- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 1-880-610/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Kaltinamasis
- E. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2024-03-27 d. apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu I. L. į kairę veido pusę, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvas kairio žando, kaklo, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu E. Ž. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusysis mėgstantis išgerti, todėl sugalvojo, kad jis jį sumušė. Netoliese yra parduotuvė (duomenys neskelbtini)nukentėjęs ten apsilanko dažnai ir pastoviai perka alkoholį. Su parduotuvės darbuotojomis gerai sutaria, todėl jos jam papasakojo apie nukentėjusįjį. Tokiais dalykais neužsiima, sportuoja, dirba. Dėl ko nukentėjusysis teigia, kad jis jį sumušė, nežino. Kiek žino jis turėjęs konfliktą su mama, dėl automobilio aikštelės, gal iš pykčio dėl to nori jam pakenkti. Nukentėjusysis pažįsta jo mamą, o jo paties nežino. Nebuvo matęs nukentėjusiojo, žino, kad toks žmogus gyveno netoliese. Apie konfliktą dėl automobilio aikštelės pasakojo motina. Mama apibūdino, kad jis vairuoja sidabrinį „Opel“ karavaną. Kovo 27 d. 17 val. buvo baigęs darbą ir vyko į klubą sportuoti. Baigė darbą 17 valandą, važiavo iki mamos, pavalgė ir tada važiavo į sporto salę. Sportavo klube „(duomenys neskelbtini), tai klubas į kurį patenkama su išpirktu abonentu ir fiksuojamas atvykimo laikas, tai savitarnos klubas. Minėtą dieną į klubą vyko su draugu, draugo vardo ir pavardės nesakys. Gyvena (duomenys neskelbtini), o valgė pas motiną (duomenys neskelbtini). Jeigu yra duomenys iš darbovietės, kad tą dieną baigė darbą 16 valandą, o į klubą atvyko 17.30 val., tai gal ir galėjo taip būti. Nukentėjusysis žinojo giminystės ryšius, buvo sakęs, kad jis O. vaikas iš 5 aukšto, apie tai, jam sakė pareigūnas. Gal nukentėjęs yra matęs, kaip jis su mama sėda į automobilį. Mamos automobilis Opel „Meriva“. (duomenys neskelbtini), negyvena apie vieneri metai. Šiuo metu dirba Olandijoje, darbo sutartis pratęsta dar 3 mėnesiams. Mėnesio pajamos 2200 eurų. Vaikų neturi, nevedęs. Dėl civilinių ieškinių nieko negali pasakyti.
Nukentėjusysis I. L. parodė, kad kovo 27 dieną tarp 16.30 val. ir 17.00 val. apsipirko parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir išėjęs iš parduotuvės sutiko grupę jaunimo. Tarp jaunimo buvo kaltinamasis. Jis atsidūrė jam iš kairės, užsimojo dešine ranka ir smogė į kaklo veido sritį. Nuo smūgio nukrito, prarado orientaciją, sąmonę. Kai atsipeikėjo, norėjo kaltinamąjį pagauti, buvo afekto būsenoje, matė paauglius, tačiau kaltinamojo jau nematė, kur pabėgo nematė. Minėtus paauglius vaikėsi, nes buvo afekto būsenoje. Tokių nesąmonių nėra buvę. Jam buvo padaryta kraujosruva ant kaklo, ištinęs žandikaulis ir sulaužytas 1 šonkaulis. Kada ir kaip buvo sulaužytas šonkaulis nežino, galimai buvo spirta kuomet pargriuvo. Gydymo įstaigos priėmime sakė, kad jam skauda nugarą, mano, kad medicinos įstaigos darbuotojai per aplaidumą nenustatė minėtą dieną šonkaulio lūžio. Juto ir matė kaip buvo suduotas 1 smūgis į galvos sritį būtent kaltinamojo. Yra įsitikinęs, kad tai buvo kaltinamasis. Kaltinamasis tuo metu buvo apsirengęs tamsia sportine striuke, kelnių neįsidėmėjo. Nespėjo jo apžiūrėti, bet išeidamas iš parduotuvės matė, kad ten buvo kaltinamasis. Išėjus iš parduotuvės, E. Ž. stovėjo kairėje ir jį pamatęs iš karto sudavė smūgį. Mano, kad kerštavo, nes turėjo vasario mėnesį žodinį konfliktą dėl automobilio parkavimo kieme, konflikte dalyvavo moteris ir E. Ž., nežino ar minėta moteris kaltinamojo mama. Moters vardo nežino. Konfliktas buvo dėl to, kad jis aikštelėje ruošė automobilį technikinei apžiūrai, tada privažiavo automobilis Opel „Meriva“ sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) , iš jo išlipo kaltinamasis ir liepė patraukti automobilį, padaryti jam parkavimo vietą. Moteris tuo metu dar nebuvo išlipusi, po to kaltinamasis pradėjo šaukti, kad čia jo rajonas, kad jis čia autoritetas ir su juo negalima negražiai kalbėti. Vadino „mentovsku“, tai yra bendradarbiaujančiu su policija. Jis konflikto metu taip pat kaltinamąjį buvo pavadinęs „šepečiu“, iškeikęs. Konfliktas baigėsi kai jis pasakė, kad iškvies policiją. 2000 eurų civilinį ieškinį reiškia, nes 2 mėnesius negalėjo normaliai miegoti, skaudėjo šonkaulius, nugarą, negalėjo atsikelti iš lovos, buvo sumuštas žandikaulis, negalėjo savaitę kramtyti, pergyveno ir šeima.
Šalies argumentai
2024-03-28 I. L. pareiškimu nustatyta, kad nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2024-03-27 d. prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)jį užpuolė ir sumušė iš matymo pažįstamas vyras (1t., b.l. 6-9);
2024-04-04 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli nusikalstamos veiks padarymo vieta. Užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima vieta prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)įėjimo. Priešais įėjimą į parduotuvę yra betoninė pakyla su laiptais. Įėjimas į parduotuvę yra metalinės, pilkos spalvos durys, apžiūros metu durys pravertos, neužrakintos. Parduotuvė yra 5 aukštų daugiabutyje, pirmame aukšte. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje su įvykiu reikšmingų objektų nerasta (1t., b.l. 14-20);
2024-04-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog I. L. atpažino kaltinamąjį pažymėtą nuotraukoje Nr. 3, pagal bendrus veido bruožus, kuris 2024-03-27 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini)prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), sudavė rankos kumščius, dėl ko jis nugriuvo. Asmenį iš matymo puikiai žino, nes jis gyvena kitoje namo laiptinėje, jį mato dažnai. Nuotraukoje atrodo jaunesnis. Nuotraukoje Nr. 3 yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). (1t., b.l. 34-38);
2024-06-11 I. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nustatyta, kad nukentėjusysis I. L. parodė tikslią vietą, kurioje jis buvo, kai vienas iš jaunuolių jam sudavė smūgį į veido sritį kairėje pusėje (Foto Nr. 2) ir parodė vietą, kurioj I. L. po suduoto smūgio nukrito ant nugaros (Foto Nr. 3). Po to L. parodė vietą kurioje jis atsikėlė nuo žemės, po suduoto smūgio, jo galva buvo prie gėlyno kai jis buvo nukritęs (Foto Nr. 4) o jaunuoliai jau buvo pasišalinę (1t., b.l. 48-53);
Specialisto išvada Nr. G 146/2024(09), nustatyta, kad I. L., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuota kraujosruva kairio žando, kaklo, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas 2024-03-27 nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu (1t., b.l. 61);
Specialisto išvada Nr. pG 253/2024(09), nustatyta, kad I. L., gim(duomenys neskelbtini), klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruva kairio žando, kaklo, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas 2024-03-27 nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu (1t., b.l. 62);
UAB "RSD Auto" duomenimis nustatyta, jog įmonės darbuotojas E. Ž. pagal turimus duomenis 2024-03-27 d. dirbo nuo 08.00 iki 16.00 val. (1t., b.l. 72);
(duomenys neskelbtini)duomenimis nustatyta, kad E. Ž. 2024-03-27 d. į sporto klubą "(duomenys neskelbtini) atvyko 18:03:56 val. o išvyko 19:37:34 val. (1t., b.l. 76-77);
2024-04-22 I. L. ir E. Ž. akistatos protokole užfiksuota, jog I. L. tvirtina, kad kovo 27 dieną apie 17 val. išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš parduotuvės sutiko grupę jaunuolių, tarp kurių buvo priešais jį sėdintis asmuo. Šitas priešais jį sėdintis asmuo užsimojęs dešine ranka smogė jam į veido ir kaklo sritį. Nuo smūgio parpuolė ir toliau įvykio aplinkybių neatsimena. Atsipeikėjus jaunuolių jau nebebuvo. Jam įvykio metu lūžo 5 šonkaulis ir sužalotas veidas. E. Ž. su tokiais parodymais nesutiko bei parodė, kad nebuvo įvykio vietoje, nedalyvavo, nieko apie tai nežino (1 t., b.l. 129-130).
2024-08-26 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog peržiūrėtas įtariamojo pateiktas vaizdo įrašas. Įrašas 3 sekundžių trukmės, jame matomi trys asmenys, kurių nėra galimybės identifikuoti. Taip pat nėra aišku, kada šis įrašas ir kur darytas (b.l. 126-127).
Kaltinamasis E. Ž. neigė padaręs nusikalstamą veiką, paaiškindamas, kad jokių veiksmų neatliko, įvykio vietoje nebuvo. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti kitais bylos įrodymais.
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai skiriasi iš esmės. Kitų liudytojų, kurie betarpiškai būtų matę ir stebėję įvykį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Šiuo atveju tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų patikimumui ir faktinėms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti yra svarbus parodymų neprieštaringumas, atitikimas kitiems bylos įrodymams, asmenų veiksmai ir elgesys iš karto po įvykio, bei jo tyrimo metu. Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjęs nedelsdamas kreipėsi dėl sumušimo bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo(b.l. 92), sekančią dieną pateikė pareiškimą policijos įstaigoje, taip pat nurodydamas, kad iš matymo pažįstamas asmuo trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, konkrečių duomenų pagal kuriuos būtų galima iš karto identifikuoti asmenį, nežinojo. Atliekant parodymo atpažinti iš nuotraukos veiksmą, I. L. atpažino E. Ž.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis išliko nuoseklus viso proceso metu, savo parodymus tvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu, taip pat akistatos metu. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog neabejoja, kad smūgį jam sudavė būtent kaltinamasis. Nukentėjęs nuo pat pradžių teigė, kad prieš jį smurtavo iš matymo žinomas asmuo, nurodė anksčiau iki įvykio vykusią konfliktinę situacija, kuomet kontaktavo su kaltinamuoju. Nusikalstama veika prieš nukentėjusį įvykdyta šviesiu paros metu, kaltinamasis nukentėjusiam buvo žinomas, todėl teismas neabejoja, kad I. L. neklysta atpažindamas E. Ž. kaip smurtavusį asmenį. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jis apytikriai mėnesis laiko iki įvykio buvo sukonfliktavęs su kaltinamuoju, iki tol ir po konflikto nebendravo, jokių santykių nebuvo. Pažymėtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo ankstesnis konfliktas dėl stovėjimo vietos vienkartinis, buitinio pobūdžio, seniai pasibaigęs ir be jokių pasekmių, todėl teismo vertinimu nukentėjusiam nėra jokio pagrindo meluoti ir nusikalstamos veikos padarymu apkaltinti E. Ž.. Nėra nustatyta jokių priežasčių dėl kurių nukentėjęs galėtų meluoti ir kaltinti nekaltą asmenį. Nukentėjusiam iš karto po įvykio nustatytas 1,30 promilės neblaivumas, tačiau policijos pareigūnams apie kaltinamojo veiksmus jis nurodė aiškiai ir konkrečiai (b.l. 92), vertinant nustatytą neblaivumo laipsnį nėra pagrindo daryti išvadą, kad netiksliai vertina įvykio aplinkybes, pateikė neteisingą pirminį aiškinimą apsvaigimo pasekoje.
Vertinant kaltinamojo E. Ž. parodymus, teismas pažymi, kad jo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. E. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu skirtingai nurodo aplinkybes nei anksčiau ikiteisminio tyrimo metu, o būtent: Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo darbe, darbą baigia apie 17-18 val., kelintą valandą pabaigė darbą kovo 27 dieną neatsimena, bet mano, kad apie 17 val. Po darbo vyko sportuoti į (duomenys neskelbtini)sporto klubą, esantį (duomenys neskelbtini), sporto klube užtruko apie dvi valandas. Tikslių laikų kada atvyko į sporto klubą ir iš jo išvyko nurodyti negali. Kiek atsimena, tai tikrai taip negalėjo būti kad kovo 27 dieną po darbo vyko pas mamą į namus. Po sporto galėjo nuvykti pas mamą pavalgyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Ž. jau teigė, kad pas motiną pavalgyti vyko po darbo ir tik po to važiavo į sporto klubą. Ikiteisminio tyrimo metu gauti įrodymai, jog E. Ž. įvykio dieną darbą baigė 16 valandą, o į sporto klubą atvyko 18 val. 03 min., viešai prieinamais duomenims kelionės laikas nuo jo darbo vietos ik sporto klubo 6 minutės automobiliu ir 36 minutės pėsčiomis. Teismas sprendžia, kad E. Ž. pakeitė parodymus, siekdamas priderinti savo poziciją prie ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų apie jo buvimo vietas ir laiką, aiškindamas, jog negalėjo būti įvykio vietoje, kadangi buvo motinos bute (ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, jog nusikaltimo metu buvo darbe arba pakeliui į sporto klubą).
Specialisto išvada dėl padaryto sveikatos sutrikdymo bei sužalojimo būdo, neabejotinai patvirtintas nukentėjusiojo aiškinimas, kad jam suduotas smūgis kumščiu į kairę galvos pusę. Nukentėjęs po smūgio parkrito. Pažymėtina, kad kaip matyti iš specialisto išvados ( b.l. 68), medicininiuose dokumentuose fiksuota taip pat ir kraujosruva nukentėjusiojo krūtinės srityje, skausminga kairėje iš priekio, šono ir nugaros, toks sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, įvykio aplinkybėmis. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, I. L. parodymų, nukentėjęs po smūgio kumščiu parkrito ant betoninio pagrindo laiptų aikštelės, šios aplinkybės patvirtina, kad visi nukentėjusiam padaryti sužalojimai yra kaltinamojo veiksmų pasekmė.
Aukščiau išdėstytus duomenis gretinant ir lyginant vieną su kitu, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis apie įvykį parodė teisingai. Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusio parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, specialisto išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra paneigti. Teismas nustatė, jog yra neabejotina, kad kaltinamasis sudavė vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiam į kairę veido sritį, po ko šis parkrito, padarė kraujosruvas kairio žando, kaklo, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.
Teismas neabejoja, kad savo tikslams pasiekti pasirinkdamas smurtinio pobūdžio veiksmus suduodamas kumščiu nukentėjusiam į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamą kūno vietą, E. Ž. suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog padarys kūno sužalojimą ir sutrikdys sveikatą, bei to norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, teistas Didžiojoje Britanijoje dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nusikaltimo viešai tvarkai, valstybei, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, metų bėgyje nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.
Pasekmės nukentėjusiojo sveikatai trumpalaikės, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, smurtinis veiksmas vienkartinis. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, darytina išvada, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus ir prokuroro prašymu baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 5,6 dalys, 71 straipsnis).
Nukentėjusysis I. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eurų, prašo priteisti iš kaltinamojo (b.l. 179-180). Ieškovas ieškinį grindė patirtu skausmu, diskomfortu, išgąsčiu, dvasiniu sukrėtimu.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl asmuo patiria išgyvenimus ją sutrikdžius. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingas, turintis pajamas ir galintis jas gauti ateityje. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės neilgalaikės, atsirado dėl tyčinio, tačiau vienkartinio veiksmo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas veikiant vienam asmeniui. Nėra įrodymų, kad I. L. patyrė sąlyginai didesnius besitęsiančius psichologinius išgyvenimus ir skausmus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertintina, kad didesnė nei 1000 eurų neturtinė žala priteisiama tik išskirtinais atvejais, o šiuo atveju išskirtinių aplinkybių nėra.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašoma priteisti neturtinė žala, teismo vertinimu neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra per didelė, teismas neturtinę žalą vertina 800 eurų. Atsižvelgiant į nurodytą I. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis)
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 143.79 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo(1t., b.l. 81-83). Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusio gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 115 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 16 MGL tai yra 800 (aštuonių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per 6(šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. Ž. 143 eurus 79 centus Valstybinei ligonių kasai ( buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Civilinio ieškovo I. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos iš E. Ž..
Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.