Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1; 1.3.2.7.1.;1.3.5.1; 1.3.5.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2019 m. liepos 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini)ieškinį (patikslintą) atsakovei D. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus arbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje (patikslintame) nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau ir – Komisija, DGK) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)išnagrinėjo atsakovės D. K. prašymą ir savo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sprendimas) iš dalies tenkino prašymą ir nusprendė išieškoti biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini) D. K. naudai darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nustatytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinus 20 proc. Su Komisijos sprendimu nesutinka. Nurodė, jog su atsakove 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje numatytos būtinos darbo sutarties sąlygos: sutartis neterminuota, atsakovė dirbs psichologės pareigose, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai darbo užmokestį pagal Vyriausybės nustatytą atlyginimo koeficientą, atsižvelgiant į pedagoginį stažą, krūvį ir kvalifikaciją du kartus per mėnesį. 2017 m. vasario 1 d. sutartis buvo pakeista (papildyta) – darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį – pagal kasmetinę tarifikaciją ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XIII-198 5 priede nurodytą bazinį dydį koeficiento atlyginimą. Papildomos darbo sąlygos ar priedai prie darbo užmokesčio darbo sutartyje nebuvo numatyti. Nurodė, jog ieškovės darbo apmokėjimo sistemoje psichologo pareigoms nėra numatyti priedai. Darbuotojų pareigybių skaičiaus ir nustatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų lentelėje, kuri galiojo 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d., psichologui yra nustatytas aukščiausias pareiginės algos koeficientas. Priedas nėra numatytas. Atsakovė tai žinojo ir pasirašė darbo sutartį. Pastebėjo, jog ieškovė nėra jaunimo mokykla, tai bendrojo ugdymo mokykla. Paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 1 d. priedas psichologams nebuvo apskritai planuojamas, nes Švietimo ir mokslo ministerija neskyrė lėšų minėtiems mokėjimams, o ieškovė negali savarankiškai nustatyti priedo.

Atsakovė D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, jog atsakovės kaip psichologės pareigos yra priskiriamos A1 lygiui ir dėl to tarp šalių ginčo nekilo. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėtu laikotarpiu atsakovei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – DAĮ) 7 straipsnio 6 dalies nuostata nebuvo taikoma. Esminis ieškovės motyvas, kodėl ši nuostata nebuvo taikoma – nebuvo gautas reikiamas finansavimas, tuo tarpu dėl pačios teisės reikalauti DAĮ 7 straipsnio 6 dalyje numatyto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimo 20 proc. už ginčo laikotarpį ieškovė laikosi pozicijos, kad toks didinimas turėjo būti numatytas įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau tokių priedų psichologo pareigybei nėra numatyta, todėl atsakovė neturi teisės tikėtis už ginčo laikotarpį koeficiento padidinimo. Atsakovė su šia ieškovės pozicija nesutinka. Pažymėjo, jog lėšų trūkumas negali pateisinti darbdavio atsisakymo mokėti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį. Be to, nepriklausomai nuo to, dėl kokių – pateisinamų ar nepateisinamų priežasčių darbdavys nemoka darbuotojui viso jam priklausančio darbo užmokesčio tuo metu, kai jis turi būti mokamas, šios priežastys gali pateisinti tik patį nemokėjimo nustatytu laiku aspektą, tačiau nepanaikinta darbdavio pareigos su darbuotoju atsiskaityti kad ir pavėluotai, prisiimant dėl pavėluoto atsiskaitymo kilusias neigiamas pasekmes (delspinigius ir kt.). Atsakovės darbo apmokėjimo klausimus reglamentuoja DAĮ, kuris labai aiškiai nurodo, kad darbo užmokestį sudaro atskiros sudedamosios dalys. Pastebėjo, jog DAĮ 7 straipsnio 6 dalyje numatoma ne priedas, kaip teigia ieškovė, o viena iš taisyklių, kaip nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis. Todėl nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu buvo kokie nors ieškovės sprendimai dėl atsakovei skirtinų priedų ar kitokių priemokų, tokie sprendimai yra neaktualūs, nes ginčas kilęs ne dėl priedų ar priemokų, o dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio. Pastebėjo, jog 2017 m. vasario 1 d. darbo sutarties pakeitime šalys susitarė, kad atsakovės darbo užmokestis nustatomas pagal DAĮ, tačiau konkretūs taikytini dydžiai nebuvo numatyti. Mano, jog ieškovė privalėjo laikytis darbo sutarties nuostatų dėl darbo užmokesčio dydžio ir vadovautis DAĮ nustatyta pareiginės algos pastovio­sios dalies koeficiento nustatymo tvarka. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad nei DAĮ, nei ieškovės darbo apmokėjimo sistema, nei atsakovės darbo sutarties nuostatos dėl darbo užmokesčio, nesikeitė, ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėjo atsakovei mokėti darbo užmokestį, taikant DAĮ 7 straipsnio 6 dalies nuostatą ir padidinant atsakovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 20 proc. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad nuo pat 2017 m. vasario 1 d., kai įsigaliojo DAĮ, atsakovei turėjo būti taikoma DAĮ 7 straipsnio 6 dalies nuostata, tačiau ieškovė neteisėtai jos netaikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog ieškovės steigėjas yra savivaldybės administracija. Nurodė, jog savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 6 d. įsakyme nėra nurodytas pareigybės lygis psichologui. Kadangi vadovas privalėjo laikytis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodymų, negalėjo tvirtindamas pareigybių normatyvus nurodyti psichologo A pareigybės lygio, ir dėl to negalėjo didinti pastovios koeficiento dalies 20 proc. Mano, jog ieškovės vadovas viską atliko teisingai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, mano, jog DGK teisingai išsprendė ginčą. Palaikė atsiliepimą jame nurodytais argumentais ir pagrindais. Pažymėjo, jog teisės aktai iš esmės nesikeitė. Nurodė, jog atsakovės darbo sutartis nepakito, nepasikeitė darbo apmokėjimo sistema, teisės aktai, kurie reglamentuoja šį klausimą. Bet nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovei pradėtas mokėti priedas. Mano, jog tai patvirtina aplinkybę, kad įstatymas nebuvo taikytas teisingai. Prašo ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės reikalavimą, iškeltą DGK.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės BĮ (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. K. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė priimta dirbti psichologe (sutarties 1.2 punktas); ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti darbo užmokestį pagal Vyriausybės nustatytą atlyginimo koeficientą atsižvelgiant į pedagoginį stažą, krūvį ir kvalifikaciją du kartus per mėnesį (sutarties 3 punktas) (b. l. 6). 2017 m. vasario 1 d. šalys sudarė darbo sutarties 3 punkto pakeitimą: darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai darbo užmokestį pagal kasmetinę tarifikaciją ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XIII- 198 5 priedą (iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) nurodytą BD (bazinį dydį) koeficiento atlyginimą du kartus per mėnesį; šalys numatė, jog darbo sutarties pakeitimas galioja iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 7). 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) dirba psichologe, nurodomas pareigybės lygis – A1 (sutarties 1.2 punktas); ieškovė įsipareigojo atsakovei darbo užmokestį mokėti pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašo nustatytą tvarką du kartus per mėnesį; darbo sutartyje numatytas darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientas (sutarties 3 punktas) (b. l. 5).

Iš byloje pateiktos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovė D. K. kreipėsi į Komisiją su reikalavimu ieškovei (BĮ (duomenys neskelbtini)) išmokėti 20 proc. priedą už metus nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 1 200 Eur bei atitinkamus delspinigius. Komisija 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) , D. K. reikalavimą tenkino iš dalies, nusprendė iš atsakovės darbo byloje BĮ (duomenys neskelbtini) išieškoti D. K. darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikoma 2016 m. rugpjūčio 31 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiniu, nustatytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinus 20 proc. (b. l. 20-21).

Ieškovė BĮ (duomenys neskelbtini) su Komisijos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK, Darbo kodeksas) 231 straipsnio 4 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (DK 231 straipsnio 3 dalis), įvertinus ieškinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes, matyti, jog byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbdavio (ieškovės) atlikto darbuotojo (atsakovės) darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl darbo užmokesčio

Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis). Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka (DK 140 straipsnio 4 dalis).

Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) reglamentuoja nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas (nuo 2019 m. liepos 1 d. - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas) Nr. XIII-198 (toliau ir – Įstatymas) (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 2 straipsnis įtvirtina keturių lygių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes, viena iš kurių A1- pareigybė, kuriai būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu arba jam prilygintu išsilavinimu. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, biudžetinės įstaigos darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų; 4) premijos. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui. Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų. Pažymėtina, jog Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma nekito nuo pat Įstatymo įsigaliojimo momento (2017 m. vasario 1 d.).

Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus koeficientus nustato biudžetinės įstaigos vadovas, o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Įstatymo 7 straipsnio 9 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovą ir atsakovę nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sieja darbo teisiniai santykiai; atsakovė (duomenys neskelbtini) dirba psichologe. Ieškovė yra biudžetinė įstaiga (b. l. 30-32), todėl jai taikomos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios jos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių 2017 m. vasario 1 d. sudarytą darbo sutarties pakeitimą, ieškovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti darbuotojai darbo užmokestį pagal kasmetinę tarifikaciją ir Įstatymo 5 priedą (iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) nurodytą BD (bazinį dydį) koeficiento atlyginimą (b. l. 7). Iš byloje pateiktos 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintos (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemos (toliau ir – DU sistema) turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintama dalys) bei DU sistemoje numatytos priemokos, priedai (DU sistemos 3 punktas); (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais (DU sistemos 4 punktas); (duomenys neskelbtini) darbuotojams ne daugiau kaip 1 kartą per metus gali būti skiriamos premijos (DU sistemos 26, 27 punktai), priemokos (DU sistemos 28 punktas) (b. l. 8-14). Pagal DU sistemos 47.4 punktą, psichologo pareigybei pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal Įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją nustatomas fiksuotas mėnesinis darbo užmokesčio dydis (b. l. 12). 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovės direktoriaus įsakymu patvirtintas (duomenys neskelbtini) mokytojų tarifinis sąrašas pagal skirtas valandas 2017-2018 mokslo metams ir tarnybiniai koeficientai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. bei vardinis darbuotojų pareigybių sąrašas ir tarnybiniai koeficientai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 15), atsakovės D. K. pareigybė priskiriama A pareigybės lygiui, pareiginės algos pastovios dalies didinimas nėra numatytas (b. l. 16). 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovės direktoriaus įsakymu patvirtintas vardinis pedagoginių darbuotojų pareigybių etatinis sąrašas, tarnybinio atlyginimo koeficientai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir vardinis darbuotojų pareigybių etatinis sąrašas ir tarnybiniai koeficientai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 17), kuriuose atsakovės pareigybė priskiriama A1 pareigybės lygiui, numatytas koeficiento didinimas 20 proc. (b. l. 18).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės pareigybei nustatytos pastovios dalies koeficiento dydžio nustatymo kriterijų, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar nustačius atsakovės darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientą, pastarasis turėjo būti didinamas 20 proc. Minėta, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, A1 pareigybės lygiui priskiriama pareigybė, kuriai būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu arba jam prilygintu išsilavinimu. Pagal Švietimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės dalykinių savybių bei tinkamos kvalifikacijos vykdyti darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 187 straipsnis). Taigi, remiantis Įstatymo nuostatomis bei byloje esančiais duomenimis, nuo Įstatymo įsigaliojimo (2017 m. vasario 1 d.) atsakovės pareigybė atitiko A1 pareigybės lygiui keliamus reikalavimus, todėl pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, nustačius atsakovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą šis turėjo būti didinamas 20 proc. Aplinkybė, jog ieškovės DU sistemoje psichologo pareigybei nėra numatyti priedai negali paneigti atsakovės teisės į teisingą apmokėjimą už darbą (DK 2 straipsnis). Pažymėtina, jog Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, reglamentuojanti darbo užmokesčio pastovios dalies, t. y. pareiginės algos, o ne priedų, kaip vienos iš susidedamųjų darbo užmokesčio dalių (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), apskaičiavimo taisykles. Šios normos taikymo išimčių Įstatymas nenumato. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal ieškovės DU sistemoje nustatytas atsakovės pareiginės algos pastovios dalies nustatymo taisykles nustačius jos pareiginės algos koeficientą, pastarasis turėjo būti didinamas pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 dalį (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė, nesilaikydama šių taisyklių, netinkamai apskaičiavimo atsakovės mokėtinos pareiginės algos dydį, pažeidė šalių darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (DK 140 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai dėl nepakankamo finansavimo priedų išmokėjimui, pažymint, jog viena vertus ieškovė nepateikė tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), kita vertus, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės teisės į priedą, ginčo dėl priedo mokėjimo tarp šalių nėra, savo ruožtu įstatymu numačius pareiginės algos dydžio nustatymo taisykles, darbo užmokestis apskaičiuojamas šių taisyklių pagrindu (DK 140 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė darbo užmokestį atsakovei skaičiavo nesilaikydama apmokėjimo už darbą reglamentuojančių taisyklių, apskaičiuodama atsakovės darbo užmokestį netaikė Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies, įtvirtinančios A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą 20 procentų, atsakovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovės ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, Komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismui išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės iš esmės, ir teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, bei aplinkybes, jog dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo kreipėsi viena darbo ginčo šalis, nesutinkanti su Komisijos sprendimu, kuriuo iš jos nuspręsta išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, atsakovė (darbuotojas) atskirų savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, tačiau palaikė reikalavimus, pateiktus Komisijai bei Komisijos sprendime nustatytas aplinkybes, byloje nenustačius pagrindų netenkinti darbuotojos reikalavimo, procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytinas darbuotojos tenkintas reikalavimas, įvardintas Komisijos sprendime (Civilinio proceso kodekso 410 straipsnis, 414 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 200 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini)ieškinį.

Priteisti iš ieškovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini)1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. K..

Išieškoti iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) D. K. darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., D. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikoma 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiniu, nustatytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinus 20 proc.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.