Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-697-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
AN2-697-634/2017
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00231-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pažeidėjas
D. Š.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-697-634/2017
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00231-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato V. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. administracinio nusižengimo protokolas 2017 m. liepos 11 d. surašytas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 16 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, patikėjimo teise vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, padarydamas 116,10 Eur turtinę žalą, ir, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nei policijai, nei nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės vyresniosios tyrėjos (toliau – Institucija) 2017 m. liepos 24 d. nutarimu D. Š. pripažintas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 700 Eur bauda.Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi D. Š. skundas netenkintas ir Institucijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Teismas nustatė, kad D. Š. suprato, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, ir sąmoningai, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš įvykio vietos pasišalino, todėl ši jo veika teisingai Institucijos kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. D. Š. atstovas advokatas V. G. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, prašo šią nutartį ir Institucijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis priimta nepagrįstai, o jos išvados, kad D. Š. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, padarytos neįvertinus byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių visumos ir nepagrindus jų motyvuotu bylos duomenų įvertinimu. D. Š. atstovo manymu, policijos pareigūnams nustačius, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobiliui buvo padaryti spaudžiamojo bei braukiamojo pobūdžio apgadinimai, teismo nutartyje yra visiškai nepagrįstai nurodoma, kad D. Š. nestabdydamas atsitrenkė į kitą automobilį tokia jėga, kad pastarasis automobilis sujudėjo nuo smūgio. Jeigu iš tikrųjų D. Š. būtų vairavęs automobilį taip, kaip nurodo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, abi transporto priemonės būtų smarkiai apgadintos ir ant jų abiejų negalėtų būti likę tik spaudžiamojo bei braukiamojo pobūdžio apgadinimai. Akivaizdu, kad esant šiems pažeidimams transporto priemonės negalėjo viena į kitą trenktis smūgiu, jos galėjo tik prisiliesti ir prisilietimo metu ant transporto priemonių galėjo likti įvardinti apgadinimai. Be to, ginčo atveju teismas visiškai nevertino ir to, kad D. Š. garso, transporto priemonėms viena į kitą atsitrenkus, galėjo ir negirdėti, nes jį užgožė automobilyje grojusi garsi muzika. Šias aplinkybes patvirtino tiek pažeidėjas, tiek liudytojas K. L., kurių parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi. Iš byloje esančių įrodymų bei transporto priemonių apgadinimų akivaizdu, kad D. Š. pateikiama informacija yra teisinga, kadangi po kontakto nematyti, kad asmenys išliptų iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Iš pažeidėjo parodymų matyti, kad jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes eismo įvykio metu jis buvo blaivus, pareigūnams pareikalavus nedelsiant atvyko į įvykio vietą ir pateikė savo automobilį apžiūrai, turėjo galiojantį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą, ir kt.Apelianto manymu, būtent nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonių apgadinimo pobūdžio, aplinkybės dėl garsiai grojusios muzikos automobilyje, rodo, kad D. Š. galėjo nesuprasti ir nejausti, kad buvo kontaktas su kita transporto priemone, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės. Iš objektyvių bylos duomenų ir paties D. Š. parodymų yra akivaizdu, kad pastarasis neturėjo tyčios šalintis iš įvykio vietos, jis nesuprato, kad apgadino svetimą automobilį, o apie savo padarytą pažeidimą sužinojo tik po to, kai buvo informuotas policijos pareigūnų. Be kita ko, iš teismų praktikos matyti, kad bylose su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis yra priimami sprendimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną prieš asmenį (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-356-651/2016).Institucijos atstovo atsiliepime į D. Š. atstovo advokato V. G. apeliacinį skundą prašoma šio skundo netenkinti ir skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nesutinkama su apeliaciniame skunde dėstomu eismo įvykio situacijos vertinimu, nurodant, kad iš byloje esančios vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog pažeidėjas ne lengvai prisilietė prie automobilio „Ford Focus“, o smūgis buvo stiprus, kadangi minėta transporto priemonė buvo staigiai stumtelėta atgal, į pirminę padėtį grįžo tik dėl įjungtos transmisijos. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, D. Š. versija, kad jis nejuto kontakto su kita mašina, atmestina kaip neįtikinama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato V. G. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas itin išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. Š. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Š. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Focus“ ir jį apgadino, padarydamas 116,10 Eur turtinę žalą, ir, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, D. Š. viso proceso metu nesutinka su Institucijos nustatyta faktine aplinkybe, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Š. laikosi versijos, kad jis, važiuodamas atbuline eiga ir atsitrenkęs į kitą stovintį automobilį, nejautė su šia transporto priemone buvusio kontakto dėl jo automobilio salone garsiai grojusios muzikos ir dėl to nesuprato, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį.ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pažeidėjo kaltės turinio. Apylinkės teismas savo nutartyje, remdamasis susiformavusia teismų praktika, išanalizavęs vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus dėl transporto priemonių apgadinimo, taip pat įrodymų visumos kontekste įvertinęs paties D. Š. ir liudytojų K. L. bei M. J. parodymus, motyvuotai atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis nepajuto kontakto su kliūtimi. Šioje byloje vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis patikimai nustatyta, kad D. Š. vairuojamam automobiliui gana dideliu greičiu judant atbuline eiga ir atsitrenkus į kitą automobilių stovėjimo aikštelėje priekiu stovintį lengvąjį automobilį, šis nuo smūgio akivaizdžiai matomai pajudėjo atgal ir pradinę padėtį grįžo tik dėl įjungtos pavaros. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad pažeidėjas pagal nustatytas aplinkybes, net jeigu dėl automobilio salone grojusios garsios muzikos ir negirdėjo susidūrimo garso, tačiau turėjo neabejotinai jausti, kad atsitrenkė į kliūtį. Apeliacinio skundo argumentai, kad pagal transporto priemonėms padarytus apgadinimus, nėra pagrindo teigti, kad pažeidėjo vairuotas automobilis stipria jėga trenkėsi į nukentėjusiojo automobilį, prieštarauja aptartiems vaizdo medžiagoje esantiems duomenims. Tai, kad pažeidėjas net nesustojęs iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo, taip pat nepatvirtina fakto, kad jis nesuprato kliudęs kitą transporto priemonę, kuri turėjo būti gerai matoma per kairės pusės priekinį vairuotojo veidrodėlį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Š. neturėjo motyvo nuslėpti savo neblaivumą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan., tačiau ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Šiuo atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. Š., apgadinęs svetimą turtą, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, tai yra tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.Pasisakant dėl skunde paminėto Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-356-651/2016, į kurį, apelianto teigimu, būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės turinio tokio pobūdžio bylose, paminėtina, jog kiekvienas atvejis teismo privalo būti vertinamas individualiai, ir tik jei bylos aplinkybės tapačios, remtis suformuotu precedentu. Analizuojant paminėtą nutarimą, matyti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui byla nutraukta, konstatavus, kad jo veikoje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi buvo nustatyta, jog pažeidėjas atbuline eiga važiavo labai nedideliu greičiu, jo automobiliui atsitrenkus į stovintį automobilį buvo padaryti tik nežymūs apgadinimai, kurių jis galėjo nejausti, be to, liudytojo parodymais nustatyta, kad vairuotojas tikrai nematė kliudęs kitą transporto priemonę. Taigi, akivaizdu, kad nesutampa šio nutarimo ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi (sprendimo esmė), todėl į šią bylą neprivalu atsižvelgti.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis D. Š. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais niekuo nepagrįstais pažeidėjo atstovo samprotavimais apie aptariamo įvykio faktines aplinkybes, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis