Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-201-966/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
AN2-201-966/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00065-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Pažeidėjas
O. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-201-966/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00065-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutarties O. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 6 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda 160 Eur bauda už tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. tikrinant telefoninį pranešimą apie galimai žalojamus saugotinus medžius statybvietėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo šalinami saugotini želdiniai pagal 2018 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šalinami želdiniai nebuvo pažymėti kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punktas. Už leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimą bei medžių žymėjimą atsakingas asmuo O. P..

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad O. P. kaltė padarius ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekelia abejonių, nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo, yra pagrįstas ir teisėtas. Nutartyje nurodyta, kad šiuo atveju nėra abejonių, kad ne darbus vykdantis rangovas, pats pasirinkdamas kokius želdinius šalinti, o kokius ne, o būtent leidimą išduodantis asmuo kertamus medžius pažymi atitinkamos spalvos dažais ir ženklu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde O. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylos tyrimas ir įrodymų vertinimas yra ydingas tiek procesine, tiek materialiąja prasme. Įrodymai buvo įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir visiškai ignoruojant in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą. Teismas neteisėtai susiaurino ANK 641 straipsnyje nustatytą pareigą patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą iki paduoto skundo ribų, nes pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punktą ex officio (savo iniciatyva) turi pareigą patikrinti, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad leidimą kirsti medžius išdavė ne O. P., jis buvo tik šio leidimo rengėjas. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nereglamentuoja konkretaus pareigūno, išduodančio leidimus, veiksmų. Apraše vartojama savivaldybės sąvoka. O. P. įsitikinimu atsakomybėn už leidimo kirsti medžius, kaip individualaus administracinio akto, išdavimą turėtų būti traukiamas ne asmuo, parengęs administracinį aktą, o šį aktą priėmęs asmuo. Šiuo atveju leidimą išdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja R. S..

3.3. Skunde teigiama, kad Aplinkos apsaugos departamentas priėmė nutarimą netyręs, o apylinkės teismas nevertinęs aplinkybių, kad protokolas surašytas ne tam asmeniui. Pareigybės aprašyme priskirta funkcija aktuali būtų tarnybinio nusižengimo byloje, kurioje šalys būtų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir jos valstybės tarnautojas O. P. dėl galbūt netinkamai atliktų pareigų, tačiau įgaliotas asmuo (kompetentingas subjektas), kurio sprendimu (individualiu administraciniu aktu) buvo įgyvendintas Aprašas išduodant 2018 m. lapkričio 2 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalinio vadovės sprendimas. Teismas nepagrįstai ir šališkai vertino Aplinkos apsaugos departamento medžiagoje ir paaiškinimuose pateiktus vertinimus, taip neatlikdamas savo pareigos, įtvirtintos ANK 641 straipsnyje. Jei teismas būtų patikrinęs nutarimo teisėtumą, jis administracinio nusižengimo teiseną būtų nutraukęs.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Aprašo 13 punktas nenumato, kad būtent leidimą išduodantis pareigūnas turi pažymėti prašomus leisti nukirsti medžius. To nenurodo ir Aprašo 14 punktas, kuris tiesiogiai ir aiškiai nepriskiria ženklinimo pareigos nei leidimą išduodančiai institucijai ar pareigūnui, nei suinteresuotam kirtimu asmeniui. Pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį atsakomybė kyla už leidimo išdavimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Kirstino medžio žymėjimas pagal Aprašo 14 punktą nepatenka į leidimų kirsti išdavimo procedūrą – ji aiškiai detalizuota Aprašo 13 punkte. Nesant teisės normos, vienareikšmiškai nustatančios pareigą ženklinti kirstinus medžius, negali kilti atsakomybė už kirstino medžio nepaženklinimą, kadangi neaiškus už tai atsakingas asmuo. Nesant nustatytos pareigos, negali būti ir jos pažeidimo, taigi – negali kilti ir administracinė atsakomybė.

3.5. Skunde pažymima, kad O. P. buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėjančiam teismui dėl norminio valstybės teisės akto ištyrimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau teismas be jokių konkrečių motyvų ir savarankiškų argumentų šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas neprivalėjo stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo 14 punkto ištyrimo, tačiau jis gavo pakankamai argumentų, kuriuos turėjo argumentuotai atmesti pagrįsdamas savo vertinimą, kad nėra ANK 591 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bent jau šio straipsnio 1 punkto prasme.

3.6. Skunde nurodoma, kad Aprašo 14 punktas neatitinka aiškumo principo reikalavimo, įtvirtinto Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Iš Aprašo 13, 14 punktų akivaizdu, kad kirstinų medžių žymėjimas nėra niekaip susietas su savivaldybės priimamu administraciniu sprendimu išduoti ar neišduoti leidimą kirsti saugotiną medį. Priešingai, leidimo išdavimo procedūra užbaigiama leidimo išdavimu ar atsisakymu jį išduoti. Medžių žymėjimas dažais nėra susietas su leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimu. Aprašo 14 punktas, apelianto vertinimu, yra pripažintinas prieštaraujančiu Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimams. Teismo vertinimas, kad nesvarbu kas ženklina, tačiau kontroliuoti ženklinimą privalo leidimą kirsti parengęs asmuo, rodo teismo nenuoseklumą ir paviršutinį bylos aplinkybių vertinimą pažeidžiant in dubio pro reo principą ir ANK 641 straipsnyje nustatytą pareigą. Teismas klaidingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 32 punkte nustatyta pareiga kirstinus medžius ženklinti būtent leidimą rengusiam asmeniui. Šiame punkte yra nurodyta tik tai, kokia spalva ir kokiu simboliu turi būti ženklinami medžiai, tačiau tai turintis padaryti subjektas nėra įvardintas. Be to, teismas net ir po prašymo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą savarankiškai visiškai nenagrinėjo paties Aprašo turinio. Logiškai ir sistemiškai aiškinant Aprašo 2, 12, 13 ir 14 punktų nuostatas darytina pagrįstą ir vienareikšmė išvada, kad 14 punkto nuostatos dėl kirstinų medžių žymėjimo yra adresuotos ne savivaldybėms, o kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

3.7. O. P. įsitikinimu teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepašalino iškilusių abejonių, kritiškai nevertino Aplinkos apsaugos departamento nutarimą priėmusios pareigūnės pateiktų dokumentų ir argumentacijos, įrodymus vertino nesilaikydamas ANK įtvirtintų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių apeliantas buvo nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepimas

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad teismas tinkamai vertino įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikė teisės normas, todėl nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. O. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas O. P. pripažinimo kaltu pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį pagrįstumo klausimas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nutartį patikrina jos teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.

7. O. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs O. P. skundą, konstatavo, kad jis dėl minėto nusižengimo nubaustas pagrįstai ir skundžiamą nutarimą paliko galioti. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, kuriais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grindžia nesutikimą su nutartyje padarytomis išvadomis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje O. P. administracinės atsakomybės klausimas išspręstas teisingai, ANK nuostatos pritaikytos tinkamai.

8. ANK 281 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį administracinę atsakomybę užtraukia leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimą reglamentuoja Aprašo III skirsnio 9–14 punktai. O. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir jis buvo nubaustas dėl Aprašo 14 punkto pažeidimo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Aprašo 14 punkte nėra numatyta leidimą išdavusio subjekto pareiga ženklinti kirstinus medžius, O. P. nėra leidimą išdavęs subjektas, todėl, pasak apelianto, yra nubaustas nepagrįstai, tačiau sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo. Apygardos teismui jokių pagrįstų abejonių dėl O. P., kaip tinkamo atsakomybės pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį subjekto, taip pat dėl leidimą išduodančio subjekto pareigos užtikrinti Aprašo 14 punkte numatyto reikalavimo laikymąsi nekyla.

9. Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui – raudonai, persodinimui – geltonai. Apeliantas teisus nurodydamas, kad šiame Aprašo punkte subjektas, turintis pareigą pažymėti kirstinus medžius, tiesiogiai nėra įvardintas, tačiau tai nereiškia, kad Apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas, kaip tvirtinama skunde, yra neaiškus (neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto aiškumo principo) ar, kad kirstinų medžių žymėjimas nėra niekaip susietas su savivaldybės priimamu administraciniu sprendimu išduoti ar neišduoti leidimą kirsti saugotiną medį.

10. Aukštesnysis teismas, vertindamas O. P. argumentų dėl Apraše įtvirtinto neaiškaus teisinio reguliavimo pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad pati leidimų išdavimo tvarka, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, yra nurodyta Aprašo 13 punkto 13.1.–13.8. papunkčiuose, apibrėžiančiuose, kokius veiksmus turi atlikti (atlieka) dėl leidimo kirsti medžius besikreipiantis ir tokį leidimą išduodantis subjektai. Tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmės turi tai, kad leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimą reglamentuoja visas Aprašo III skirsnis, į kurį patenka ne tik apelianto minimas 13 punktas „Leidimų išdavimo tvarka“, bet ir 14 punktas „Numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui – raudonai, persodinimui – geltonai“. Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą analizuojant sistemiškai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad Aprašo 14 punkte, įeinančiame į Aprašo III skirsnį, įtvirtinta pareiga atitinkamos spalvos dažais pažymėti numatytus kirsti medžius patenka į leidimų kirsti medžius išdavimo procedūrą. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad už leidimų kirsti medžius išdavimą atsakingas subjektas pagal Aprašo 9 punktą yra savivaldybė, jai ir tenka pareiga užtikrinti, kad numatyti kirsti medžiai būtų pažymėti atitinkamos spalvos dažais, kaip tai numatyta Aprašo 14 punkte. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad leidimu yra suteikiama ne pati medžių (želdinių) kirtimo teisė, o teisė kirsti konkrečius medžius (želdinius), t. y. ne pats kirtimo darbus norintis atlikti subjektas vienašališkai, o leidimus išduodanti institucija (savivaldybė) nustato, kurie saugotini medžiai (želdiniai) pagal pateiktą prašymą gali būti kertami.

11. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyrius. Leidimų kirsti ar kitaip pašalinti, genėti, persodinti saugotinus medžius ir krūmus ar atlikti kitus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus išdavimo funkcija (duomenys neskelbtini) savivaldybėje priskirta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui ((duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.4. papunktis), kuriuo šiai bylai aktualiu laiku buvo O. P., kuris ir paruošė 2018 m. lapkričio 2 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad leidimas yra patvirtintas kito asmens – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos R. S. – parašu, neatleidžia O. P. nuo pareigos išduodant leidimą vykdyti Aprašo III skirsnio, į kurį patenka ir 14 punktas, reikalavimus. Leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimas nėra tik formalus veiksmas, apsiribojantis leidimo patvirtinimu asmens parašu. Leidimo išdavimas siejamas su Aprašo III skirsnyje nustatytų veiksmų atlikimu ir numatytų reikalavimų laikymusi, o pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą leidimo išdavimo funkcija, kaip minėta, priskirta būtent O. P., kuriam šiuo atveju ir teko pareiga užtikrinti, kad leidimai būtų išduodami nepažeidžiant Apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo. Remiantis (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu šio skyriaus vedėjai priskiriama ne leidimų išdavimo, o tokių leidimų išdavimo organizavimo ir kontrolės funkcija ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.3. punktas), tačiau tai, ar šią pareigą (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja atliko tinkamai, nėra šios bylos, kurioje sprendžiamas O. P. administracinės atsakomybės klausimas, nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalintini medžiai (duomenys neskelbtini) nebuvo pažymėti pagal Aprašo reikalavimus, todėl nustačius, kad už tokį pažymėjimą atsakingas O. P., kuris neužtikrino, kad Aprašo 14 punkte numatyto reikalavimo būtų laikomasi, ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai jo veiksmuose nustatyti teisingai ir jis pagal šį ANK straipsnį nubaustas pagrįstai.

12. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nutartyje neįvertino prašymo ištirti byloje taikytino norminio akto teisėtumo ta apimtimi, kuria normos vykdymas konkrečiai ir aiškiai nepriskiriamas jokiai institucijai ir tai, pasak apelianto, rodo teismo nenuoseklumą, paviršutinį bylos aplinkybių vertinimą, in dubio pro reo principo bei ANK 641 straipsnio nuostatų pažeidimą. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė O. P. prašymo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo 14 punkto ištyrimo, tačiau apylinkės teismas, 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomonę, šį prašymą išsprendė protokoline nutartimi jį atmesdamas, kaip nepagrįstą. Tikrindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas, priešingai, negu teigia apeliantas, ANK 641 straipsnio nuostatų nepažeidė, nenustatęs, kad nutarimą būtų priėmęs tokios teisės neturintis subjektas ar byla būtų išnagrinėta ir nuobauda paskirta nesilaikant nustatytos tvarkos, įrodymai ištirti ir įvertinti neteisingai, pagrįstai jį pripažino teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs ne tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės, bet ir atsakomybėn patraukto asmens, liudytojo parodymus, ištyręs rašytinius bylos duomenis, juos įvertino laikydamasis ANK reikalavimų, argumentuotai nurodė, kodėl atmeta, kaip nepagrįstus, O. P. paaiškinimus, kad pagal Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą jis nėra atsakingas už kirstinų medžių pažymėjimą, t. y. už Aprašo 14 punkte įtvirtinto reikalavimo laikymąsi. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, šio vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nors ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, nesutikimas iš esmės yra grindžiamas apelianto subjektyviu leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės normų interpretavimu, kuris nepaneigia nutartyje padarytų išvadų teisingumo.

13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas O. P. skundą, ANK 569, 641 straipsnių reikalavimų nepažeidė, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, nutarimą patikrino tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir O. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė