Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Topsanitas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Topsanitas“ prašo iš atsakovo E. K. priteisti 681 585,26 Lt nuostolių atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-21 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Šia nutartimi įmonės vadovas E. K. buvo įpareigotas per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei turtą. Pažymi, kad atsakovas E. K. šios nutarties nevykdo, jam išsiųstas pranešimas dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo, tačiau atsakymo į jį negauta. Teigia, kad atsakovas neperduodamas įmonei priklausančio turto veikė nesąžiningai, savo veiksmaisnebuvo lojalus bendrovei, todėl privalo atlyginti įmonės patirtus nuostolius. Esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytoms aplinkybėms, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2009-05-21 (b.l. 65), jam išaiškinta galimybė per 14 dienų nuo pranešimo dėl atsiliepimų pateikimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį bei šio atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsakovo atsiliepimas negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 285 str.).

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei prie ieškinio pridėtų įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008-08-21 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas E. K. nuo įmonės įregistravimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ėjo UAB „Topsanitas“ vadovo pareigas (b. l. 7, 10). Šiuo atveju įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2003-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003, bylų kategorija 2.7, 5.7, 50 , išanalizavo uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinį statusą ir nustatė, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais, o būtent, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo E. K. neteisėta veika ieškovės atžvilgiu. Pagal galiojusią LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. redakciją bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai bendrovėje vykdė savo pareigas, t.y. užtikrino bendrovės turto apsaugą, iškėlus bendrovei bankroto bylą, perdavė administratoriui visą įmonės turtą bei nutraukdamas su bendrove darbo teisinius santykius apsaugojo bendrovės turtą. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonės vadovas E. K. nevykdė 2008-08-21 Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, nors buvo įspėtas. Kadangi atsakovas E. K. ėjo UAB „Topsanitas“ vadovo pareigas, jam kyla prievolė atlyginti ieškovei bei jos kreditoriams padarytus nuostolius. Ieškovė savo reikalavimą priteisti 681 585,26 Lt žalos atlyginimo grindžia atsakovo neperduoto turto rinkos verte, nustatyta ieškovės pateikta UAB „Topsanitas“ Didžiosios knygos sąskaitų apyvarta, antstolio A. Selezniovo 2008-11-26 raštu, Klaipėdos apskrities VMI 2008-04-02 operatyvaus patikrinimo pažyma, UAB „Topsanitas“ 2006-12-31 finansinės atskaitomybės duomenimis. Administratorius turi teisę reikalauti atlyginti įmonei padarytus nuostolius, t.y. realiai buvusio įmonėje ir neperduoto administratoriui turto vertę. Byloje atsakovas nenuginčijo administratoriaus pateikto įmonei neperduoto turto rinkos vertės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kam šį turtą perdavė, ar jį realizavo, nenurodė administratoriui jo buvimo vietos, todėl tokia jo veika negali būti laikoma teisėta. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra nustatytos visos sąlygos taikyti deliktinei atsakomybei ir nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių, todėl iš atsakovo E. K. ieškovei priteistina 681 585,26 Lt nuostolių atlyginimo (LR civilinio kodekso 6.263 str.).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 10 816 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285- 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Topsanitas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Topsanitas“ iš atsakovo E. K., (duomenys neskelbtini), 681 585,26 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 26 ct) nuostolių atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-04-16 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10 816 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.