Kauno apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, neturintis administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dali.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), į. k., (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, buveinės registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Bendrovės vadovas nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. - L. P.. Pareiškėja nurodė, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 2 d. sudarė 143 469,85 Eur, iš jų: 100 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 118 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 101 072,61 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 9 990 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos ir 32 288,24 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių - susidarė nuo 2016-06-23 pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją. Paskutinė Bendrovės pateikta deklaracija yra Metinė pelno mokesčio deklaracija, forma PLN204, už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, pateikta 2018-05-31. VĮ „Registrų centras” bei VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Šie duomenys patvirtina tai, kad Bendrovė jau nuo 2017 m. (ar dar anksčiau) buvo nemoki, todėl vadovas žinodamas šią aplinkybę turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2019-04-23 informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.31-08) 325-607 Pareiškėja Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos. Pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant duomenų apie tai. kad Bendrovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos būtų sumokėjusi mokestinę nepriemoką, ši diena laikytina galimai padaryto trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena, kadangi po raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką per 30 dienų laisva valia, todėl atsirado Bendrovei pagrindas iškelti Bankroto bylą. Kadangi iki 2019-05-23 nė vienas iš kreditorių ar vadovas pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2019-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 2119-254/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VM1 prie FM pareiškimą, nutartis Įsiteisėjo 2019-11-08. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta 2012 metais, pagrindinė bendrovės veikla - variklinių transporto priemonių pardavimas. Pagal bendrovės pateiktus finansinius duomenis (2019 m. rugsėjo 24 d. balansą, pelno nuostolių ataskaitą, kreditorių sąrašą) matyti, kad bendrovės turtą sudaro 12 957 Eur vertės materialus turtas (12 957 Eur trumpalaikis turtas: 8 138 Eur atsargos, 4 819 Eur - kitas trumpalaikis turtas), o pradelsti mokėjimai kreditoriams sudaro 158 290 Eur. Iš įmonės „Regitra“ ir įmonės „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Bendrovėje apdraustųjų nėra. Įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės turto atžvilgiu išieškojimas vyksta ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva. Iš Bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio spręstina, kad (duomenys neskelbtini) būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, dėl nurodytų priežasčių (duomenys neskelbtini) keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. esant nustatytam įmonės nemokumui.

ANK 39 straipsnyje reglamentuota, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. L. P. administracinės nuobaudos skyrimo terminas už ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą skaičiuotinas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos - 2019 m. gegužės 24 d., kuomet Pareiškėja su pareiškimu „Dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą (pareiškimas teisme priimtas tik 2019- 09-25).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. prisipažino padaręs nusižengimą, gailisi. Nuo 2012 m. pabaigos buvo įmonės direktoriumi, žinojo, kad Įmonė turi skolų. Nežinojo, kad galėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo išdėstyti baudos sumokėjimą metams dėl sunkios materialinės padėties, nes šiuo metu nedirba.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir L. P. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. 1. 2-6), mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. 1. 8-11), balansai (b. 1. 12. 16), antstolių informacinės sistemos duomenys (b. 1. 19), Kauno apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. 1. 20-22), pranešimas apie ketinimą kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. 1. 23), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad L. P. neturi nuobaudų (b. 1. 26), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia. t. y. Įmonės vadovas turi suvokti, kad Įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada. kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą. kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 2 d. sudarė 143 469,85 Eur, VMI prie FM 2019- 04-23 informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.31-08) 325-607 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos. Pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant duomenų apie tai, kad Bendrovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos būtų sumokėjusi mokestinę nepriemoką, ši diena laikytina galimai padaryto trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena, kadangi po raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką per 30 dienų laisva valia, todėl atsirado Bendrovei pagrindas iškelti Bankroto bylą. Kadangi iki 2019-05-23 nė vienas iš kreditorių ar vadovas pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2019-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 2119-254/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2019-11-08. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta 2012 metais, pagrindinė bendrovės veikla - variklinių transporto priemonių pardavimas. Pagal bendrovės pateiktus finansinius duomenis (2019 m. rugsėjo 24 d. balansą, pelno nuostolių ataskaitą, kreditorių sąrašą) matyti, kad bendrovės turtą sudaro 12 957 Eur vertės materialus turtas (12 957 Eur trumpalaikis turtas: 8 138 Eur atsargos, 4 819 Eur - kitas trumpalaikis turtas), o pradelsti mokėjimai kreditoriams sudaro 158 290 Eur. Iš įmonės „Regitra” ir įmonės „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Bendrovėje apdraustųjų nėra. įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės turto atžvilgiu išieškojimas vyksta ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva. Iš Bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio spręstina, kad (duomenys neskelbtini) būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, dėl nurodytų priežasčių (duomenys neskelbtini) keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. esant nustatytam Įmonės nemokumui.

Bankroto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje Įtvirtinta, kad jeigu Įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to. kai įmonė tapo nemoki ir Įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių Įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dali minėtos Įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos - tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų Įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dali įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei nevykdymą būtina Įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai. kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi: nė vienas kreditorius nesikreipė Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; Įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių Įmonės mokumui atkurti.

Šių Įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas L. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius Įsipareigojimus valstybės biudžetui, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. numatytos pareigos kreiptis j teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

L. P. neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdi, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant i nusižengimo pobūdi, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). L. P. skirtina administracinė nuobauda - minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant i administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, negauna jokių pajamų, į paskirtos baudos dydi. į kitas reikšmingas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą dėl baudos išdėstymo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstyti 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, nuo 2020 m. sausio mėn. kas mėnesį sumokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) baudos dalį.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta Į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti Įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.