Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R. Z. (R. Z.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-12-28 Baltarusijos Respublikos Maladečinos teismo pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 str. 3 d., 228 str. 3 d laisvės atėmimu 11 metų su turto konfiskavimu. 2012-10-25 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi Baltarusijos Respublikos paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir palikta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. 2012-11-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-10-25 nutartis ir palikta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. 2013-01-05 Baltarusijos Respublikos Maladečinos teismo nutarimu, vadovaujantis 2012-07-09 Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos kai kurioms asmenų, padariusių nusikaltimus, kategorijoms“ 8 str., bausmė sumažinta 1 m. – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. 2013-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta bausmė pakeista ir R. Z. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.

Bausmės pradžia – 2010-07-09, bausmės pabaiga­ – 2019-07-09.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, 2014-10-20 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, kad nustatytų duomenų visuma neduoda pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika atlikus pakartotinį vertinimą pagal OASys yra 12 balų, kas reiškia, jog pakartotinio nusikalstamumo rizika yra labai žema. Šiuo atveju teismo nuomonė, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę turi būti atsižvelgiama ne tik į likusią bausmės dalį, bet ir į kitas, turinčias reikšmę nuteistojo apibūdinimui, aplinkybes. R. Z. pabrėžia, kad anksčiau teistas nebuvo, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, skatintas du kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, o išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti. Su artimaisiais palaiko glaudžius ryšius, yra vedęs, turi dvi mažametes dukras. Turi sveikatos problemų, tačiau darbo neatsisako. Paminėtos aplinkybės teismo tinkamai įvertintos nebuvo, teismo nutartis yra šabloniška, paremta tik klaidingomis prielaidomis, nemotyvuota. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą teismas grindė ir padarytų nusikalstamų veikų sunkumo vertinimu, tačiau toks argumentavimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą laikytinas šiurkščiu nacionalinių teisės aktų ir LR Konstitucijos bei žmogaus teisių pažeidimu. Nusikaltimų sunkumas buvo įvertintas teismo skiriant bausmę, todėl dar kartą vertinti šią aplinkybė nėra pagrindo.

Nuteistojo vertinimu, nepagrįstai apylinkės teismas vertino ir neatliktos bausmės dydį. Nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą. Teismas turėtų vertinti tik tai, ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos, kadangi tos pačios aplinkybės, kurias vertina teismas, jau yra įvertintos Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Teismas su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu nieko bendro neturi. Komisijos nutarimas yra priimtas visapusiškai įvertinus aplinkybes, reikšmingas išdavoms dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti, todėl teismo nutartis netaikyti lygtinio paleidimo argumentuojant, kad nuteistasis atitinka tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas ir, kad neatlikta bausmės dalis yra didelė, yra prasilenkianti su bausmės individualizavimo ir kitais baudžiamosios teisės principais, nutartis visiškai nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad nepriklausomai nuo to, jog nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kitų aplinkybių visuma, sudaranti materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas pagrįstai savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą pagrindė nuteistojo asmenybės vertinimu, jo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, susijusių su didelio kiekio itin pavojingos psichotropinės medžiagos gabenimu per valstybės sieną, padarymą, už kuriuos jam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamos veikos padarytos veikiant grupėje asmenų.

Priešingai, negu teigiama skunde, apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, pagrįstai vertino tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek ir likusios neatliktos bausmės laiką. Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 4 metai 9 mėnesiai 28 dienos (Komisijos posėdžio dienai) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, itin pavojingų visuomenei, susijusių su dideliu kiekiu itin pavojingos psichotropinės medžiagos disponavimu ir kontrabanda, padarymą, pritariama apylinkės teismo padarytai išvadai, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. Z., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymima, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“, „labai didelė“ bausmės dalis, kadangi tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį privalu atsižvelgti. Apylinkės teismas į paminėtas aplinkybes atsižvelgė pagrįstai ir jas įvertino tinkamai.

Aukštesnysis teismas pritaria tam, kad šiuo atveju yra pakankamai ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų: nuteistasis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, teisinio ir socialinio švietimo programose, anksčia neteistas, dirba, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, prisideda prie dukrų išlaikymo, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema – 12 balų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010-07-09, pirmą kartą skatintas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios – 2014-06-17 ir 2014-08-27, t. y. prieš teikiant jį svarstyti Komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma nėra pakankama konstatuoti, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga, o bausmės tikslai, kurių buvo siekiama skiriant nuteistajam individualizuotą bausmę, nebus pažeisti.

Teismas pažymi, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Kaip jau minėta, teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Aukštesnysis teismas pažymi tai, kad nuteistasis turi atlikti tokią bausmę, kokia jam yra skirta teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. BVK nuostatos, tame tarpe ir susijusios su lygtinio paleidimo taikymu, nuteistojo atžvilgiu taikomos tik tuo atveju, jei iš visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumos teismas padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti net ir nuteistajam neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad per trumpas atliktos bausmės laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin sunkias ir visuomenei pavojingas veikas, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar vertino tokias aplinkybes, kurių vertinti neturi teisės. Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo R. Z. (R. Z.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.