Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant A. A. , dalyvaujant ieškovui P. J., jo įgaliotinei Ž. C., advokatui D. B., atsakovams R. B., S. B., jų atstovei advokatei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-962/2017 pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas byloje nustatė, kad ieškovui pagal 2014 11 12 pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui perkant žemės sklypą nebuvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai ir ieškovas žemės sklypą įsigijo pagal matininkės J. G. 2000 11 24 parengtą preliminarų planą, kuris buvo sudarytas pagal tuo metu buvusių bendrasavininkų užsakymą, kurios su paženklinimu vietovėje ir nustatytu plotu sutiko visiškai. Atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovas su ribomis nesutiko, 2014 11 28 Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepasirašė, tačiau 2015 05 28 Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 10SK-545-(14.10.110) buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Topoera“ matininko D. Ž. 2014 12 01 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir sklypas šių kadastrinių matavimų pagrindu buvo įregistruotas. Ž. C. įmonės matininkė Ž. C., paženklinusi ieškovo žemės sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei pagal atliktus kadastrinius matavimus 2015 06 16 parengė ieškovo žemės sklypo planą. Kilus tarp šalių ginčui dėl žemės sklypų ribos ir atsakovams kreipusis, Nacionalinė žemės tarnyba sudarė komisiją vietovėje patikrinti žemės sklypų faktinio naudojimo ribų ir kadastro duomenų atitiktį teritorijų planavimo bei šių žemės sklypų suformavimo dokumentams. Komisija, įvertinusi šalių žemės sklypų dokumentuose (abrisuose ir planuose) esančią informaciją (linijų ilgius, situacijos elementus ir matavimo užkirčius), 2015 12 07 pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad šių žemės sklypų dokumentai privatizavimo metu parengti teisingai. Komisija, įvertinusi ieškovo žemės sklypo kadastro duomenų byloje, parengtoje atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, esančią informaciją, išvadoje sprendė, kad UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 12 01 parengtame atsakovų žemės sklypo plane pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodytos žemės sklypo gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų šio žemės sklypo gretimybių, taip pat padarė prielaidą, kad matininkas neinformavo gretimų žemės sklypų savininkų apie 2014 11 28 atliekamus žemės sklypo ribų ženklinimo darbus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1 papunkčio reikalavimus. Komisija taip pat nustatė, kad matininkas D. Ž., nustatęs, kad žemės sklypo ribos (gretimybės) neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių dėl išvados pateikimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą. Komisija nustatė, kad matininkė Ž. C. 2014 05 12 paženklinusi ieškovo žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei 2015 06 16 parengė žemės sklypo planą pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.Komisija, palyginusi faktiškai naudojamų ieškovo žemės sklypo ribų linijų ilgius vietovėje su Abrise ir 2000 m. matininkės J. G. parengtame plane nurodytais ieškovo žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatė, kad faktiškai naudojamos ieškovo žemės sklypo šiaurinės ribos linija (130,03 m) 0,03 ilgesnė; rytinės ribos linija (567,89 m) 13,89 m ilgesnė; pietinės ribos linija (109,12 m) 20,88 m trumpesnė; vakarinės ribos linija (608,40 m) 3,40 m ilgesnė. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 10 m pločio keliu, o pietinė riba sutampa su geležinkeliu, Komisija padarė prielaidą, kad faktiškai naudojamų ieškovo žemės sklypo rytinės ir vakarinės ribų linijų ilgių neatitikimai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisių, šiaurinės ribos ilgio neatitikimas, jį fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinamas, kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradęs neatitikimas. Komisija konstatavo, kad faktiškai naudojamos pietinės ieškovo žemės sklypo ribos linijos ilgio neatitikimas (20,88 m) yra žymus.Komisija, palyginusi faktiškai naudojamos ieškovo žemės sklypo ribos geografinę padėtį su abrise ir 2000 m. J. G. plane nurodyta geografine padėtimi, padarė prielaidą, kad faktiškai naudojamo jo žemės sklypo pietvakarinio ribos posūkio taško geografinė padėtis neatitinka abrise Nr. 94 ir Plane Nr. 94 nurodytos šio ribos posūkio taško geografinės padėties, t. y. vietovėje faktiškai naudojamos ieškovo žemės sklypo pietvakarinis ribos posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę. Teismas įvertino visas nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes ir nurodė, kad neturi jokio pagrindo nesivadovauti komisijos, sudarytos Nacionaliniu lygmeniu iš šešių kompetentingų asmenų, išvadomis. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, jog matininkės J. G. parengti tiek ieškovo, tiek atsakovų planai yra teisingi, o palyginus šiuo metu faktiškai naudojamo atsakovų žemės sklypo geografinę padėtį su abrise ir 1998 01 18 metų J. G. plane nurodyta geografine padėtimi nustatyta, kad būtent atsakovų sklypo pietrytinis ir pietvakarinis ribos posūkio taškas yra pasislinkęs į rytų, t. y. į ieškovo pusę, be to, pagal Abrisą ir senąjį planą, dalis vakarinės atsakovų žemės sklypo ribos kerta greta esančią vandenvietės teritoriją, o patikrinimo vietovėje metu komisija nustatė, kad šiuo metu vietovėje faktiškai naudojama vakarinė atsakovų žemės sklypo riba nekerta vandenvietės teritorijos. Teismas nurodė, kad taip pat neturi pagrindo nesivadovauti ir komisijos išvadomis, jog, lyginant ieškovo žemės sklypą su šio sklypo abrisu ir senuoju planu, pietinės ribos linija yra 20,88 m trumpesnė ir faktiškai naudojamos pietinės ieškovo žemės sklypo ribos linijos ilgio neatitikimas (20,88 m) yra žymus. O palyginus ieškovo žemės sklypo ribos geografinę padėtį su abrise ir 2000 m. J. G. plane nurodyta geografine padėtimi, komisija padarė prielaidą, kad faktiškai naudojamo ieškovo žemės sklypo pietvakarinio ribos posūkio taško geografinė padėtis neatitinka abrise ir senajame plane nurodytos šio ribos posūkio taško geografinės padėties, t. y. vietovėje faktiškai naudojamos ieškovo žemės sklypo pietvakarinis ribos posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę. Teismas taip pat atsižvelgė ir į ištrauką iš Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, (b. l. 82, II tomas), pagal kurį laisvas žemės plotas, į kurį prašoma paslinkti atsakovų sklypą, žemėtvarkos projekte žymimas kaip atsakovų Budžiulių sklypas (b. l. 94, I tomas, 82, II tomas). Teismas nurodė, kad liudytojais apklaustų matininkų D. Ž. ir T. M. parodymai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir komisijos išvadų, gautų patikrinus ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo ribų ir kadastro duomenų atitiktį teritorijų planavimo bei šių žemės sklypų suformavimo dokumentams, todėl teismas darė išvadą, kad patikslintas ieškinys pagrįstas ir įrodytas ir todėl jį patenkino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t.y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2d. 2p.). Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta šalių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų riba, pakeistos atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas P. J. 2014 11 12 pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo turimas žemės sklypas ribojasi su atsakovams Budžiuliams priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui perkant žemės sklypą nebuvo atlikti geodeziniai matavimai. Jis žemės sklypą įsigijo pagal matininkės J. G. 2000 11 24 parengtą preliminarų planą. 2014 11 28 buvo atliekami atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovas su ribomis nesutiko, 2014 11 28 Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepasirašė. Tačiau 2015 05 28 Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 10SK-545-(14.10.110) buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Topoera“ matininko D. Ž. 2014 12 01 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir sklypas šių kadastrinių matavimų pagrindu buvo įregistruotas. Ž. C. įmonės matininkė Ž. C. 2014 05 12, paženklinusi ieškovo žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei pagal atliktus kadastrinius matavimus 2015 06 16 parengė ieškovo žemės sklypo planą.Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos. Atsakovams kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą, ši sudarė komisiją vietovėje patikrinti žemės sklypų faktinio naudojimo ribų ir kadastro duomenų atitiktį teritorijų planavimo bei šių žemės sklypų suformavimo dokumentams. Komisija, įvertinusi šalių žemės sklypų dokumentuose (abrisuose ir planuose) esančią informaciją (linijų ilgius, situacijos elementus ir matavimo užkirčius), 2015 12 07 pateikė išvadą, kad UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 12 01 parengtame atsakovų žemės sklypo plane pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodytos žemės sklypo gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų šio žemės sklypo gretimybių. Komisija taip pat nustatė, kad matininkas D. Ž., nustatęs, kad žemės sklypo ribos (gretimybės) neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių dėl išvados pateikimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą. Komisija konstatavo, kad faktiškai naudojamos pietinės ieškovo žemės sklypo ribos linijos ilgio neatitikimas (20,88 m) yra žymus. Taip pat Komisija konstatavo, jog matininko D. Ž. padaryti pažeidimai pripažintini mažareikšmiais.Tačiau, prieš minėtos išvados surašymą, 2014 metais buvo atliekami atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai. Riba tarp sklypų buvo patikslinta administraciniu aktu -2015 05 28 Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos sprendimu Nr.10SK-545-(14.10.110) buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys, t.y., patvirtinus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta riba tarp šalių žemės sklypų, teisiškai įregistruota ir ieškovo nebuvo ginčijama. Tai reiškia, kad atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo pagrindas buvo skyriaus vedėjo sprendimas dėl kadastro duomenų nustatymo, kuris šioje byloje nebuvo ginčijamas ir kurio pagrindu yra įregistruotas atsakovų žemės sklypas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į anksčiau nurodytą, pirma turi būti išspręstas klausimas dėl 2015 05 28 Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos sprendimo Nr. 10SK-545-(14.10.110), kuriuo buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo nežiūrint į tai, kad šis sprendimas byloje nėra ginčijamas ir atitinkamai išspręsta atsakovų žemės sklypo teisinė registracija. CK 4.262 straipsnis nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, riba tarp šalių žemės sklypų yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota, todėl nėra sąlygų taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas. Tik nustačius, jog riba yra neaiški iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Apeliantai nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra grįstas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos pozicija, sprendime atkartojant komisijos tyrimo išvadas ir šios institucijos konstatuotus faktus, nevertinant, ar jie nustatyti teisingai ir visapusiškai ir kad komisija į eilę klausimų apskritai negalėjo atsakyti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Byla turėjo būti sprendžiama pagal bylos duomenų visumą, o ne priimta Komisijos išvada besąlygiškai, neįvertinant teisės normų (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio, CK 4.45 straipsnio nuostatų) ir faktinių bylos aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisija pripažino, jog pirminiai šalių žemės sklypų dokumentai buvo parengti tinkamai. Tačiau komisija išvadoje taip pat aiškiai nurodė, jog nurodytas geležinkelio riboženklis, nuo kurio yra nurodyti linijų atstumai (matavimų užkirčiai) iki šalių žemės sklypų pietrytinių ribos posūkio taškų, nebuvo rastas, todėl komisija negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar ginčo žemės sklypų faktiniai kadastro duomenys atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinius. Taip pat komisija pažymėjo, jog vietovėje nėra kitų stabilių objektų, nuo kurių būtų galima atstatyti bendrą ginčo žemės sklypų pietinės ribos posūkio ženklą. Todėl kolegija daro išvadą, jog, nesurinkus papaildomų įrodymų, nėra galimybės nustatyti ginčo žemės sklypų ribą.

Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, jog, atlikus jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog trūksta žemės. Kolegijos vertinimu, svarbi šiuo atveju yra ta aplinkybė, jog iekšovas, įsigydamas žemės sklypą pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė riziką, kad netikslūs sklypo matavimai tuo pačiu gali būti siejami ir su jo perkamo žemės sklypo ploto trūkumu. Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, jog nebuvo analizuojama, ar teisingai nustatyta ieškovo žemės sklypo riba su priešingoje pusėje esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ).Kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas savo reikalavime nenurodo tikslių matininkės Ž. C. 2015 06 16 ir 2016 09 26 sudarytuose žemės sklypų planuose nustatytų žemės sklypų posūkio taškų koordinačių (X/Y), todėl ateityje, įgyvendinant galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, tai gali sukelti neaiškumų, kurie galimai turės būti sprendžiami teisme, t.y. nėra atkurta teisinė taika tarp šalių.

Kolegija, įvertinusi liudytojo G. K. parodymus, jog problema yra dėl projektų broko, sprendžia, jog klausimas dėl žemės sklypų ribų turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai. T.y. teisėjų kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, jog atsakovų žemės sklypas yra tarp kitų žemės sklypų, yra atlikti jo kadastriniai matavimai ir jis yra įregistruotas registre, o ištrauka iš kadastro žemėlapio patvirtina, jog buvo koreguojama už atsakovų žemės sklypo esanti riba, t.y. atsakovų žemės sklypo riba perstumiama į valstybinės žemės sklypo dalį, tačiau už valstybinės žemės sklypo ribos yra dar kiti žemės sklypai, kurių kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini) ir jų savininkai nebuvo įtraukti į šią bylą dalyvaujančiais asmenimis, kai galima tokia situacija, kuomet, patenkinus ieškinį, bus perstumta atsakovams priklausančio žemės sklypo riba ir galimai susidarys žemės trūkumas nurodytiems sklypams, nes jų kadastriniai matavimai nėra atlikti. Todėl nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimas panaikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, t. y. nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų matrerialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str.2 d. 2p.), byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėtui iš naujo (CPK 327 str. 1d.1p.). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog, nagrinėjant bylą iš naujo, spręstina dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, siūlytina šalims atlikti kadastrinių matavimų ekspertizę, siūlytina teikti papildomus įrodymus, būtina nustatyti, ar, įvertinus visų suinteresuotų asmenų interesus, yra pakankamas valstybinės žemės plotas privačių žemės sklypų ploto trūkumui kompensuoti, jeigu toks paaiškėtų, ir kt.Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymio klausimo nesprendžia.CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog žyminis mokestis grąžinamas panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Kolegijai nusprendus sprendimą panaikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, vadovaujantis minėta teisės norma atsakovei R. B. (ant mokėjimo kvitelio nurodyta, jog žyminį mokestį mokėjo R. B. pagal asmens kodą) grąžinamas 31 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilino proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaiknti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei R. B. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 02 28 už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.