Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 213 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2011 m. lapkričio 21 d. 10.09 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kartu su R. G., kurio atžvilgiu 2014 m. lapkričio 28 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buto, esančio T(duomenys neskelbtini), R. G. spausdintuvo „Epson Stylus SX415, serija Nr. *LDHY035512* pagalba, skenavo, spausdino, atspausdintus iškarpė bei taip pagamino netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus: 50 litų nominalo banknotus, kurių numeriai: AH8832487 (1 vnt.), AJ3186716 (1 vnt.), AH9209689 (1 vnt.), AJ0667616 (5 vnt.), AJ1108914 (8 vnt.), AH7440475 (6 vnt.), AH9653194 (4 vnt.), AH0886289 (10 vnt.), AJ3722532 (6 vnt.), AG4837812 (5 vnt.), AH0814436 (1 vnt.), AJ5766942 (1 vnt.), AJ3348112 (8 vnt.), AJ6260134 (7 vnt.), AE0553200 (1 vnt.), iš viso 65 vnt. banknotų, kurių bendra nominali vertė 3250 Lt, 20 litų nominalo banknotus, kurių numeriai: AA4914810 (1 vnt.), AF0728749 (3 vnt.), AF3980690 (1 vnt.), AD2712871 (1 vnt.), AE8868019 (2vnt.), AF8116480 (2 vnt.), AF8676647 (3 vnt.), AF5704203 (1 vnt.), AF0029816 (4 vnt.), AE7959523 (1 vnt.), iš viso 19 vnt. banknotų, kurių bendra nominali vertė 380 Lt, 10 litų nominalo banknotus, kurių numeriai: AD8818572 (2 vnt.), AD9812003 (1 vnt.), AD1048102 (3 vnt.), AC1567648 (2 vnt.), viso 8 vnt. banknotų, kurių bendra nominali vertė 80 Lt, 100 litų nominalo banknotą Nr. AD7935505 (1 vnt.), iš viso 92 vnt. banknotų, kurių bendra nominali vertė 3760 Lt, ir juos iki 2011 m. gruodžio 4 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendį dėl A. A. išteisinimo pagal BK 213 str.1 d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti A. A., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Pritaikyti BK 64 str. 1, 2 d. ir paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2014 m. lapkričio 27 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad A. A. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai, teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių apie A. A. padarytą nusikaltimą. Teigia, kad teismas nepagrįstai išėjo už kaltinimo ribų, kurios yra aiškiai ir suprantamai apibrėžtos kaltinamajame akte, tai yra A. A. nuo 2011-11-21 10.09 val. kartu su R. G., kurio atžvilgiu 2014-11-28 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio sandėlyje Nr. 5, R. G. spausdintuvo „Epson Stylus SX415, serija Nr. *LDHY035512* pagalba, skenavo, spausdino, atspausdintus iškarpė bei taip pagamino netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – litus, 92 vnt. įvairaus nominalo banknotų ir juos iki 2011-12-04 laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taigi iki A. A. sulaikymo 2011-12-05. Pasak prokuroro, teismas atliko nesietiną lyginamąją analizę dėl A. A. padaryto nusikaltimo su 2014-11-27 Skuodo rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo A. A. nuteistas už analogišką nusikaltimą, padarytą 2011 m. vasario mėnesį, tuo tarpu kaltinamajame akte nėra nurodomas 2011 m. vasario mėnuo, per kurį A. A. būtų padaręs nusikaltimą kartu su R. G.. Be to, teismas pasisakė apie visiškai nesietinus dalykus kaip nusikaltimų padarymo laiką, spausdintuvų markes, pagamintų netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų litų skirtingų nominalo banknotų identifikacinius požymius. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad pagamintų netikrų Lietuvos apyvartoje buvusių 92 vnt. banknotų realizavimas, pateikiant netikrus 10, 20, 50, 100 litų nominalo banknotus įvairiose prekybos vietose Mažeikiuose, Telšiuose, Kretingoje, Tauragėje, Plungėje, Klaipėdoje, Vilniuje, vyko nuo 2012-02-22 iki 2013-03-06, tuo tarpu kaltinamajame akte A. A. neinkriminuotas pagamintų netikrų Lietuvos apyvartoje buvusių 92 vnt. banknotų realizavimas, o inkriminuotas tik netikrų Lietuvos apyvartoje buvusių pinigų litų 92 vnt. įvairaus nominalo banknotų pagaminimas ir laikymas nuo 2011-11-21 10.09 val. iki 2011-12-04.

Taip pat nurodo, kad teismas neanalizavo A. A. bendrininko R. G. parodymų, nepasisakė, kuo R. G. parodymai abejotini. Pažymi, kad R. G. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, pirmos ir aukštesnės instancijos teismuose, iš kurių nė vienas nepasisakė, kad R. G. parodymai būtų abejotini, davė nuoseklius parodymus tiesiogiai nurodydamas nusikaltimo bendrininką A. A. kaip nuo 2011-11-21 10.09 val. iki 2011-12-04 pagaminusį ir laikiusį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), netikrų Lietuvos apyvartoje buvusių pinigų litų 92 vnt. įvairaus nominalo banknotų, tai yra šių duomenų niekaip neįvertino.

Pažymi, kad teisingai įvertinus surinktų duomenų visumą akivaizdu, jog A. A. kartu su R. G., kurio atžvilgiu 2014-11-28 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuo 2011-11-21 10.09 val. iki 2011-12-04 pagamino ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), netikrus Lietuvos apyvartoje buvusius pinigus litus 92 vnt. įvairaus nominalo banknotus ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 27, 41, 42, 50, 54, 60, 61 straipsniais A. A. paskirtina bausmė laisvės atėmimas.

Atsikirtimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą išteisintasis A. A. prašo palikti išteisinamąjį nuosprendį ir prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jis su jam pareikštu kaltinimu dėl banknotų gaminimo nieko bendro neturi, kad R. G. duodamas parodymus melavo, jį apkalbėjo, šmeižė. Taip pat nurodo, kad R. G. vengdamas atsakomybės meluoja, keičia parodymus. Teigia, kad ekspertai pateikė išvadą, jog ant „printerio“ rasti R. G. pirštų antspaudai ir tai rodo, jog R. G. gamino banknotus. Pažymi, kad nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. spalio 3 d. jis atlikinėjo bausmę Latvijos Respublikoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroro apeliacinį skundą ir atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog neįrodyta, kad A. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 1 d. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka prokuroras, atitinkamai prašydamas panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl A. A. išteisinimo ir pastarąjį pripažinti kaltu dėl 92 vienetų 3760 litų vertės netikrų pinigų pagaminimo ir laikymo. Prokuroras teigia, kad teismas neanalizavo A. A. bendrininko R. G. parodymų, nepasisakė, kuo R. G. parodymai abejotini. Taip pat prokuroras skunde teigia, jog teismas nepagrįstai išėjo už kaltinimo ribų, atliko nesietiną lyginamąją analizę dėl A. A. padaryto nusikaltimo su 2014-11-27 Skuodo rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, pasisakė apie visiškai nesietinus dalykus kaip nusikaltimų padarymo laiką, spausdintuvų markes, pagamintų netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų litų skirtingų nominalo banknotų identifikacinius požymius.

Teisėjų kolegija, skundžiamą nuosprendį peržiūrėjusi jo pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Vien dėl to, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė dėl A. A. atžvilgiu priimto Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje nurodytų įrodymų, nedaro skundžiamo nuosprendžio nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi minėto Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio nelaikė įrodymu ir juo tiesiogiai nesirėmė darant išvadą dėl A. A. kaltės.

Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – išteisintojo A. A. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (15 t. 88–89 b. l.), teisminio nagrinėjimo metu (16 t. 6–7 b. l.), asmens, padariusio nusikaltimus, R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (14 t. 64–66, 69–70, 74–75, 77–79, 83–85, 103–106 b. l.), teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (16 t. 7–10 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolą (3 t. 137–138 b. l.), kratos protokolą (3 t. 126–127 b. l.), parduotuvės „Elektromarkt“ pateiktą informaciją (3 t. 160–161 b. l.), specialistų išvadas (4 t. 5–6, 13–32, 34–43, 69–71, 83, 86–94, 100–101, 119–120, 123–129, 151, 154–162, 175–176, 190–191 b. l.), akistatos protokolą (15 t. 96–99 b. l.) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimą išklausytų liudytojų K. L. ir I. B. parodymus, matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais prokuroras grindžia išteisintojo A. A. kaltę yra R. G. parodymai.

Iš apylinkės teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų R. G. parodymų matyti, kad jis su A. A. nusipirko spausdintuvą „Epson“, spausdintuvo kasetes kelių spalvų, lapus, jog spausdintuvą jis nunešė į rūsį, ten A. A. švietė ir spausdino daugiausia 50 Lt nominalo banknotus, taip pat 20, 100, 200 litų banknotus, jog A. A. perkirpdavo lapus pusiau, jis taip pat yra padėjęs lapus perkirpti pusiau, bet pačių banknotų nekarpydavo, A. A. karpydavo pats. A. A. atnešė jam apie 2000 Lt, jis šiuos pinigus laikė maišiuke, kambaryje esančioje spintoje po rūbais. Spausdinimas vyko 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. 2011 m. rugsėjo mėnesį A. A. švietė ir atspausdino apie 2000 latų, pradėjo važinėti į Latviją (14 t. 65, 78 b. l.). Vėlesnėse apklausose R. G. jau nurodė, kad A. A. banknotus karpydavo rūsyje, būdavo labai daug šiukšlių. A. A. jam atnešdavo visus padarytus pinigus, jų buvo apie 3000 Lt. Jog apie tai, kad A. A. spausdina pinigus, žinojo K. L. (14 t. 84 b. l.). Parodymų patikrinimo metu R. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančiame sandėliuke nuo 2011 m. liepos mėnesio A. A. spausdintuvu spausdino netikrus pinigus, o jis jam padėjo. (14 t. 131 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja I. B. parodė, kad įtariamasis R. G. iš pat pradžių pripažino kaltę, davė parodymus, vėliau juos papildė. Nors liudytojos teigimu R. G. parodymai nekito, tačiau teisiamojo posėdžio metu R. G. paneigė savo nurodytas aplinkybes, kad pinigai buvo spausdinami rūsyje, parodė, kad netikrų litų dauginimas vyko pas jį namuose, kai juos išspausdindavo, išnešdavo spausdintuvą į rūsį ir ten padėdavo, jog rūsyje nei vieno karto pinigai nebuvo spausdinami. Tai, kad netikri pinigai – latai buvo gaminami pas R. G. namuose, pripažino ir išteisintasis A. A.. Jis taip pat parodė, kad kartu su R. G. jie nusipirko spausdintuvą, tik neigė, kad kartu su R. G. gamino netikrus litus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. L. taip pat paneigė R. G. nurodytas aplinkybes, kad jis žinojo, jog A. A. gamino netikrus litus. Liudytojas parodė, jog R. G. minėjo, kad gamino netikrus litus ir neva jam davė, jog kalbėdamas apie litų gaminimą A. A. neminėjo. Iš baudžiamojoje byloje esančios parduotuvės „Elektromarkt“ pateiktos informacijos, 2011-11-21 kvito matyti, kad spausdintuvą „Epson Stylus SX415“, serijos Nr. *LDHY035512*, R. G. ir A. A. įsigijo 2011 m. lapkričio 21 d., o specialistų išvadose nurodyta, kad A. A. kaltinime nurodyti 92 vienetai netikrų litų banknotai tikėtina išspausdinti tuo pačiu spausdintuvu. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti R. G. parodymų teisingumu jau vien dėl tų aplinkybių, jog netikrų litų gaminimas vyko ne 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, kaip nurodė R. G., o tuo metu kai buvo įgytas spausdintuvas, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 21 d. Taip pat kelia abejones R. G. nurodytos aplinkybės, kad jis nemokėjo naudotis spausdintuvu ir juo nesinaudojo. Pirmiausia tai, kad R. G. aiškindamas įvykio aplinkybes gana detaliai paaiškino kaip A. A. ruošė spausdintuvą netikrų litų gamybai, kokias priemones naudojo, jog litų spausdinimui buvo naudojama liniuotė, sidabrinės spalvos pieštuku piešiama linija, buvo naudojami klijai ir pan. O antra, iš 2013-06-19 specialisto išvados Nr. 86-73-IS1-15 matyti, kad nuo aparato „Epson Stylus SX415“ skaitytuvo stiklo, ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 nukopijuotas vienos rankos delno pėdsakas yra paliktas R. G. dešinės rankos delno dalimi – hipotenaru, kas vėlgi leidžia abejoti R. G. parodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigai, kuriuos R. G. teigimu, pagamino A. A., buvo platinami nuo 2012-02-22, kai A. A. atlikinėjo bausmę Latvijos Respublikoje. Spausdintuvas, kuriuo buvo spausdinami banknotai, buvo laikomas (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančiame sandėliuke iki 2013-03-06, jog sandėliukas buvo rakinamas, o raktas buvo tik pas R. G., todėl išskyrus R. G., spausdintuvu niekas daugiau negalėjo pasinaudoti. Vertinant aptartus įrodymus, galima teigti, kad išteisintojo A. A. iškelta versija, jog R. G. su kitais asmenimis rūsyje galėjo pats pagaminti netikrus litus, nepaneigta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. G. parodymai, atsižvelgiant į anksčiau aptartus įrodymus bei nesant kitų R. G. parodymus patvirtinančių įrodymų, nelaikytini A. A. kaltės įrodymu, todėl jais nesivadovaujama. Kadangi byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus R. G. parodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl A. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 1 d., teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. A. išteisinimo.

Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir visiškai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu principu – in dubio pro reo, reiškiančiu, kad, jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, dėl to pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog A. A. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir naikinti pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinio skundo argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.