikrovės neatitinkančią informaciją skleidžiančius pranešimus kaip poziciją, jiems suteikiamas lengvesnis pobūdis ir pažeidimo mastas, nei egzistuojantis. Atsakovo pranešimais buvo peržengtos įprastos pozicijos (nuomonės) reiškimo ribos, todėl nebuvo pagrindo vertinti, jog atsakovas neturėjo tikslo pažeminti apeliantą ar pakenkti jo profesinei veiklai. Teismas vadovosi EŽTT sprendimu priimtu byloje Bjork prieš Islandiją, tačiau minėtas EŽTT sprendimas buvo priimtas byloje, kurios fabula iš esmės skyrėsi nuo šios bylos. Kita teismų praktika, kuria rėmėsi teismas, motyvuodamas sprendimo dalį dėl fakto, kad atsakovo paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą, šioje byloje buvo interpretuota netinkamai. Argumentas, kad net ir pažeidus įstatymo ginamą vertybę, neturtinės žalos nukentėjusioji šalis nepatyrė, nes nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, yra neteisingas. Pavyzdžiui, kasacinis 2003-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391, konstatavo, kad pakankamas pagrindas atsakomybei nuostolių atlyginimo forma atsirasti yra tai, kad paskleistas tikrovę neatitinkančias žinias bendražmogiškos moralės požiūriu būtų galima įvertinti kaip galinčias pažeminti asmenį visuomenės akyse arba sumažinti paties savęs kaip asmenybės vertinimą. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neatsižvelgia į tai, kokį elgesio modelį socialiniame tinkle formuoja jis pats, todėl kitų asmenų reakcija į ginčo infomaciją teismo buvo pagrįstai konstatuota kaip ironiška ir nepateikianti neigiamo apelianto vertinimo. Atsakovas, paskleisdamas nuomonę apie apelianto veiklą Facebook, nesiekė įžeisti atsakovo, o tik išreiškė savo nuomonę apie jo nesąžiningą dalyvavimą diskusijoje apie skirtingas politines partijas. Apeliantas nepagrįstai reikalauja apriboti atsakovo žodžio laisvę, nes bet koks politinių debatų ir asmenų dalyvaujančių tokiuose debatuose rinkimų metu žodžio laisvės ribojimas turi turėti ypatingai svarbią priežastis, kurios ieškinyje pateikiamos nėra.Apeliantas daro nepagrįstą išvadą, kad atsakovo paskleisti duomenys yra savaime žeminantys apelianto garbę ir orumą, o konkretūs rodymai, pagrindžiantys paskleistų duomenų padarytą žalą apeliantui, yra reikšmingi tik nustatant neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad socialiniame tinkle Facebook (interneto tinklapio nuoroda (duomenys neskelbtini)) atsakovas 2015-03-14 14⁵⁷ val. paskelbė komentarą, kuriame nurodyta: „A. K.. A. tekstus jau geri metai reikia vertinti kaip gryną propagandą. Objektyvumo jis atsisakė, bet vis dar bando maskuoti tiek normalia info, tiek pokštais apie jo nupirkimą. Apskritai viso šio trolibano santykius labai gerai iliustruoja V./A./Z. trijulė. Prieš gerus metus teko skaityti fb pokalbį, kur A. savo kolegas (tame tarpe Z.) įkalbinėjo konfliktuoti su konservatoriais ir atviravo, kad jį tam prikalbino V. O V. darbiniai/piniginiai santykiai su liberalais jau nėra net vieša paslaptis. Tai paskutinius metus buvo labai įdomu stebėti šios trijulės profilių retorikos pokyčius. V. iš vos ne pačio aršiausio konservatorių kritiko ir to pačio A. nekentėjo patapo aštriu, bet padorumo ribų neperžengiančiu kritiku (t. y. retorika stipriai sušvelnėjo, ir net iki tokio lygio, kad dabar vos ne A. giria). O A. su Z. iš nuosaikių (kiek tai įmanoma Kauno liberalams) kritikų tapo visiškais propagandinių pamazgų pilstytojais (t. y. tuo, kuo anksčiau buvo V.). Šiaip net būtų įdomu, kiek tokių „įkalbėjimų“ įvyko. Ir kiek čia ideologijos, o kiek pinigų. Buvo labai smalsu, kaip reaguos, kai atkreipsiu dėmesį, kad jie patys jau perėmė tuos pačius jų kritikuojamus AAA veikimo principus, ir paprasčiausiai taiko dvigubus standartus. Tai A. dar pradžioje bandė tai neigti, o vėliau užblokavo kaip jam nepritariantį“. 2015-03-14, 22⁵⁸ val. po tuo pačiu įrašu atsakovas parašė dar vieną komentarą, be kita ko, nurodydamas: „Oi tik nereikia čia su sąmokslais. Aš pasakiau tik kelis faktus: 1) V. gauna liberalų pinigų; 2) Aš skaičiau tą fb pokalbį; 3) VAZ retorikos yra kitokios nei buvo prieš metus ar du. Visa kita yra jau jūsų fantazijos ir realybės suvokimo reikalas. Asmeniškai manau, kad pinigai ties V. ir baigiasi. Bet juk nebūtinai. Ir patys tą dar geriau už mane žinote“. 2015-03-15, 01¹¹ val. komentare atsakovas nurodė: „Taip žinoma. Saugau viso fb printskrynų archyvą nuo pat profilio sukūrimo. Aš tą pokalbį įsiminiau tik todėl, kad buvo paminėtas V., kitaip jis tiesiog būtų nurašytas į G. neapykantą Kauno konservatoriams. Ir pokalbis vyko ne tavo ir ne G. sienoje. Apie V. darbą liberalams tada dar nežinojau, tai pagalvojau, kad radikalūs Kauno ir Vilniaus liberalų gerbėjai vienija jėgas. Tiesą sakant visa tai px. Blogai, kad aš pirmą kartą gyvenime nenoriu eiti balsuoti. Ir neapleidžia nuojauta, kad visi šitie konservatnikų/šimašoidų procesai turės blogą pabaigą (ne šį sekmadienį, o vėliau)“.Ieškovas 2015-03-27 išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas į pretenziją neatsakė, tačiau nurodytą pretenziją paskelbė savo asmeninėje Facebook paskyroje, parašydamas komentarą, jog laiko tai balandžio pirmosios pokštu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo garbė ir orumas, atsakovui paskleidus ginčo informaciją, pažeisti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ieškovo garbė ir orumas, nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra nurodyta, jog nors įrodyti, ar paskleisti duomenys žemina asmens (ieškovo) garbę ir orumą, privalo ieškovas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimu Nr. 1 (6 punktas) paskleistų duomenų žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nagrinėjamu atveju atsakovo paskleista informacija, kuri, anot ieškovo, žemina jo garbę ir orumą, nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl aplinkybę, kad ieškovo garbę ir orumą žemina ieškovo paskleista informacija, turėjo įrodyti ieškovas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, susisijusius su įrodinėjimo naštos paskirstymu.Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teiginys, jog ieškovas prikalbino kitus asmenis konfliktuoti su konservatoriais, nėra tokio pobūdžio ir sunkumo lygio, kad būtų pakankamas pagrindas vertinti jį kaip žeminantį ieškovo garbę ir orumą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė išsamiai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą: teismas vertino ginčo informaciją kitų Facebook dalyvių įrašų, kuriais buvo reaguojama į ginčo informaciją, R. Z. ir ieškovo reakcijos į ginčo informaciją, aplinkybių, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl ginčo teiginių neigiamai įvertintas ieškovas, jog po šių teiginių paskelbimo ieškovas sulaukė klausimų dėl veiklos metodų, jog atsakovas, skelbdamas ginčo informaciją, turėjo tikslą pažeminti ieškovą, pakenkti jo profesinei veiklai, kontekste. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertinio visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, spręsdamas dėl to, ar ieškovas įrodė, jog ginčo informacija pažeidė ieškovo garbę ir orumą, nė vienos iš nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesureikšmino, nesuteikė jai nepagrįsto svarumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo garbė ir orumas nėra pažeisti, o dėl to su tuo susijusius ieškovo argumentus atmeta.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vienareikšmiškai ir aiškiai ginčo informaciją kvalifikavo esant žinia, o ne pozicija, kuri priskirtina nuomonės kategorijai, todėl dėl ieškovo argumentų, apeliuojančių į įprastos pozicijos (nuomonės) reiškimo ribų peržengimą ir jo implikacijas, teismas plačiau nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo minėtos teismų praktikos yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais jo nurodytose bylose ne kaip precedentais, o kaip teismų praktika, t. y. bendrosiomis teisės taikymo taisyklėmis, bei darė tai tinkamai ir pagrįstai, todėl bylų fabulų skirtumai nagrinėjamu atveju reikšmingi nėra bei pagrindas pripažinti, kad teismų išaiškinimai buvo interpretuojami netinkamai, neegzistuoja.Dėl neturtinės žalos priteisimo teisėjų kolegija nurodo, jog, visų pirma, padarius išvadą, jog konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto nagrinėjamu atveju pagrindo nėra, neturtinė žala negali būti priteisiama per se. Antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl to, jog neturtinės žalos faktas ir jos dydis yra įrodinėjamas ir ieškovas to neįrodė, į bylą nepateikus jokių tai patvirtinančių duomenų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta su tuo susijusius ieškovo argumentus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas, o atsakovo – taip pat negali būti tenkinamas, atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei jų dydį patvirtinančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.