- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- 1-60-478/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- J. Š., R. A., M. V., M. S., A. V.
- Kaltinamasis
- G. F.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiesiems J. Š., R. A., M. V., M. S., A. V., ekspertui Sauliui Mekšraičiui, kaltinamajam G. F., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. F. 2015 m. liepos 26 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo pareigas vykdančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. V., vyresniųjų patrulių R. A. ir M. S. bei patrulio A. V. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino su jais susidoroti bei jų atžvilgiu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, mosavo rankomis ir kumščiais, taip pat vengdamas sulaikymo, ranka bandė suduoti vyresn. patruliui R. A. į krūtinę, tačiau pastarasis sugriebė jo ranką ir taip smūgio išvengė, tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 19 d., 22.30 val., iki 2015 m. gruodžio 20 d., 9.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4-o buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 16 kartų sudavė pastarajam smūgius nenustatytu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis strypas (viniatraukis), rankos kumštis ar pan. į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarė A. Š. daugybinius kūno sužalojimus - smilkinio srities galvos minkštųjų audinių ir dešinio smilkininio raumens kraujosruvas, poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą smakre, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairio peties ir dešinio klubo srityse, kairiame šone, kairių II, III, V ir VII viengubus bei VI dvigubą šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, buką dešinės krūtinės ir pilvo pusės traumą: dešinių VII-VIII šonkaulių lūžius, kepenų skrandžio raiščio plyšimą, poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės pusėje, nuo ko A. Š. įvykio vietoje mirė.
Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams
G. F. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams kaltu prisipažino ir parodė, kad pasipriešinimo pareigūnams aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas, žino tik tai, ką jam pasakojo pareigūnai ir tyrėja. Jų atsiprašė, jie jam atleido, susitaikė. Viskas vyko 2015 m. vasarą, Laisvės alėjoje, prie fontano. Tą dieną buvo daug išgėręs, ėjo su pažįstamu, privažiavo pareigūnai ir jis prie jų prisikabino, vartojo necenzūrinius žodžius, ar grasino susidoroti, panaudoti fizinį smurtą, neprisimena. Išgėręs būna agresyvus.
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad dirbamas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliu, 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje gavo pranešimą apie tai, kad Laisvės al., netoli fontano, guli asmuo. Kartu su kolege M. V. nuvykus nurodytu adresu, rado gulintį ant suoliuko pilietį, kurį pradėjo žadinti, ir tuo metu iš pašalės priėjo kaltinamasis, kuris buvo agresyvus ir vartojo jo bei kolegės atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino, kad sumuš, sudaužys. Dėl savo elgesio kaltinamasis buvo įspėtas, tačiau šis nevykdė teisėtų reikalavimų, priešinosi, bandė ištrūkti. Sulaikymo metu kaltinamasis bandė jam trenkti, tačiau jis smūgio išvengė. G. F. buvo agresyvus, todėl reikėjo net keturių pareigūnų, kad jį sulaikyti. Kaltinamasis buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariatą. Ar buvo naudotos specialiosios priemonės, neprisimena, bet antrankiai tikrai buvo uždėti. Kaltinamasis jo atsiprašė. Tame rajone dirba penkis metus, kiek yra G. F. matęs, blaivas jis normalus, išgėręs agresyvus.
Nukentėjusioji M. V. parodė, kad dirbama Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patrule, gavo pranešimą apie tai, kad Laisvės alėjoje galimai guli neblaivus asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, rado gulintį pilietį, kurį prikėlė, šis skundėsi, kad kažką skauda. Žadinant šį pilietį, prie jų priėjo G. F., kuris keikėsi, įžeidinėjo juos, grasino, kad pasigaus po vieną ir jie bus lavonai. Grasindamas jis artėjo link jų, draugai jį ramino. Kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus. Jo kumščiai buvo suspausti, jis tiesiog nekentė pareigūnų. Tuomet ji iškvietė kitą ekipažą. G. F. bandė suduoti pareigūnui R. A., todėl buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai. Pristačius kaltinamąjį į komisariatą, jis ir toliau nenurimo, visus plūdo. Po kurio laiko G. F. jos atsiprašė, sakė, jog išgėręs yra agresyvus, bandys mažiau gerti.
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad dirbamas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliu, gavo kolegų iškvietimą, kad jiems reikalinga pagalba. Nuvykus kartu su A. V. nurodytu adresu, rado Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio pareigūnus bei ant suolo sėdintį G. F.. Kadangi kaltinamasis buvo agresyvus ir vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariatą. Kaltinamasis buvo stipriai neblaivus, bandė suduoti kitam pareigūnui. Vėliau G. F. jo atsiprašė.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad dirbamas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliu, gavo kolegų iškvietimą, jog jiems reikalinga pagalba. Nuvykus kartu su M. S. nurodytu adresu, rado Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio pareigūnus bei agresyviai nusiteikusį G. F.. Pastarasis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamasis standino rankas, nenorėjo būti sulaikomas, todėl jam buvo užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2015 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, su G. F. buvo Laisvės alėjoje, vartojo alų. Prie jų priėjo policijos pareigūnai, liepė viešoje vietoje negerti. G. F. pradėjo su jais konfliktuoti, keiktis.
2015 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 19-20) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų tako, tarp medžių, prie suoliukų, kurių vienoje pusėje yra pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), o kitoje pusėje – (duomenys neskelbtini). Teritorijoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmės turinčių objektų nerasta.
Tarnybiniais pranešimais (t. 1, b. l. 21, 27, 31, 35) nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patrulė M. V., vyr. patrulis R. A., patruliai M. S. ir A. V., informuodami apie sulaikytąjį G. F., nurodė tokius jo neteisėtus veiksmus: policijos pareigūnams bendraujant su gulinčiu ant suoliuko piliečiu, kuris skundėsi sveikata ir skausmais, G. F. priėjo prie jų, pradėjo kabinėtis, rėkti, keikti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais ,,kurva, pyderai mentai nachui, piskit iš čia, čiulpkit bybį, tuoj norit ateisiu supyzdinsiu jus visus, būsit lavonai“, paprašius nutraukti neteisėtus veiksmus ir prieiti prie automobilio, G. F. atsakė ,,pašol nachui mentai niekur aš neisiu, norit sudaužysiu po vieną, jūs lavonai“, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, sulaikant, priešinosi sulaikymui, standino rankas, trenkė dešine ranka R. A. į krūtinę, bet jam smūgio pavyko išvengti, sulaikius ir vedant į tarnybinį automobilį, grasino ,,išgaudyti po vieną ir supyzdinti“, pristačius į policijos komisariatą, G. F., bandant jį išlaipinti, spyrė patruliui A. V., bet nepataikė, toliau plūdo necenzūriniais žodžiais, vedamas muistėsi, bandė ištrūkti, grasino visus sudaužyti, sumušti.
2015 m. liepos 26 d. patikrinus G. F. blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, jam nustatytas 2,29 promilės girtumas (t. 1, b. l. 52).
2015 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu (t. 1, b. l. 80-83) G. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir ikiteisminis tyrimas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, nutrauktas. Minėtas nutarimas patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b. l. 84-85).
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu (t. 1, b. l. 2-3) ikiteisminis tyrimas G. F. atžvilgiu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams atnaujintas BK 38 straipsnyje ir BPK 217 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. iš dalies paties G. F. parodymais, nukentėjusiųjų R. A., M. V., M. S., A. V. parodymais, tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad G. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne tik grasino tuoj pat panaudoti savo pareigas einančių policijos pareigūnų atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau ir bandė suduoti smūgį ranka policijos pareigūnui R. A. į krūtinę, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Dėl A. Š. nužudymo
G. F. dėl tyčinio nužudymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad nužudytąjį pažinojo, santykiai buvo darbiniai, kartu dirbo nelegaliai, taip pat kartu išgerdavo. Jis neturėjo kur gyventi, tai A. Š. priėmė jį gyventi (duomenys neskelbtini). Tą šeštadienį - 2015 m. gruodžio 19 d. - jis su nužudytuoju atsigėrė alaus, degtinės ir apie 01.00 val. nakties išėjo iš namų. Kai išėjo, A. Š. buvo gyvas. Prieš išeidamas matė, kad A. Š. buvo nubrozdinta nosis, veidas pamėlynavęs. Tai jam atrodė normalu, nes šis dažnai krisdavo. Grįžęs į namus, 2015 m. gruodžio 20 d., sekmadienį, apie 09.00 val., rado A. Š. mirusį. Savaitgaliais jis naktimis vaikštinėdavo po miestą, išeidavo vakare ir grįždavo ryte. Kai grįžęs namo rado A. Š. mirusį, nuėjo pas kaimyną S. K.. Kaimynas, atėjęs ir pamatęs, kad A. Š. yra miręs, iš karto išėjo. Policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes neturėjo mobilaus ryšio telefono. Po to susitiko kaimynę I. Z., tačiau ši į kambarį nebuvo užėjusi. Jai pasakė, kad A. Š. miręs. Ji patarė policijos nekviesti. Tuomet su I. Z. išėjo į Laisvės alėją, gėrė alų, jis dar nuėjo į PC „Akropolis“, kur sutiko draugą A.. Su pastaruoju taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare nuvažiavo į naktinį barą, ten irgi gėrė. Kaip grįžo į namus, neprisimena, tačiau grįžus lavonas dar buvo. Tuomet S. K. jis sakė kviesti policiją, ir šis iškvietė. Atvyko ir policija, ir greitoji. Jam yra tekę naudotis A. Š. banko kortele. A. Š. pasakydavo jam PIN kodą, ir jis nupirkdavo, ką šis pasakydavo. Kai A. Š. buvo miręs, jis pasiėmė šio banko kortelę ir nuėjo iki bankomato, tačiau kortele nepasinaudojo, nes buvo pakeistas PIN kodas. Kartą A. Š. buvo jį apkaltinęs dėl kompiuterio vagystės, jie susistumdė, bet po to susitaikė. Įvykio dieną bute laužtuvo nebuvo, po A. Š. mirties durys buvo užrakintos, jis negalėjo patekti į vidų, todėl laužtuvą jam parodė buto šeimininkas, kad jis galėtų išlaužti duris. Su S. K. ir A. S. santykiai yra naktiniai, yra buvę ir piktumų, bet vis susitaikydavo. Minėtų asmenų parodymai yra melagingi.
Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažinojo, su juo susipažino darbe. Nužudytasis yra jo brolis. Jam draugas pranešė 2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienį, kad iš jo brolio buto kažką išvežė. Iš karto nuvažiavo į brolio butą, rado supakuotus visus daiktus, paruoštus išnešti, tik lova buvo kruvina ir nepaklota. Bute sutiko G. F., kuris pasakė, kad rado A. Š. mirusį, su sužalotu veidu. Brolis buvo ligonis, dažnai krisdavo, todėl susižaloti galėjo ir pats. Apie G. F. brolis niekada nieko blogo nėra sakęs. Civilinio ieškinio nereiškia. Pas brolį buvo dingę trys kompiuteriai ir visi telefonai per metus laiko, tačiau pirmas kompiuteris dingo dar tuomet, kai G. F. kartu su jo broliu negyveno. Pas brolį daugiau nieko niekada nematydavo, tik G. F..
Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Gyvena pas I. Z. (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyveno jis su I. Z., kitame kambaryje A. Š. kartu su kaltinamuoju. 2015 m. gruodžio 19 d. vakare jis su I. Z. buvo virtuvėje, o kaltinamasis su A. Š. buvo kitame kambaryje. Iš keliamo triukšmo suprato, kad tarp jų vyko barnis. G. F., rankoje laikydamas montiruotę, atėjo į virtuvę, sakė, kad A. ant jo puolė su montiruote, jis montiruotę atėmė iš A., davė biškį malkų, kad Alius apsiramintų. Jis suprato, kad G. F. mušė A. Š.. Tuomet G. F. išėjo iš namų. Kitą dieną, ryte, grįžęs kaltinamasis nuėjo į savo kambarį ir pranešė, kad A. Š. negyvas. Nuėjo pasižiūrėti, matė, kad A. sėdėjo ant lovos, taip pat matėsi nubrozdinimas, mėlynė. Kai matė A. iš vakaro, sužalojimų nebuvo. Jis sakė kviesti 112 ir apie 12.00 val. išvažiavo į Caritą. Kai grįžo, pagalba dar nebuvo iškviesta, todėl jis iškvietė pagalbą pats. Po įvykio buvo atvažiavęs buto šeimininkas, kuris pakeitė spyną. G. F. sakė, kad „va kartu gyvenome, tai dabar turėsiu problemų“.
Liudytojas A. S. parodė, kad su G. F. piktumų nebuvo, vakarais išeidavo kartu pasivaikščioti. Kaltinamasis jam sakė, jog A. Š. (A.) mirė, nes negavo „pachmielo“, sakė pareigūnai išsivežė A., buvo visas mėlynas, sudaužytas. Su G. F. buvo susitikęs šeštadienį, paskui sekmadienį, kaip visada, ieškojo alkoholinių gėrimų. Gintautas sakė „gal ir mano kaltė, gal ir ne mano“. Susitikus su S. K., šis jam sakė, kad tarp G. F. ir A. buvo konfliktas, ir G. F. su geležiniu daiktu („parakanu“) A. sumušė. Tą geležinį daiktą numetė virtuvėje ir pats išėjo. Po kiek laiko su G. (G. F.) Sodo pilyje susitiko, išgėrė, šis jam sakė, kad važiuos ilgam šį kartą, nes matomai čia jo kaltė. Kai bendravo su A., šis jam skundėsi kojų ciroze, ateidavo su mėlynėmis, sakydavo, kad draugas primušė. A. pats nerūkė, sakė, kad ateidavo tik pernakvoti tas draugas, atsinešdavo alkoholio, „pabaliavodavo“ ir išeidavo. A. tuo metu sakė, kad pavogė iš jo 50 eurų, už tai gavo po akim mėlynę, nes nedavė. G. F. niekur nedirbo, miegodavo laiptinėje, kartais pas A., jei priimdavo, pas R.. Išgėręs G. F. būdavo kerštingas, labai agresyvus, grasindavo visiems galvas išdaužyti, yra ir jį puolęs, o kai blaivus – tai malonus. G. F. buvo užsiminęs, kad nuo jo rankos A. krito, kad jį prikūlė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 85-86), kad G. F. pavartojęs alkoholio tapdavo nevaldomas, puldavo muštis, kad G. F. jam yra sakęs, jog prilupo A. su ,,parakanu“ dėl to, kad jam nepaskolino pinigų, o S. K. sakė, kad G. F. nuėjo pas A. į kambarį paprašyti paskolinti pinigų, bet A. matomai nedavė, tada G. F. davė A. į kuprą ir iš kambario išėjo rankose turėdamas montiruotę, kitą rytą matė A. mirusį, ant jo veido buvo sužalojimai – ištinusi akis su didžiule mėlyne ir nubrozdintas šonas.
Liudytoja J. S. parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių nepalaiko. Žino, kad (duomenys neskelbtini) bute gyveno A., kaltinamasis, kažkoks S. ir buto šeimininkė I. Z.. 2015 m. gruodžio 20 d., sekmadienį, grįžus iš bažnyčios, tame bute girdėjo garsiai kalbant. Pagalvojo, jog reikia užeiti, paprašyti pinigų už kiemo tvarkymą. Užėjusi pamatė I. Z. bei kaltinamąjį, kurie pasakė, jog A. nėra, kambario durys buvo uždarytos, prašė, kada atsiras A., kad atneštų pinigus, ir išėjo. Kitą dieną matė, kaip velionį A. kėlė į mašiną. Žino, kad A. buvo didelis ligonis, tačiau gerdavo. Kalbėjo su kaltinamuoju, tai jis sakė, kad rado A. negyvą sėdintį. Tame bute dažnai būdavo išgėrinėjama ir triukšmaujama. Durys ten neužrakintos, ji užėjo pro nerakintas duris, prieš tai pasibeldusi.
Liudytoja M. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar tą dieną, kai vyriškis mirė, ar išvakarėse, vedė šunį į kiemą ir iš 4-o buto atsidarė durys, išėjo vyras baltu veidu su kasyte, vilkėjo baltą striukę, laiptais leidosi žemyn lėtai, ramiai. Ji sulaikė šunį, palaukė, kol vyras nueis. Kiek gyvena tame bute žmonių, nežino, galimai du-trys. Tą asmenį, kurį matė išeinant iš buto, galimai 2015 m. gruodžio 19-20 dienomis, pareigūnai vėliau išvežė negyvą. Kai ji matė tą asmenį, jo veidas tikrai nebuvo sužalotas.
Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino „Akropolyje“, lažybų punkte. Kaltinamasis jam pasakojo, kad kambarioko bute gėrė, paskui rado jį negyvą, ryte mėlynas buvo. Kai visa tai pasakojo, buvo išgėręs, todėl nelabai juo tikėjo. Kai rado mirusįjį, sakė, jog nekvietė pagalbos, kaimynė iškvietė. Jokio konflikto su tuo kambarioku neminėjo, anksčiau buvo pasakojęs, jog buvo konfliktas dėl kompiuterio, įvykio dieną sakė kambarioko nemušė. Kaltinamasis buvo minėjęs apie konfliktą su pareigūnais, vėliau sakė važiavo jų atsiprašyti. Apie G. F. yra susidaręs nuomonę, jog išgėręs šis būna agresyvus, prisidaro problemų.
Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino prekybos centre prie lažybų punkto. Apie įvykį sužinojo iš kaltinamojo, kuris pasakė, jog pabudo su „nabašniku“. Tuo metu kaltinamasis buvo neblaivus, pokalbis vyko gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas. Jis klausė, ar šis pranešė policijai, jam atsakė, kad „ne, gal šeimininkai praneš“. Nuo ko asmuo mirė, teigė nežinantis, vėliau sakė, jog „nabašniko“ atsikratė, viskas tylu, ramu. Kaltinamąjį apibūdino kaip draugišką vaikiną, tačiau išgėręs būdavo durnas, priekabus, yra ir prie jo lindęs, bet vėliau atsiprašė. Pasisakydavo ir apie konfliktus su pareigūnais. Apie konfliktą su mirusiuoju nieko nežino, sakė kelios dienos prieš mirtį lyg buvo konfliktas dėl mirusiojo nesąžiningumo. Įvykio metu kaltinamasis sakė gėrė su tuo asmeniu. Nežino, ar pas tą asmenį G. F. gyveno, ar tik ateidavo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. t. 2, b. l. 125-128), kad G. F., pavartojęs alkoholio, tapdavo labai agresyvus, nekontroliuojantis savęs, G. F. yra sakęs, kad dvi dienos iki A. Š. mirties buvo jį sumušęs už melavimą.
Liudytoja I. Z. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena ji su S. K., o kitame kambaryje gyveno A. Š. su kaltinamuoju G. F.. Kaltinamasis buvo geras, ramus, negėrė. Mirusysis taip pat buvo tylus, pas juos jokių muštynių nebūdavo, ar jie pykdavosi, nežino. Po A. Š. mirties G. F. toliau gyveno tame kambaryje, kol jį suėmė. Apie A. Š. mirtį su kaltinamuoju nekalbėjo. Tą dieną, kai buvo rastas A. negyvas, prisimena. Atėjo G. F. ir pasakė S. K. eiti pasižiūrėti. S. K. pažiūrėjo, sakė, kad A. sėdi negyvas, atsimerkęs. Alius buvo bjauraus charakterio, varinėdavo G. F. vidury nakties alkoholio parnešti.
Ekspertas S. M. parodė, kad savo duotą išvadą tvirtina. Visi A. Š. konstatuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus. O ant nelygaus paviršiaus, kaip pavyzdžiui, ant laiptų, sunku įsivaizduoti. Žmogui griūnant nuo laiptų, galėtų susidaryti dalis šių sužalojimų. Laiptai atitiktų kietą buką ribotą paviršių turinčio daikto savybes, bet vadovaujantis praktika, taip išsidėstę sužalojimai griuvimui nuo laiptų nebūdingi. Tik vienas nubrozdinimas kelio srityje, galima įtarti, kad atsirado žmogui suklupus. Ištisai eina kraujosruvos, lūžiai, tai labiau panašu į autotraumą, o ne į griuvimą nuo laiptų. Tačiau tai ne autotrauma, tiesiog primuštas žmogus. Dėl kepenų skrandžio raiščio plyšimo, tai šiuo atveju yra pažengusi kepenų cirozė. Teorinė galimybė griuvimo ant kieto buko ribotą paviršių turinčio daikto yra, tai būtų griuvimas ant kumščio, griuvimas ant kuoliuko. Tada kyla klausimas, kiek kartų asmenį reikia numesti. Nėra didelės galimybės teismo medicinoje diferencijuoti tarp akseleracinės ir dekseleracinės traumos. Tai yra, ar judantis daiktas trenkėsi į stovintį kūną, ar judantis kūnas į stovintį daiktą, kaip pavyzdžiui, kritimo atvejais trenkiasi į fiksuotą daiktą. Jo nuomone, taip atrodo primuštas žmogus. Sužalojimai galvoje pagal pobūdį nėra būdingi griuvimui. Tai patvirtina sužalojimų išsidėstymas abiejose veido pusėse, gana aiškios sužalojimų ribos ir nenubrozdintos atsikišusios galvos ir veido vietos. Jeigu žmogus krenta nuo laiptų, tai jis nusibrozdins smakrą, antakių sritį, ausies kaušelį, skruosto sritį, tai yra tas vietas, kurios trenkiasi į plokštumą, bus plokštuminių sužalojimų. Šonkaulių lūžių mechanizmas, tai tie, kurie yra siejami su dešinės pusės krūtinės trauma, bus padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių, nes ten yra trys poodinės kraujosruvos, kiekvienai po poveikį. Šonkaulių lūžis yra netiesioginis deformacinis, tai reiškia, kad jėga veikė vienoje vietoje, o šonkaulis lūžo kitoje vietoje. Tie du dešinės pusės šonkauliai lūžę ne ten, kur veikė jėga. Kalbant apie dešinės pusės krūtinės sužalojimus, kur jėga veikė, sprendžiama pagal poodinių kraujosruvų lokalizaciją. Ta lokalizacija priekinėje krūtinės sienoje, dešinėje, V-VIII šonkaulio lygyje. Tai bus priekinė krūtinės siena, ji bus tarp vidurinės linijos, vadinamos priekinės pažastinės linijos, ten veikė jėga. Veikiant dešinę šoninę krūtinės pusę, čia veikė jėga ir įvyko mirtinas sužalojimas. Kepenys buvo cerotinės, jos dislokavosi, įvyko sukrėtimas ir suplyšo raištis, pradėjo kraujuoti. Dėl kairės pusės šonkaulių lūžių, tai ir kraujosruvos, ir lūžiai yra kairėje pusėje iš priekio. Maždaug toje pačioje vietoje, kaip ir dešinėje pusėje. Tai visi poveikiai buvo suduoti į priekį. Sužalojimas į galvą buvo kietu buku daiktu. Analogiški ir krūtinės sužalojimai. Žalojantis daiktas - tai kietas bukas daiktas, neaštrus, turintis ribotą paviršių. Riboto paviršiaus apibrėžimas yra tada, kai kontakto plotą su kūnu apsprendžia kūno plotas. Tai reiškia, kad daiktas kontakto vietoje yra mažesnis už kūną. Nukentėjusiojo apranga, teoriškai, galima sakyti, turėjo įtakos sužalojimų pobūdžiui, bet didelio skirtumo nėra, kuo žmogus apsirengęs. Jeigu lūžta kaulai, tai trauminiai poveikiai yra tokie galingi, kad pramuštų ir storą skudurą. Po raiščio plyšimo pradeda kraujuoti į pilvą. Vadinasi, mažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis. Tas plyšimas nėra didelis, kraujavimas nėra intensyvus, tiksliai pasakyti, kiek galėjo trukti kraujavimas iki sąmonės netekimo, negali. Kol nukraujavimas nepasiekia šokinio lygio, tai galėjo trukti ir iki kelių valandų. Kol jis dar nebuvo šoke, kol dar kraujavo, pilnai galėjo atlikti valingus veiksmus. Kai jau buvo šoke, tai buvo gyvas, bet jau negalėjo atlikti jokių veiksmų. Per tas kelias valandas kol kraujavo, žmogus galėjo kalbėti, vaikščioti ir valgyti. Jis kraujuoja į pilvą ir elgiasi, lyg viskas būtų normalu. Šonkaulių lūžiai, jeigu išgėrus, kažkiek nuskausmina. Po mirties alkoholis nesiskaido, nes tai jau yra konservuotas objektas, jau niekas nevyksta. Kiek alkoholio buvo mirties metu, tiek ir randama. Jeigu mirties metu buvo 0,39 promilės, tai teoriškai susiskaido alkoholio per valandą nuo 0,1 iki 0,25 promilės, vadinasi, per 4 val. maždaug išsiskaidė apie 1 promilę. Pridėjus prie 0,39, traumos metu teoriškai galėjo būti apie 1,3 iki 1,5 promilės. Laužtuvą laikyti kietu buku daiktu, jei juo mušama, galima.
Policijos įvykių suvestinė (t. 2, b. l. 8-12) patvirtina, kad apie A. Š. mirtį (duomenys neskelbtini) 11.42 val. pranešė S. K. (nurodyta K.).
Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 13-18) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame daugiaaukštyje gyvenamajame name, bute Nr. 4. Dešinėje patalpos pusėje yra kambarys, kuriame išmėtyti daiktai, lovoje rastas sėdintis vyriškio lavonas be išorinių smurto požymių. Aplinka netvarkinga.
Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 19-29) nustatyta, kad papildomai buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei kambarys, esantis šiame bute. Apžiūros metu nustatyta, kad ėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriuo paėjus apie du metrus po dešine puse yra medinės durys, jose yra spyna. Kambario nuomininkas G. F. paaiškino, kad šią spyną įstatė 2015 m. gruodžio 22 d. Įėjus į kambarį, dešinėje pusėje prie sienos stovi spinta, spintelė, ant jos televizorius, toliau stovi stalas, kampe yra mažas šaldytuvas. Kambario gale yra dviejų dalių langas (stiklas), trys langai, kurių vidurinis neatsidaro. Vidurinio lango išorinio stiklo dalis sudaužyta. Kambaryje pakabintos dieninės ir naktinės užuolaidos. Kambario kairėje pusėje stovi kėdė, išskleista sofa-lova, ant kurios patiesta patalynė, pūkinė antklodė su raudonomis (galimai kraujo) dėmėmis. Paimtas audinio su dėmėmis pavyzdys. Raudonos spalvos dėmės apie 10 cm ir 13 cm skersmens taip pat yra ant sienos virš lovos 20 cm ir 10 cm aukštyje. Ant naktinių užuolaidų rastos keturios viena netoli kitos išsidėsčiusios po 1 cm skersmens raudonos spalvos dėmės, esančios 120 cm aukštyje nuo grindų. Paimti tapetų fragmentai su dėmėmis bei naktinių užuolaidų fragmentai su dėmėmis. Kitos buto patalpos yra antras kambarys, virtuvė ir vonios kambarys, kurie neapžiūrėti.
Papildomos apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 30-36) nustatyta, kad bute, adr. (duomenys neskelbtini), kambaryje, esančiame dešinėje pusėje, dešinėje pusėje prie sienos stovi spinta, prie jos medinė kėdė. Atitraukus kėdę, už jos ant grindų rasta padėta megzta kepurė, o ant jos pastatytas ir atremtas į sieną metalinis laužtuvas, kuris paimtas ir supakuotas.
Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 37-39) nustatyta, kad 2016 m. vasario 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtas laužtuvas – viniatraukis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, kad laužtuvas metalinis su brūkšniniais raštais, jo ilgis 69 cm, diametras 1,8 cm, laužtuvas aprūdijęs, abudu galai užlenkti į priešingas puses, vienas galas yra išsišakojęs – V formos. Jokių sutepimų, dėmių vizualiai nesimato.
Specialisto išvada Nr. M 1242/15(02) (t. 2, b. l. 45-50) nustatyta, kad A. Š. mirties priežastis yra buka dešinės krūtinės ir pilvo pusės trauma: dešinių VII-VIII šonkaulių lūžiai, kepenų-skrandžio raiščio plyšimas. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku. A. Š. mirė 2-4 paros iki jo lavono autopsijos. A. Š. lavono kraujyje rasta 0,39 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 0,54 promilės etilo alkoholio. Etanolio koncentracija kraujyje mažesnė nei 0,41 promilės girtumu nevertinama. A. Š. konstatuota: buka dešinės krūtinės ir pilvo pusės trauma: dešinių VII-VIII šonkaulių lūžiai, kepenų-skrandžio raiščio plyšimas, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, poodinių kraujosruvų skaičius atspindi ne mažiau trijų trauminių poveikių į dešinę šonkaulių lanko sritį. Individualios žalojančių daiktų ar įrankių savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Krūtinės ir pilvo trauma pagal pobūdį nėra būdinga griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir yra būdinga trauminiams kontaktams su ribotą paviršių turinčiais daiktais. Mirtinas kepenų-skrandžio raiščio plyšimas galėjo išsivystyti nuo vieno iš minėtų trauminių poveikių arba tiems poveikiams sumuojantis. Tikėtinas krūtinės ir pilvo traumos laikas - keleto valandų iki mirties laikotarpis. Šie išvardinti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastimi tapo kepenų-skrandžio raiščio plyšimo komplikacijos. Kairių II, III, V ir VII viengubi bei VI dvigubas šonkaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairėje krūtinės pusėje - šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimų skaičius ir išsidėstymas atspindi ne mažiau dviejų trauminių poveikių į kairę krūtinės pusę. Individualios žalojančių daiktų ar įrankių savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Krūtinės kairės pusės trauma pagal pobūdį nėra būdinga griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir yra būdinga trauminiams kontaktams su ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kairės krūtinės pusės sužalojimai padaryti galimai artimu dešinės krūtinės ir pilvo pusės sužalojimų padarymui laiku. Šie išvardinti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. Dešinio smilkinio srities galvos minkštųjų audinių ir dešinio smilkininio raumens kraujosruvos, poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimas smakre - šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kraujosruvų skaičius atspindi ne mažiau penkių trauminių poveikių į galvos-veido sritį. Individualios žalojančių daiktų ar įrankių savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Sužalojimai galvoje pagal pobūdį nėra būdingi griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir yra būdingi trauminiams kontaktams su ribotą paviršių turinčiais daiktais. Tai patvirtina sužalojimų išsidėstymas abiejose veido pusėse, gana aiškios sužalojimų ribos ir nenubrozdintos atsikišusios galvos ir veido vietos. Veido-galvos sužalojimai padaryti galimai artimu krūtinės ir pilvo sužalojimų padarymui laiku. Šie išvardinti sužalojimai visumoje vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairio peties ir dešinio klubo srityse, kairiame šone - šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kraujosruvų skaičius atspindi ne mažiau šešių trauminių poveikių į nurodytas sritis. Individualios žalojančių daiktų ar įrankių savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Šie sužalojimai padaryti galimai artimu krūtinės ir pilvo sužalojimų padarymui laiku. Šie išvardinti sužalojimai visumoje vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje padarytas kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti A. Š. suklumpant artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Odos nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. A. Š. lavono kraujyje amfetaminų, amitriplitino, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kanabinoidų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opijatų nerasta. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Įvykus dešinės krūtinės ir pilvo pusės traumai su kepenų-skrandžio raiščio plyšimu, A. Š. galėjo atlikti valingus veiksmus, tikėtina, iki keleto valandų laikotarpyje. Kiti konstatuoti sužalojimai šiuo atveju valingų veiksmų galimybės neribojo. Tikslios sužalojimų sekos nustatyti negalima.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b. l. 94-97) nustatyta, kad liudytojas A. S. iš jam pateiktų penkių nuotraukų atpažino G. F., kurį 2016 m. vasario 19 d. apklausoje vadino G. ir apie kurį davė parodymus. Jį atpažino iš veido formos, bendrų veido bruožų.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b. l. 111-114) nustatyta, kad liudytoja J. S. iš jai pateiktų penkių nuotraukų atpažino G. F. kaip asmenį, vardu G., kurį matė (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 20 d., apie 9.30-10.00 val., virtuvės patalpoje.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b. l. 129-132) nustatyta, kad liudytojas V. K. iš jam pateiktų penkių nuotraukų atpažino G. F. kaip asmenį, vardu G., apie kurį 2016 m. vasario 25 d. davė parodymus.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b. l. 136-139) nustatyta, kad liudytojas R. K. iš jam pateiktų penkių nuotraukų atpažino G. F. kaip asmenį, vardu G., kurį vadina R., kuris 2015 m. gruodžio mėn. prašė jo savo vardu lombarde užstatyti jo turimą mobiliojo ryšio telefoną.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b. l. 143-146) nustatyta, kad liudytojas R. J. iš jam pateiktų penkių nuotraukų atpažino G. F. kaip asmenį, kurį vadina G..
Tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 150) nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyr. patrulis A. V. informavo apie tai, kad 2015-12-21, dirbant su patruliu A. V., apie 11.43 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė buto nuomininkas, nubrozdintas veidas, nuvykus, buvo rasti GMP 18 brigados medikai, kurie konstatavo A. Š. mirtį. Bute buvo G. F., kuris paaiškino, kad rado mirusįjį šiandien apie 9 val. ryte, šeštadienį vakare kartu dar vartojo alkoholį, ant dabar jau mirusio asmens tada matė tuos pačius sužalojimus, kurie matomi dabar ant mirusio asmens. Bute taip pat buvo I. Z. ir S. K..
Lietuvos Caritas raštu (t. 2, b. l. 172) nustatyta, kad sekmadieniais nuo 11 val. yra organizuojami įvairūs užsiėmimai, susiję su įvairiomis krikščioniškojo tikėjimo tematikomis viename padalinyje, dirbančiame su benamiais ir buvusiais nuteistaisiais.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 178-180) nustatyta, kad VTMT Kauno skyriaus sanitaras T. E. P. pateikė A. Š. drabužius: pilką megztinį, marškinėlius, juodas sportines kelnes, juodas trumpikes, pilkas kojines.
Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 182-183) nustatyta, kad buvo apžiūrėti A. Š. drabužiai, pateikti T. E. P. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Ant megztinio įvairiose vietose (ant dešinės peties, ant kairės rankovės, megztinio priekinėje pusėje) matosi netaisyklingos formos įvairių spalvų sutepimai ir dėmės. Nuo megztinio, džemperio, kelnių, trumpikių, kojinių sklinda nešvaros kvapas.
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu (t. 2, b. l. 185) nustatyta, kad skyrius į bylą pateikia 2015-12-21 d. 11.35 val. užfiksuoto S. K. pranešimo iš telefono be SIM kortelės dėl rasto lavono skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją.
Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 186-188) bei teisiamojo posėdžio metu perklausytu garso įrašu nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2015-12-21 d. 11.35 val. užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, įrašo trukmė 2.27 min. Skambučio metu S. K. praneša, kad (duomenys neskelbtini), senamiestyje, (duomenys neskelbtini), mirė žmogus. Paklausus, ar nėra smurto žymių, vyras atsako, kad mirusiajam nubrozdintas veidas.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (t. 2, b. l. 191-192) nustatyta, kad 2015-12-21 d. 11.38 val. iš BPC gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), bute rastas A. Š. lavonas, ant veido rastos hematomos, smakro srityje žaizda, ant kaklo dešinės pusės hematoma.
Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 193-195) nustatyta, kad apžiūros objektas yra CD-R kompaktinė plokštelė „Acme“ su joje esančiais garso įrašais, atsiųstais 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. MK-15(6.9) iš VšĮ Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stoties. Garso įrašo trukmė 1.14 min., jame girdimas dviejų moterų pokalbis. Moteris greitosios medicinos darbuotojai praneša, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas rado mirusį nuomininką, vardo, pavardės nežino, mato nubrozdintą veidą.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 1-4) nustatyta, kad UAB ,,Lombankas“ darbuotoja pateikė į bylą R. J. sudarytą sutartį Nr. 24878, kuria nustatyta, kad 2015-12-14 R. J. pateikė lombardui mobiliojo ryšio telefoną 1.Z3 Compact, ir už tai jam suteikta 100 Lt paskola.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 5-8) nustatyta, kad UAB ,,Lombankas“ darbuotoja pateikė į bylą R. K. sudarytą sutartį Nr. 27170, kuria nustatyta, kad 2016-01-10 R. K. pateikė lombardui mobiliojo ryšio telefoną Sony Z3 Compact, ir už tai jam suteikta 100 Lt paskola.
Apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 23-24) nustatyta, kad apžiūrėtas DVD-R diskas su 2015 m. gruodžio 19 d. vaizdo įrašais iš UAB „Top sport“, esančio PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini). 19.14 val. į lažybų punktą ateina G. F., kuris išeina 21.47 val.
Apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 27-28) nustatyta, kad apžiūrėtos vaizdo medžiagos, užfiksuotos nuo 2015 m. gruodžio 19 d., 10.00 val., iki 2015 m. sausio 20 d., 01.00 val., UAB „Orakulas“, esančiame PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 19 d., 16.47 val., prie kasų prieina G. F., apsirengęs juodos spalvos drabužiais, su ausinukais ausyse, bendrauja su kasininkėmis. 16.50 val. nueina, ar išeina iš patalpos, nesimato. 17.12 val. vėl matosi G. F., kuris jau be ausinių ir be striukės. G. F. periodiškai pasirodo prie kasų laikotarpiu iki 18.40 val.
Swedbank AB raštu ir mokėjimo kortelės atliktų operacijų sąrašu (t. 3, b. l. 39-40) nustatyta, kad 2015-12-20 nuo 08.53 val. iki 08.54 val. tris kartus ir 2015-12-21 20.18 val. du kartus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojant A. Š. mokėjimo kortele, buvo bandoma išsigryninti pinigų, tačiau buvo suvestas neteisingas PIN kodas ir kortelė buvo užblokuota.
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t. 3, b. l. 63-66) nustatyta, kad I. Z. 2016 m. vasario 17 d. bendravo su pažįstama moterimi apie A. Š. mirtį. I. Z. pažįstamai moteriai sakė: „kirkinosi, kirkinosi bl ... ten dviese, kol vienas kitą nenugalabino“.
Slapto sekimo protokolu (t. 3, b. l. 92-104) nustatyta, kad slapto sekimo metu užfiksuoti pokalbiai tarp I. Z., S. K., G. F. ir A. S. apie A. Š. (A.) mirtį. I. Z., S. K. ir A. S. A. Š. nužudymu kaltina G. F., kuris, jų teigimu, prasigėrė ir susigadino gyvenimą, su jo charakteriu jam kalėjime nebus lengva, I. Z. ir S. K. prisimena naktį, kaip G. F. atsinešė montiruotę ir sakė, kad Alius puolė ant jo, o jis sudaužė, išėjo, o grįžęs pasakė, kad A. Š. miręs. S. K. sako I. Z., kad pats G. F. prieš savaitę sakė bomžui, kad greit turbūt nepasimatys.
Pažymomis dėl slapto sekimo (t. 3, b. l. 115, 116) nustatyta, kad G. F. 2016-02-17 buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Teismas G. F. parodymus, kad jis nenužudė A. Š., vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios G. F. aiškino, kad sužalojimus, rastus ant A. Š. veido, matė ne tik 2015-12-19, bet ir 2015-12-18, A. Š. pats krisdavo ir susižalodavo, o A. Š. mirties priežastis yra alkoholis, tačiau šie jo parodymai paneigti liudytojų M. V. ir S. K., kurie matė A. Š. 2015-12-19, parodymais, kad ant jo veido iki vakaro jokių sužalojimų nebuvo, o specialisto išvada nustatyta, kad A. Š. mirties priežastis yra ne alkoholis, o buka dešinės krūtinės ir pilvo pusės trauma: dešinių VII-VIII šonkaulių lūžiai, kepenų-skrandžio raiščio plyšimas, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku, ir ši trauma pagal pobūdį nėra būdinga griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir yra būdinga trauminiams kontaktams su ribotą paviršių turinčiais daiktais, visi A. Š. kūne konstatuoti sužalojimai – tiek mirtini, tiek ir kiti padaryti artimu vienas kitam metu keletą valandų iki jo mirties. Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertas S. M. paaiškino, kad A. Š. galvoje ir kūne rasti sužalojimai nebūdingi ne tik griuvimui ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus, bet ir griuvimui nuo laiptų, sužalojimų išsidėstymas parodo, kad nukentėjusysis tiesiog buvo primuštas, sužalojimai galėjo būti padaryti ir laužtuvu, kadangi suduodant cilindriniu daiktu ne visada susidaro specifinės kraujosruvos. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad A. Š. mirtis įvyko laikotarpiu nuo 2015-12-19 vakaro iki 2015-12-20 ryto dėl jam padarytų kūno sužalojimų, A. Š. esant savo kambaryje. G. F. pripažįsta, kad 2015-12-19 vakare buvo A. Š. kambaryje ir vartojo su juo alkoholinius gėrimus, vėliau išėjo, palikdamas A. Š. gyvą, o ryte rado mirusį. Liudytojo S. K., gyvenančio tame pačiame bute, parodymais nustatyta, kad jis girdėjo A. Š. kambaryje triukšmą, todėl suprato, kad A. Š. ir G. F. barėsi, vėliau į virtuvę atėjo G. F., kuris rankoje laikė montiruotę, pasakė, kad Alius ant jo puolė su montiruote, jis montiruotę atėmė, šiek tiek A. Š. sumušė, kad pastarasis apsiramintų, ir išėjo iš namų, o kitą dieną, ryte, grįžęs pranešė, kad A. Š. negyvas, liudytojas matė ant A. Š. veido sužalojimus. Teismas atmeta gynėjos argumentus, kad šio liudytojo parodymais negalima vadovautis, nes jie nėra nuoseklūs. Sutiktina, kad S. K., apklausiamas tuoj po įvykio 2015-12-29, nenurodė aplinkybių, kad matė G. F. su viniatraukiu ir girdėjo triukšmą iš A. Š. kambario, bei nurodė, kad apie A. Š. mirtį sužinojo tik 2015-12-21 ryte, tada ir paskambino BPC, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu perklausytų S. K. ir I. Z. pokalbių, atliekant slaptą sekimą, (t. 3, b. l. 95-104) matyti, kad iki G. F. sulaikymo 2016-02-17, S. K. ir I. Z., nors ir žinodami, kad A. Š. mirė po G. F. pavartoto fizinio smurto ir tiesiogiai kaltindami jį nužudymu, nenorėjo policijai pranešti aplinkybių dėl A. Š. nužudymo, siekdami būti nuošaly nuo tyrimo. Po G. F. sulaikymo S. K. parodymai apie tai, kad matė G. F. su viniatraukiu ir jis pripažino, jog sumušė A. Š., buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 72-73, 74-75, 79-82), tiek teisme, be to, S. K. savo parodymus patvirtino ir akistatos su G. F. metu (t. t. 3, b. l. 155-158). Byloje nėra jokių duomenų, kad S. K. siektų apkalbėti G. F. ir apkaltinti jį nusikaltimo padarymu, todėl teismas negali netikėti šio liudytojo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Slapto sekimo protokolo (t. 3, b. l. 92-104) duomenimis bei teisiamojo posėdžio metu perklausytais garso įrašais nustatyta, kad S. K., laisvai bendraudamas buitinėje aplinkoje su I. Z. ir A. S., ne kartą nurodė tas pačias aplinkybes, kad įvykio vakarą matė G. F. su viniatraukiu ir pats G. F. pripažino, kad sumušė A. Š., po ko ryte A. Š. buvo rastas negyvas. Nors liudytoja I. Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė jokių konkrečių duomenų dėl A. Š. nužudymo, teigdama, jog įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t. 3, b. l. 63-66), slapto sekimo protokolu (t. 3, b. l. 92-104) ir teisiamojo posėdžio metu perklausytu garso įrašu nustatyta, kad I. Z. buvo žinomos A. Š. mirties aplinkybės, nes bendraudama su pažįstama moterimi, pačiu G. F., S. K. ir A. S. apie A. Š. mirtį, I. Z. kaltina G. F. A. Š. nužudymu, piktinasi, kad G. F. gyvenimo būdas privedė jį prie žmogžudystės, šie pokalbiai užfiksuoti dar iki G. F. sulaikymo. G. F. kaltę dėl tyčinio A. Š. nužudymo patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kad pats G. F. po A. Š. mirties jam yra pripažinęs, kad prilupo Alių su ,,parakanu“ (metaliniu daiktu) dėl to, kad jam nepaskolino pinigų, ir minėjo, kad važiuos ilgam šį kartą, nes matomai čia jo kaltė dėl A. Š. mirties, o S. K. jam yra sakęs, kad tarp G. F. ir Aliaus buvo konfliktas, G. F. su geležiniu daiktu („parakanu“) Alių sumušė, tą geležinį daiktą numetė virtuvėje ir pats išėjo. Šio liudytojo parodymai teismui taip pat nekelia abejonių, nes liudytojas A. S. tik nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš G. F. ir S. K., tas pačias aplinkybes liudytojas nurodė tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjai (t. 2, b. l. 85-87), tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 2, b. l. 90-92), tiek teisme, taip pat savo parodymus liudytojas patvirtino akistatos su G. F. metu (t. 3, b. l. 159-162), juos patvirtina ir slapto sekimo protokolo (t. 3, b. l. 92-104) duomenys bei perklausyti garso įrašai, jokių duomenų, kad liudytojas A. S. siektų apkalbėti G. F., byloje nėra. Tai, kad G. F. neblaivus būna agresyvus ir konfliktiškas, patvirtino tiek pats G. F., tiek liudytojai A. S., A. K., V. K., kuris taip pat nurodė, kad G. F. jam buvo prisipažinęs, kad kelios dienos iki A. Š. mirties buvo jį sumušęs. Nors G. F. nurodė, kad 2015-12-19 vakarą, nors ir gėrė alkoholinius gėrimus, jautėsi blaivus, tačiau paties G. F. parodymais nustatyta, kad jis dieną gėrė alaus, kartu su A. Š. išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį ir du 1 l talpos butelius alaus, todėl teismas sprendžia, kad G. F. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. F., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su A. Š. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip 16 smūgių nenustatytu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis strypas (viniatraukis), rankos kumštis ar pan. į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarė A. Š. daugybinius kūno sužalojimus - smilkinio srities galvos minkštųjų audinių ir dešinio smilkininio raumens kraujosruvas, poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą smakre, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairio peties ir dešinio klubo srityse, kairiame šone, kairių II, III, V ir VII viengubus bei VI dvigubą šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, buką dešinės krūtinės ir pilvo pusės traumą: dešinių VII-VIII šonkaulių lūžius, kepenų skrandžio raiščio plyšimą, poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės pusėje, nuo ko A. Š. įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais tyčia nužudė A. Š. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tarp G. F. veiksmų, t. y. ne mažiau kaip 16 smūgių nenustatytu kietu buku daiktu ir atsiradusių pasekmių – A. Š. mirties nuo bukos dešinės krūtinės ir pilvo pusės traumos: dešinių VII-VIII šonkaulių lūžių, kepenų skrandžio raiščio plyšimo, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku, yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie G. F. smurtiniai veiksmai tapo A. Š. mirties priežastimi, kadangi po pavartoto fizinio smurto A. Š. savo kambaryje per kelias valandas numirė. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. buvo sužalotas kur nors kitur ar kitomis aplinkybėmis. G. F. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Didžiąją daugumą smūgių G. F. nukentėjusiajam sudavė į galvos ir krūtinės sritis, kuriose yra gyvybiškai svarbūs organai, todėl teismas sprendžia, kad G. F. suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, po fizinio smurto pavartojimo išėjo ir nesidomėjo A. Š. sveikatos būkle, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi G. F. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių G. F. veiksmų įvyko A. Š. mirtis, G. F. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.
G. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
G. F. padarė tyčinius nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), jo padarytas labai sunkus nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jis anksčiau nėra teistas (t. 1, b. l. 72, t. 4, b. l. 15-16), tačiau daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 56-71, t. 4, b. l. 18-39), įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2010-03-17 dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams, į psichiatrinę įskaitą nėra įrašytas (t. 4, b. l. 6), Sodros duomenimis nustatyta, kad nėra dirbęs jokio visuomenei naudingo darbo (t. 4, b. l. 17), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina viena aplinkybė. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos trys bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda ir laisvės atėmimas, o BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Teismas sprendžia, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą G. F., atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, netikslinga skirti viešuosius darbus ar baudą, juolab paskirtų baudų G. F. nemoka (t. 4, b. l. 40-41), todėl jam už BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į tai, kad G. F. pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir atsiprašė nukentėjusiųjų, skirtina artima sankcijos minimumui. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: A. Š. drabužiai: kelnės, megztinis, marškiniai, trumpikės, kojinės, G. F. seilių, delnų ir pirštų atspaudų pavyzdžiai, papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), paimti pūkinės antklodės, tapetų ir naktinių užuolaidų fragmentai su raudonos spalvos dėmėmis, laužtuvas sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 7 kompaktinės plokštelės su garso įrašais, gautais vykdant teisėjo nutartį dėl slapto sekimo, Nr. 20-7/1 LA- 50; Nr. 20-7/1 LA- 51; Nr. 20-7/1 LA- 52; Nr. 20-7/1 LA- 53; Nr. 20-7/1 LA- 55; Nr. 20-7/1 LA- 56, Nr. 20-7/2LA-6 saugomos prie bylos medžiagos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., grąžintinos Kauno apskrities VPK specialiųjų užduočių valdybai; kompaktinės plokštelės su GMP ir BPC kvietimo garso įrašų kopijomis, dvi kompaktinės plokštelės su nuotraukomis, darytomis papildomų įvykio vietų apžiūrų metu, 2 kompaktinės plokštelės su elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija Nr. 408 K8226, Nr. 409 k8227, saugomos prie bylos medžiagos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., paliktinos saugoti prie bylos medžiagos; 3 DVD su iš UAB „Top sport“, UAB „Oraculas“, UAB „Eurocash“ gautais vaizdo įrašais, kompaktinė plokštelė CR-R Nr. 20-7/1LA-77 su informacija, gauta iš mobilaus ryšio telefono „Nokia C5-00“, saugomi prie bylos medžiagos, sunaikintini; vaizdo įrašai, gauti iš UAB „Picana“, UAB „Radharane“, UAB „Eiginta“ (PC Šilas) bei Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės, saugomi Kauno apskrities VPK KP SNTV 2-me skyriuje, (duomenys neskelbtini), kietajame diske „Toshiba“ pas tyrėją J. A.-M., sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 4, b. l. 164), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. F., išlaidas sudarė 440,04 Eur dydžio advokato užmokestis bei 5,32 Eur kitų su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų. Kauno apygardos teismo 2016-06-30 nutartimi pripažinta, kad gynėjas G. F. yra būtinas, ir jam skirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1, 2 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o 2 dalyje nurodyta, kad teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Šios nuostatos reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju G. F. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę:
pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. F. skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-04-18.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, G. F. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2016-02-17 iki 2017-04-18.
Kardomąją priemonę G. F. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 7 kompaktines plokšteles su garso įrašais, gautais vykdant teisėjo nutartį dėl slapto sekimo, Nr. 20-7/1 LA- 50; Nr. 20-7/1 LA- 51; Nr. 20-7/1 LA- 52; Nr. 20-7/1 LA- 53; Nr. 20-7/1 LA- 55 ; Nr. 20-7/1 LA- 56, Nr. 20-7/2LA-6, saugomas prie bylos medžiagos, grąžinti Kauno apskrities VPK specialiųjų užduočių valdybai; dvi kompaktines plokšteles su BPC ir GMP kvietimo garso įrašų kopijomis, dvi kompaktines plokšteles su nuotraukomis, darytomis papildomų įvykio vietų apžiūrų metu, 2 kompaktines plokšteles su elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija Nr. 408 K8226, Nr. 409 K8227, saugomas prie bylos medžiagos, palikti prie bylos medžiagos; A. Š. drabužius: kelnes, megztinį, marškinius, trumpikes, kojines, G. F. seilių, delnų ir pirštų atspaudų pavyzdžius, papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), paimtus pūkinės antklodės, tapetų ir naktinių užuolaidų fragmentus su raudonos spalvos dėmėmis, laužtuvą, saugomus prie bylos medžiagos, sunaikinti kaip beverčius; vaizdo įrašus, gautus iš UAB „Picana“, UAB „Radharane“, UAB „Eiginta“ (PC Šilas) bei Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės, saugomus Kauno apskrities VPK KP SNTV 2-me skyriuje, (duomenys neskelbtini), kietajame diske „Toshiba“ pas tyrėją J. A.-M., 3 DVD su iš UAB „Top sport“, UAB „Oraculas“, UAB „Eurocash“ gautais vaizdo įrašais, kompaktinę plokštelę CR-R Nr. 20-7/1LA-77 su informacija, gauta iš mobilaus ryšio telefono „Nokia C5-00“, saugomus prie bylos medžiagos, sunaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. F. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.