Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei Galinai Rogožai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos, turto administravimo nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys D. S. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), V. S., G. S., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisiškai reikšmingų kriterijų nustatymo tikslu teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis (iš dalies) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus (teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus) apie asmens psichinės sveikatos būklę, prireikus tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 217 straipsnio 2 dalis) įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį. Didesnis asmenų, turinčių psichinės sveikatos sutrikimų, pažeidžiamumas reikalauja ir didesnio teismų atidumo (žr. EŽTT 1992 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Herczegfalvy v. Austria, peticijos Nr. 10533/93). Dėl to, sprendžiant neveiksnumo klausimą, labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertinti asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose, konstatavus asmens neveiksnumą, kyla sunkių įstatyme nustatytų padarinių – suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir (ar) apribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 46 punktas).

Tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti.

Įvertinus ir ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad D. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose ir turtinių santykių (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) srityse.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekdamas apsaugoti bei užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, kad D. S. savitvarkos ir darbinių teisinių santykių srityje iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl šiose srityse yra ribotai veiksnus. Kitose neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė) D. S. suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti negali.

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiamas ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai. Asmens globą apima ir asmens turto globa, tačiau prireikus turtą valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas ir turto administratorius (CPK 508 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai (CPK 473 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad neveiksniu tam tikrose srityse pripažintinu D. S. faktiškai rūpinasi ir jį prižiūri motina N. Z.. Kitų asmenų, norinčių ir galinčių tapti D. S. globėjais, nėra. Byloje pateiktas N. Z. rašytinis sutikimas būti skiriama globėja. Pareiškėja teismui nurodė, kad ji faktiškai prižiūri ir globoja savo sūnų D. S. ir juo rūpinasi nuo gimimo. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad pareiškėja nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2024 m. kovo 24 d. pas psichiatrą nesikreipė ir negydė (e. b. l. 8-9), neteista, administracinių nusižengimų, kuriuos būtų pagrindas vertinti kliudančiais tinkamai atlikti globėjo pareigas, nepadarė (el. b. l. 71-72). Iš Buities tyrimo akto matyti, kad N. Z. yra atsakinga, tvarkinga ir rūpestinga, (el. b. l. 22-25). Dėl jos elgesio nusiskundimų seniūnija nėra gavusi. N. Z. nuoširdžiai rūpinasi sūnumi D. S., padeda tvarkyti visus gyvenimiškus klausimus, rūpinasi jo sveikatos priežiūra, lavinimu.

D. S. gauna periodines išmokas, todėl yra pagrindas spęsti ir dėl turto administravimo nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, bei siekdamas įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus ir ribotai veiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus, D. S. nustato globą ir turto administravimą, jo globėja (rūpintoja, srityse, kuriose asmuo pripažintas ribotai veiksniu) bei jam priklausančio turto administratore skiria N. Z. (CPK 473 straipsnio 4 dalis, 507 straipsnio 4 dalis, 508 straipsnio 3 dalis).

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtam globėjui teismas išaiškina, kad jis turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti D. S. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 467–468, 472 – 473, 507–508 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. Z. pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

– kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

– nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

– sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

– šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

– asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).

Pripažinti D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

– savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

– darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Nustatyti D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jo globėja (rūpintoja) bei turto administratore paskirti N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.