Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams: Eleonorai Kudriavcevai, Bronislovui Razmai

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1963-12-26 Plungės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį;

V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-10-30 Kretingos r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., nevedęs, išsilavinimas - 8 klasės, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį;

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1965-09-02, Šiaulių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas - 8 klasės, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą.

Tai yra, kaltinamieji V. E. ir V. G., 2012-2013 metais, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, iš Plungės r. (duomenys neskelbtini) k., esančio miško, priklausančio D. S., (duomenys neskelbtini) miško valdoje, neteisėtai neturėdami leidimo nukirto 6,137 m³ medienos, t. y. 55 vnt. baltalksnių, priklausančių nukentėjusiajai D. S., tuo padarydami D. S. 231.62 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji V. E., V. G. ir V. D., 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 9 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, nuvyko į Plungės r. (duomenys neskelbtini) k. esantį mišką, priklausantį D. S., (duomenys neskelbtini) miško valdoje, neteisėtai, neturėdami leidimo nukirto 6,72 m³ medienos, t. y. 37 vnt. juodalksnių ir 11 vnt. baltalksnių, priklausančių nukentėjusiajai D. S., iš kurių, tyrimo metu nenustatytą kiekį nukirstos medienos pardavė tyrimo metu nenustatytam vyriškiui, tokiu būdu pasikėsino medieną pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisėtą kirtimą pastebėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės Klaipėdos teritorijos poskyrio vyresnysis specialistas V. K., tuo padarydami D. S. 354. 50 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-2013 m šalia D. S. sklypo kirto mišką, per klaidą galėjo nukirsti ir medžių ir iš D. S. miško.

2015-09-11 visi trys sutarė, kad reikia pinigų, nuvažiavo, nupjovė nukentėjusiosios miške medžius ir vieną mašiną pardavė. Bepjaunant antrą mašiną atvažiavo aplinkos apsaugos inspektoriai ir apie miško iškirtimą pranešė policijai.

Kaltinamasis V. E. kaltu prisipažino ir parodė, kad neprisimena aplinkybių dėl pirmo epizodo, o dėl antro epizodo parodė, kad visi trys pjovė medžius ir dalį medienos pardavė, o bepjaunant kitą medieną, juos sulaikė aplinkos apsaugos inspektoriai. Kam priklauso miškas jis nežinojo, miško pjauti jį pakvietė V. G.

Kadangi V. E. neprisiminė visų aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad prisipažįsta žinojęs, kad V. G. padeda vogti svetimą medieną. V. G., paskambinęs telefonu jo paklausė, ar reikia jam pinigų cigaretėms. V. G. žinodamas, kad jis niekur nedirba bei yra mėgstantis išgerti degtinės, žinojo, kad neatsisakys. V. E. sutiko, po ko pasakė, kad kinkytus kumelę ir liepė atvažiuoti į nurodytą mišką (duomenys neskelbtini) kaime. Kam priklauso tas miškas, jis nežinojo, bet žino, kad jis nepriklauso V. G. Kad iš to miško vogs medieną, V. pasakė, bet kaip tiksliai pasakė, atkartoti negali, nes tą kartą buvo išgėręs. Pjauti miško V. prašė ir V. D., kuris gyvena tame pačiame name. Tai jis su V. D., tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti rugsėjo 4-5 d., apie 9 val. ryto, išvažiavo arklio traukiamu vežimu iki miško (duomenys neskelbtini) kaime, o V. G. į mišką atvažiavo savo pilkos spalvos lengvuoju automobiliu. Į mišką vežėsi savo benzininį pjūklą „Huqvarna 555“, kurią buvo pirkęs prieš 2 metus už 2500 litų. Tada jis išpjovė apie 20-30 medžių. Kai sugedo pjūklas nustojo pjauti. Nupjautus medžius, tą pačią dieną atvažiavo jam nepažįstamas žmogus su „GAZ 53“, kurį išsikvietė V. G. Kaip suprato, V. tam žmogui pardavė medžius. Už kiek pardavė nežino ir nematė. Kur tuos medžius išvežė, nežino. Už pirmą pjovimą V. jam sumokėjo 30 ar 40 eurų, už kuriuos pirko cigarečių, alaus, maisto. Kad pjaus dar kartą, su V. jau buvo sutarę. Tai rugsėjo 11 d., apie 9 val., kartu su V. D., arkliu išvažiavo į tą patį mišką (duomenys neskelbtini) kaime. Medžius tada pjovė pats V. su savo „drūžba“, nes jo, V. išvežė į Telšius tvarkyti. Kiek tada buvo nupjauta medžių, tiksliai jis nežino, bet galėjo būti apie 48 vnt. V. pjovė, o jis su V. D. supjaustytus po 2-3 m. ilgio medžius, krovė į arklio tempiamą vežimą. Pjauti nebaigė, nes pagavo miškininkas ir iškvietė policiją. Mediena paliko ištempta pievoje. Dėl tos vagystės labai gailisi, kad V. padėjo vogti mišką. Tai darė vien dėl to, kad neturi darbo ir kai prašė, buvo neblaivus. Papildomai V. E. įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad mišką pjovė visi kartu, t. y. su V. G. ir V. D. Mišką pjovė dvi dienas. Pirmą dieną medžius pjovė visi trys: D., jis ir G., iki tol, kol sugedo pjūklas. Tą dieną atvažiavo vyriškis, kurio jis nepažinojo, krovininiu automobiliu, kuriam V. G. pardavė medžius supjaustytus į kalades. Visi trys kalades krovė į to vyriškio automobilio priekabą. Be to V. E. parodė, kad prieš 2 ar 3 metus V. G. jo prašė, kad iš tos vietos, kurioje buvo sučiupti šį kartą, padėtų jam pjauti mišką. Kad ne V. G. mišką pjovė, tada jis nežinojo. Tą kartą jis mišką pjovė kartu su V. G. Už padėjimą pjauti mišką V. G. nieko nemokėjo. Dėl vagysčių labai gailisi, kad taip pasielgė. (b.l. 65-66, 74-75, 78-79, 82)

Savo parodymus V. E. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. (b. l. 67-73)

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino ir davė iš esmės tokius pat parodymus kaip kaltinamieji V. G. ir V. E.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2015-09-15 jai paskambino miškininkas V. K., kuris pranešė, kad yra iškirstas jai priklausantis miškas, kuris yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Tą pačią dieną, iš karto po skambučio, ji nuvažiavo pažiūrėti ar tikrai yra iškirstas jos miškas. Atvykusi pamatė, kad tikrai yra iškirstas jos miškas. Nuvykusi nesuskaičiavo kiek medžių nukirsta. Yra medžių, kurie yra jau nupjauti ir palikti, kiti supjauti trinkelėmis pievoje šalia miško. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad prieš du metus, tikslios datos neprisimena, taip pat iš to paties miško Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupjauta medienos, maždaug tiek pat kaip ir antrąjį kartą. Dėl pirmosios vagystės ji į policiją nesikreipė, nes nežinojo, kas tai padarė. Pirmą kartą iš jos miško sklypo medžius išpjovė V. G. su V. E. ir tai jai patys prisipažino, kad nesikreiptų į teismą, nes pažadėjo atlyginti žalą už abi vagystes. 2016-01-15 su įtariamaisiais ji pasirašė raštišką susitarimą, kad įtariamieji iki 2016-01-22 atlygins abiejų vagysčių metu padarytas žalas. Kiek pirmąjį kartą buvo nupjautų medžių tiksliai neskaičiavo, bet iš pažiūros, jos nuomone, buvo panašiai tiek pat, kaip ir antrąjį kartą. (b. l. 49-50, 53, 55-56)

Liudytojas V. K. parodė, kad 2015-09-11 apie 11.00 val., kaip valstybinių miškų tarnybos vyresnysis specialistas, važiuodamas tikrinti miškų, Plungės r. (duomenys neskelbtini) k., pamatė vieną vyriškį, kuris pamiškėje tvarkė benzopjūklą. Kadangi niekas dėl leidimo pjauti miško nesikreipė, tai įtarė, kad medžius pjauna neturėdami leidimo. Priėjus prie to vyriškio, paaiškėjo, kad tai V. G., kurio paprašė kirtimo dokumentų. Kadangi jis tokių neturėjo, tai paprašė pateikti asmens dokumentą, kurio taip pat nepateikė. Po kurio laiko, iš miško išvažiavo arklio tempiamas vežimas, kurį vadeliojo V. E. V. E. žinojo, nes kažkada yra baudęs už neteisėtą kirtimą. Su V. E. buvo dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta. Prieš jiems išvažiuojant iš miško, jis buvo jau paskambinęs 112, kad atvyktų policija, aiškintis įvykio aplinkybių. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė tikslias jų asmenybes. Buvo nustatytą, kad vyriškiai savavališkai kirto D. S. miško valdoje. Matuojant šviežius kirtimus buvo nustatyta, kad nupjauti žali, brandūs medžiai, juodalksniai - 37 vnt. ir baltalksniai 11 vnt., iš viso apie 6,72 m³. Apžiūrėjus tą patį, D. S. miško sklypą, buvo matyti senesni, spėjama, pjauti prieš metus laiko. Apie kertamą mišką buvo informuota pati savininkė D. S.. (b. l. 58-59)

2015-09-16 D. S. pareiškimas patvirtina tai, kad 2015-09-15 privačių miškų miškininkas V. K. jai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., yra iškirsti jai priklausantys medžiai. (b. l. 7)

Iš 2015-09-11 Klaipėdos apskr. VPK Plungės r. PK KPS tyrėjos M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-09-11 buvo gauta informacija, jog valstybinės miškų tarnybos darbuotojai sulaikė asmenį, kuris kirto ir vogė medieną. Atvykus į įvykio vietą, esančią Plungės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., nustatyta, kad nupjauta 48 vnt. lapuočių medžių. Įvykio vietoje sulaikyti 3 asmenys, kurie pasikėsino pagrobti lapuočius medžius, t.y. V. G., V. D. ir V. E. ( b.l. 18)

2015-09-11 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Plungės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, šalia miško, matosi arklys pakinkytas vežime, kiek toliau yra sukrauti lapuočių medžių rąsteliai, iš kurių dalis jau supjaustyti kaladėmis. Nuo pamiškėj sukrautos nupjautų medžių krūvos, žiūrint pietų kryptimi, yra matyti važinėtos vėžės, vedančios į mišką. Einant vėžėmis, nuėjus į miško plotą, rasti suversti nupjauti lapuočių medžių kamienai, sukrautos nugenėtų šakų krūvos bei nupjautų lapuočių medžių kelmai. Miške, vietoje kur yra išpjauti lapuočiai medžiai, paskaičiavus, jų yra 48 nupjautų medžių kelmų. (b. l. 19-22).

LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pateiktoje pažymoje apie padarytą žalą nurodoma, kad išmatavus savavališko kirtimo kelmus D. S. miško valdoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., nustatyta, kad iškirsta 37 vnt. juodalksnių - 5,07 kubinių metrų ir 11 vnt. baltalksnių - 1,65 kubinių metrų. (b.l. 25-27)

Iš Valstybinės įmonės Telšių miškų urėdijos pateiktos informacijos matyti, kad dėl neteisėto juodalksnio ir baltalksnio iškirtimo viso padaryta nuostolių už 354,50 eurų. ( b.l. 29-32)

2016-03-17 papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad yra rasti 55 vnt. medžių kelmai. Apžiūrimi kelmai yra apsamanoję, apaugę žole, patrešę, ant kai kurių kelmų yra sukrautos sutrešusios šakos. (b. l. 38-40)

Iš Valstybinės įmonės Telšių miškų urėdijos pateiktos informacijos matyti, kad padaryta nuostolių už 231,62 eurų. ( b.l. 45-48)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji V. E. ir V. G., 2012-2013 metais, Plungės r. (duomenys neskelbtini) k., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą D. S., priklausantį turtą- 6,137 m³ medienos, tuo padarydami 231.62 eurų turtinę žalą, todėl ši jų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Taip pat aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamieji V. E., V. G. ir V. D., veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. rugsėjo 11 d., Plungės r. (duomenys neskelbtini) k. D. S. priklausančioje miško valdoje, neteisėtai, neturėdami leidimo nukirto 6,72 m³ medienos, t. y. 37 vnt. juodalksnių ir 11 vnt. baltalksnių, priklausančių nukentėjusiajai D. S., iš kurių, tyrimo metu nenustatytą kiekį nukirstos medienos pardavė nenustatytam vyriškiui, tokiu būdu pasikėsino medieną pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisėtą kirtimą pastebėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės Klaipėdos teritorijos poskyrio vyresnysis specialistas V. K., tuo padarydami D. S. 354. 50 eurų turtinę žalą. Ši jų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžia gailisi.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. G. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė ir dar pasikėsino padaryti nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad nėra teistas, dirba, į pagrobtojo ir pasikėsinto pagrobti turto nedidelę vertę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui laisvės apribojimo bausmes numatytas įstatymo už padarytas veikas, jas subendrinant dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. E. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė ir dar pasikėsino padaryti nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad anksčiau yra teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Nors teistumas yra išnykęs, bet kaltinamojo nusikalstami veiksmai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad V. E. yra bedarbis, į pagrobtojo ir pasikėsinto pagrobti turto nedidelę vertę. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui laisvės apribojimo bausmes numatytas įstatymo už padarytas veikas, jas subendrinant dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. D. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad jis pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad nėra teistas, yra bedarbis, į pasikėsinto pagrobti turto nedidelę vertę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu vidurkis laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam V. E. pagrįstai paskirta kardomoji priemonė-namų areštas, kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios.

D. S. civilinis ieškinys tenkintinas.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. O pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaltinamieji yra atsakingi už turtinės ir neturtinės žalos padarymą nukentėjusiajai, todėl turi žalą atlyginti.

Nukentėjusioji nurodo, kad 2012-2013 metų laikotarpiu neteisėtai iškirsdami medžius kaltinamieji V. E. ir V. G. jai padarė 231,62 eurų turtinę žalą, o 2015-09-11 neteisėtai iškirsdami medžius kaltinamieji V. E., V. G. ir V. D. jai padarė 354,50 eurų turtinę žalą, todėl šias sumas prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai.

Taip pat prašo priteisti iš visų trijų kaltinamųjų 120 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ji patyrė nesaugumo jausmą, pyktį, turėjo rūpesčių dėl apklausų, gaišo laiką dėl vykimo į mišką ir žalos įvertinimo, negalėjo užmigti naktimis. Yra 78 metų amžiaus ir tokie įvykiai giliai įsirėžia į sąmonę, sunkiai sekasi nurimti.

Nukentėjusiosios D. S. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus, jį patvirtina byloje esančios Valstybinės įmonės Telšių miškų urėdija ir LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymos, todėl tenkintinas.

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintina.

Nustatydamas šios žalos dydį, teismas vadovaujasi neturtinės žalos samprata ir jos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnyje.

Teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir nepatogumus dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, į pagrobtojo turto vertę.

Įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra realus, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Įvykio vietoje palikta neteisėtai nupjauta mediena perduotina kaltinamiesiems, nes iš jų nukentėjusiajai priteistas žalos atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 10 mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V. G. paskirti-laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę V. G. paskirti-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V. E. paskirti – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę V. E. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti vieną dieną jo laikinojo sulaikymo laiką 2016 m. rugsėjo 20 dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-namų areštą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę V. D. paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

D. S., gim. 1938-10-06, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai solidariai iš nuteistųjų V. E., V. G. ir V. D. 354,50 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 120 eurų neturtinės žalos atlyginimo, solidariai iš nuteistųjų V. E. ir V. G. 231,62 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Įvykio vietoje Plungės r. (duomenys neskelbtini) k. paliktą neteisėtai nupjautą medieną, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nuteistiesiems V. E., V. G. ir V. D.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.