- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2740/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės DnB NORD, E. Š., akcinei bendrovei DnB NORD bankui
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkintas civilinėje byloje Nr.2-2024-460/2011 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams E. Š., akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1) pripažinti ginčo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių A. Š. ir E. Š. nuosavybe;
2) pripažinti negaliojančia 2007-05-31 įregistruotą sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251, kuria skolininko E. Š. prievolei pagal 20074-05-21 kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-148 kreditorei AB DnB NORD bankui užtikrinti E. Š. įkeitė žemės sklypus.
Nurodė, jog neaptarus santuokoje įgyto turto teisinio režimo sutartimi, E. Š. pasirašė kreditavimo sutartį su AB DnB NORD banku, kurios įvykdymui užtikrinti buvo pasirašyta ir įregistruota hipotekos sutartis. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – anksčiau minėti žemės sklypai. Sutuoktiniui E. Š. nevykdant kredito sutarties nuostatų, kreditorė pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuris 2010-03-29 nutartimi Nr. 501-2N/2009 nusprendė parduoti iš varžytynių įkeistus anksčiau išvardintus žemės sklypus. Pažymėjo, kad atsakovas bankui įkeitė turtą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovė mano, kad šis sandoris yra neteisėtas ir negaliojantis. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį Nr. 501-1N/2009, nes manė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-16 nutartimi prašymą tenkino ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė priverstinį skolos išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį Nr. 501-1N/2009.
Atsakovas AB DnB NORD bankas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę A. Š. per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos pateikti 218965,16 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostoliams, galintiems atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimų užtikrinimui, o ieškovei nepateikus garantijos ar neįnešus pinigų sumos – 2011-08-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodė, jog bankas dėl bylinėjimosi terminų ilgą laiką negalės vykdyti skolos išieškojimo procedūrų, reiškia negalės naudotis piniginėmis lėšomis, pinigų už įkeistą turtą negavimas reiškia negautas pajamas, t. y. negautas palūkanas, kurių dydis 2011 liepos mėnesį vidutiniškai buvo 5,97 proc.
Ieškovė prašė atsakovo AB DnB NORD banko prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atmesti. Nurodė, jog įpareigojus ieškovę užtikrinti nuostolių atlyginimą 218965,16 Lt suma per tokį trumpą laiką, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovės teisė į teisminę gynybą. Atsakovo prašymas vertintinas kaip nesąžiningas siekis apsunkinti ieškovės teises į teisminę gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė atsakovo AB DnB NORD banko prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galinčius atsirasti savo nuostolius sieja su aplinkybe, kad jis yra kredito įstaiga, jis pinigus skolina, o už tai gauna palūkanas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2009-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 501–1N/2009 nurodyta, jog skolininkas E. Š. bankui yra skolingas 6 758 256,82 Lt negrąžinto kredito, o įkeisto turto vertė sudaro 14 878 000 Lt, t. y. areštuotas turtas įvertintas daugiau kaip du kartus didesne suma (b. l. 28–29). Todėl teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad pardavus įkeistą turtą, bankas neatgaus skolos. Be to, banko naudai toliau skaičiuojamos sutartinės palūkanos iš kredito gavėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra silpnesnioji teisinio santykio šalis, šalių turtinė padėtis akivaizdžiai skiriasi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad netenkinus atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, būtų pažeista ieškovės ir atsakovo interesų bei procesinių poveikio priemonių pusiausvyra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovo AB DnB NORD banko prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir pareigoti ieškovę A. Š. per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos pateikti 218965,16 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostoliams, galintiems atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui, o ieškovei nepateikus garantijos ar neįnešus pinigų - 2011-08- 16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nuostolių atlyginimo užtikrinimu (CPK 147 str.), dėl ko nepagrįstai atsisakė patenkinti Banko prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
2. Byloje nėra duomenų apie ieškovės A. Š. finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad bus pažeista ieškovės turtinės padėties pusiausvyra, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai - nesant byloje duomenų apie ieškovės A. Š. turtinę padėtį, ieškinio atmetimo atveju, kyla pagrįsta grėsmė, kad ieškovė neturės finansinių galimybių padengti Banko patirtus 218965,16 Lt dydžio nuostolius.
3. Kadangi ieškovė nėra Lietuvos Respublikos pilietė, išsiieškoti Bankui nuostolius iš užsienio subjekto, gyvenančio Rusijoje, iš esmės nebus jokių galimybių ir nuostolių atgavimas dėl to taps apsukintas.
4. Pritaikius Bankui procesinę poveikio priemonę - draudimą Bankui vykdyti daugiau negu 7 mln. litų skolos išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03- 29 nutartį Nr. 501-1N/2009, o ieškovės atžvilgiu netaikant jokių procesinio poveikio priemonių, bus iškreipta ieškovės ir Banko turtinių interesų pusiausvyra.
5. Iki visiško E. Š. skolos Bankui grąžinimo nuo skolos sumos yra skaičiuojamos procesinės palūkanos, todėl E. Š. skola Bankui nuolat didėja dėl ieškovės iniciatyva pritaikyto draudimo Bankui išsiieškoti skolą, ir kuo ilgiau galios šis draudimas, tuo labiau augs E. Š. skola Bankui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, todėl apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.
Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo dėl to, kad skolininkas bankui yra skolingas du kartus mažesnę sumą nei yra įkeista turto, todėl teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad pardavus įkeistą turtą, bankas neatgaus skolos. Apeliantas nesutikdamas su teismo priimta nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad
vadovaujantis aktualiu VĮ „Registrų centras“ turto įvertinimu, 8 ginčo žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 3935300 Lt, todėl apelianto manymu, ginčo sklypų vertės neužteks E. Š. 7335516,10 Lt skolai padengti. Teisėjų kolegija, laiko, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ turto įvertinimu, nes VĮ Registrų centro pateiktos įkeisto turto vertės buvo nustatytos atlikus ne individualų turto vertinimą, bet atlikus masinį sklypų vertinimą, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta nekilnojamojo turto verte. Teismų praktikoje pažymima, jog vien ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių užtikrinimo institutą. Šis institutas taikytinas tada, kai teismas nustato jo taikymui būtinus pagrindus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Kaip minėta, atsakovui įkeisto turto vertė žymiai viršija paskolos sumą. Visas atsakovui įkeistas turtas yra Lietuvoje, todėl esant nuostoliams, jų atlyginimui neturės įtakos ieškovės pilietybė. Atsakovo argumentai dėl interesų pusiausvyros taip pat nėra pagrįsti. Atsakovas (bankas) yra finansiškai stiprus ūkio subjektas, o ieškovė – fizinis asmuo, savaime silpnesnė teisinio santykio šalis, jų finansinės galimybės aiškiai nevienodos. Pritaikius galimų nuostolių užtikrinimą nebūtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, laiko, kad teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo šiuo konkrečiu atveju taikyti nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą, todėl konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.