- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2K-610/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Rimantas Baumilas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- R. I.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 45 parų trukmės areštu, bausmę atliekant poilsio dienomis.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartis, kuria J. J. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
J. J. nuteistas už tai, kad 2008-05-17, apie 18 val. 57 min., Pasvalio rajone, Šlamų kaimo teritorijoje, kelio A-10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 35.690 kilometre, vairuodamas UAB "Kautra" priklausantį autobusą Setra S 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 redakcija, galiojusia iki 2008-09-01) 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus ir, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, privalėdamas pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, bei atsižvelgdamas į greitį privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, saugaus greičio atstumo nepasirinko, autobuso nesulėtino ir nesustabdė, kliūties neapvažiavo, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusio bei į kairę pusę manevrą dariusio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. I., galinę dalį, kuris po smūgio slydo į priekį ir į kairę, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir judėdamas kelio sankasos šlaitu atsitrenkė į kelio ženklą Nr. „603", priklausantį VĮ "Panevėžio regiono keliai", tuo nukentėjusiajam R. I. padarydamas muštines žaizdas galvoje, kairiame antakyje, smakre, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir krūtinės dešinėje pusėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos 3-4 pirštų tiesiamųjų raumenų pakenkimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis J. J. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti, jam paskiriant kitokią bausmę – minimalią baudą. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatas, nes pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam arešto bausmę (trumpalaikį laisvės atėmimą), savo sprendimo nemotyvavo. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Kasaciniame skunde J. J. atkreipia dėmesį į tai, kad: jis turi 46 metų vairuotojo stažą; niekada nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; yra neteistas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai; šiuo metu dirba UAB „Kautra“ vairuotoju; iš šio darbo gaunamas atlyginimas yra vienintelės jo pajamos; jo darbo grafikas yra slenkantis, tenka dirbti ir savaitgaliais, todėl, paskyrus arešto bausmę, jis neturėtų galimybių vykdyti darbinių įsipareigojimų ir prarastų darbą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis rūpinasi savo žmona, kuriai nustatytas 40% darbingumo lygis ir specialūs poreikiai. Todėl, pasak kasatoriaus, paskyrus jam arešto bausmę ir dėl to netekus darbo, jis prarastų galimybę išlaikyti šeimą. Kasatoriaus nuomone, jam paskirtoji arešto bausmė prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-179/2009, 2K-150/2009, 2K-111/2009, 2K-137/2009), pagal kurią už analogiškų ar panašių nusikaltimų padarymą buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo J. J. kasacinį skundą patenkinti: pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartį, paskiriant J. J. 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kodėl nuteistajam turi būti paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, o ne kita, švelnesnė bausmė rūšis, numatyta BK 281 straipsnio 1 d. sankcijoje. Todėl, prokuroro manymu, paskirdamas areštą teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai individualizavo bausmę, nes neatsižvelgė ir nevertino nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių: nuteistojo amžiaus, jo darbo specifikos, žmonos sveikatos būklės. Tačiau prokuroras atsiliepime pažymi, kad kasatorius nepagrįstai skunde tvirtina, jog skirdamas jam bausmę teismas turėjo vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas primą kartą tyčinius nusikaltimus padariusiam asmeniui, o J. J. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Prokuroro manymu, skirdamas bausmę teismas turėjo vadovautis BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 41, 54 straipsnių taikymo
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad motyvuodamas bausmės J. J. skyrimą pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardijo BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias ši norma teismą įpareigoja atsižvelgti, parenkant nuteistajam konkrečią bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Tokią išvadą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro todėl, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog be kitų paminėtoje normoje išvardintų aplinkybių skirdamas bausmę jis atsižvelgia ir į nuskalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nors motyvai ir tikslai neatsargių nusikaltimų sudėčiai apskritai nėra būdingi. Neatsargiems nusikaltimams nebūdingas ir rengimasis ar pasikėsinimas juos padaryti. Todėl atsižvelgti į tokios nusikalstamos veikos stadiją, skiriant bausmę, taip pat nėra galimybės. Realiai pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, kad J. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, ir kai kuriuos nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis: tai, kad J. J. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teismas nuosprendyje pažymėjo dar ir tai, kad neatlyginta šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta žala, nors rezoliucinėje dalyje priėmė sprendimą žalos atlyginimą priteisti ne iš nuteistojo, o iš jo darbovietės bei draudimo įstaigos. Iš nuteistojo priteistos tik išlaidos nukentėjusįjį atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.
Iš bylos duomenų matyti, kad J. J. nuteistas už paties lengviausio iš BK 281 straipsnyje numatytų neatsargių nusikaltimų padarymą. Jis dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, anksčiau yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra jau brandaus amžiaus (jam 64 metai). Nenustatyta nuteistojo J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl aptartų priežasčių realaus, nors ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (BK 49 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas) paskyrimas J. J. prieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte užfiksuotam teisingumo principui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirdamas nuteistajam J. J. arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio nuostatas pritaikė netinkamai. Atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl abu skundžiami teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam J. J. skirtina bauda. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo kasacinį skundą visiškai, paskiriant jam minimalią baudą (1 MGL dydžio) nėra pagrindo, nes tokia bausmė dėl jos švelnumo neleistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmei keliamų tikslų. Nuteistajam skirtina 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti: J. J., pripažintam kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.