Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.20.1.; 1.2.27.1.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. ; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

2015 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiems V. D., M. M., A. A., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1d., 286 str., 290 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2015-09-12 apie 12 val. 20 min. - viešoje vietoje, Linkuvos g. 58, Kaune, viešojo transporto sustojime, rodydama aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, matant ir girdint pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu - sudavimu V. D. rankose laikomu krepšiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Be to, ji 2015-09-12 apie 12 val. 20 min., adresu Linkuvos g. 58, Kaune, stovinčiame reguliaraus susisiekimo 39-o maršruto autobuse, valst. Nr (duomenys neskelbtini) nevykdydama teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio M. M. ir tyrėjo A. A. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus – neįžeidinėti ir netriukšmauti viešoje vietoje, koliodama necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, juos – pareigūnus, einančius savo pareigas, panaudodama fizinį smurtą - aktyviais veiksmais priešinosi sulaikoma: koja spyrė patruliui M. M. į dešinę koją bei nusiėmusi batą trenkė juo jam į veido sritį, vedama į tarnybinį automobilį, toliau aktyviais veiksmais priešinosi: delnu trankė patruliui M. M. ir tyrėjui A. A. į petį ir krūtinės sritis, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės (elektroimpulsinis prietaisas Taser Nr. X00-646090), o vežama tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius savo pareigas, necenzūriniais žodžiais, apspjovė patrulį M. M., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

Kaltinamoji K. J. teisme kalta prisipažino dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1d. ir dėl veikos, numatytos BK 286 str., dėl veikos, numatytos BK 290 str. kalta neprisipažino, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2015-09-12 įvyko konfliktas su nukentėjusiąja prie autobuso stotelės, kurio metu ji sudavė kelis smūgius nukentėjusiajai V. D.. Taip pat nurodė, kad priešinosi pareigūnams sulaikoma, tačiau nurodė, kad pareigūnų necenzūriniais žodžiais nevadino ir neįžeidinėjo. Gailisi, kad visas įvykis toks įvyko, nuoširdžiai gailisi dėl to, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius. Atsiprašė nukentėjusiųjų dėl savo poelgio.

Nukentėjusioji V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad išbėgo į gatvę. Su dešine ranka dengėsi nuo smūgių, o kaire ranka atiminėjo savo krepšį iš kaltinamosios, buvo suduoti daugiau nei trys smūgiai. Įvykį matė daug žmonių. Vėliau, kaltinamajai įlipus į autobusą, ji paprašė vairuotojo, kad nevažiuotų, o palauktų policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamoji labai priešinosi sulaikoma, matė, kaip ji spardėsi, keikėsi, spjaudėsi. Civilinio ieškinio kaltinamajai nereiškia.

Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą pamatė daugybę žmonių. Nukentėjusioji paaiškino, kad iš jos bandė pavogti maišelį. Nukentėjusioji nurodė į kaltinamąją. Užėjo į autobusą, paprašė kaltinamosios kartu su jais išlipti iš autobuso. Ji pradėjo priešintis, spardėsi, išvadino necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais. Teko panaudoti „Taserį“. Buvo pilnas autobusas žmonių. Lauke, mašinoje kaltinamoji spjaudėsi. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kad keturiese galėtų kaltinamąją iš mašinos išnešti į komisariatą. Tai buvo išskirtinis atvejis. Prie komisariato keturiese ją nešė už kojų ir rankų. Autobuse nusiėmė batą ir trenkė per veidą, vėliau batą išmušė kaltinamajai iš rankos, buvo intensyvūs keiksmažodžiai, spjaudymai, grasinimai. Jam sužalojimai nebuvo padaryti, pretenzijų kaltinamajai neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. A. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad kaltinamoji autobuse sėdėjo, koliojosi. Visi žmonės prašė, kad ją išvestų. Jis padėjo kolegai sulaikinėti kaltinamąją. Ji mašinoje spardėsi, muistėsi, rankomis mosikavosi. Tai nebuvo įprastinis sulaikymas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamosios K. J. padarytos nusikalstamos veikos be jos prisipažinimo iš dalies taip pat įrodytos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- įtariamąja apklausta K. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotos veikos neprisipažino ir parodė, kad ji pilnai supranta, kuo yra įtariama, bet savo kaltės nepripažįsta. Parodymus duoti atsisako (b.l. 29).

- Liudytojos V. D. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-09-12 11 val. 55 min., Kaune, ties Linkuvos g. 58, viešojo transporto sustojime „Sąjungos a.“ buvo su anūkėmis ir laukė autobuso. Šalia sustojimo paliko savo krepšį ir nuėjo pasižiūrėti kelintą valandą atvažiuos autobusas. Krepšyje buvo laistytuvas, grėblys, raktai nuo buto ir ant viršaus buvo padėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Pažiūrėjusi, kada atvažiuos autobusas ėjo atgal ir pamatė, kad nepažįstama moteris paėmė jos krepšį ir bėgo link Sajungos aikštės. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi. Ji buvo rusvų trumpų plaukų su šviesiomis kelnėmis ir šlepetėmis. Moteris buvo netvarkinga, galima sakyti vedanti asocialų gyvenimo būdą. Ji ją pasivijo ir griebė už savo krepšio. Moteris krepšio nedavė, todėl jos susistumdė. Krepšys iškrito ant žemės ir visi daiktai pabiro. Tada minėta moteris ją pradėjo mušti su kitu turėtu krepšiu. Jos nesužalojo, nes krepšyje buvo tik tušti buteliai. Tuomet moteris pradėjo stipriai keiktis, plūsti ją necenzūriniais žodžiais dėl ko ji išbėgo į gatvę, prašydama pagalbos, kad, kas nors sustotų ir jai padėtų, tačiau niekas nestojo, o moteris ir toliau norėjo ją pulti, tačiau laimei nei jos nei anūkių nesužalojo. Netrukus atvažiavo 39-o maršruto autobusas ir moteris įlipo į autobusą. V. D. pas vairuotoją paprašė, kad šis nevažiuotų, kadangi į autobusą įlipusi moteris bandė ją apiplėšti. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo pas moterį, tačiau ji nesileido būti sulaikloma ir garsiai kažką rėkavo, tačiau pareigūnai ją sulaikė ir išsivežė. Ji pati susirinko savo daiktus ir laukė kol atvažiuos kiti pareigūnai, tam, kad parašytų pareiškimą. Daiktai visi grąžinti, todėl žala nepadaryta. Policijos pareigūnus kvietė, nes labai išsigando ir nori, kad tokie žmonės nekeltų grėsmės ateityje nei jai, nei kitiems (b.l. 14,15).

- Liudytojo M. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-09-12 apie 12 val. 20 min. patruliuojant kartu su tyrėju A. A. gavo pranešimą iš VPK budėtojo, kad Kaune, Linkuvos g., moteris triukšmauja viešojo transporto sustojime. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad Sąjungos aikštėje ją bandė apiplėšti, kaip vėliau paaiškėjo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), Įlipus į 39-o maršruto autobusą, kur buvo įlipusi minėta J. J., juos pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, vadindama žodžiais, esančiais apklausos protokole. K. J. buvo pasakyta, kad ji įtariama dėl bandymo apiplėšti moterį, todėl ji sulaikoma ir bus pristatyta į policijos komisariatą, tačiau ji toliau juos keikė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad niekur neis. Perspėjus, kad jeigu ji nesutiks su jų reikalvinais bus panaudota fizinė prievarta. Tačiau moteris nereagavo į jų perspėjimus ir koja spyrė jam į dešinę koją, tuo sukeldama fizinį skausmą. Moterį sulaikinėjant ji nusiėmė batą ir su juo trenkė jam per veidą. Dėl tokių moters veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, tačiau sužalotas nebuvo. Moteris ir toliau nesileido būti sulaikoma, todėl prieš ją buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Moteris buvo sulaikyta ir pristatyta į Žaliakalnio policijos komisraiatą. Vežant, moteris ir toliau jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius keiksmažodžius, muistėsi (b.l. 17).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio tyrėjo A. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-09-12 d. apie 12 val. 21 min., patruliuodami šaukiniu 424, kartu su patruliu M. M. gavo pranešimą iš VPK budėtojo, kad Kaune, Linkuvos g. 51, moteris triukšmauja viešajame tarnsporte. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pilietė V. D., gim. 1985 m., kuri paaiškino, jog Sąjungos aikštėje ją bandė apiplėšti, kaip vėliau paaiškėjo K. J., bandė atimti iš jos maišelį, kuriame buvo namų raktai, telefonas. Šio įvykio liudininkė N. B.. K. J. bandė pasišalinti iš įvykio vietos įlipdama į maršrutinį autobusą, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto Nr. 39. Įlipus į minėtą autobusą K. J. pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėdama, vadindama ecenzūriniais žodžiais, nurodytais protokole. Tuo metu V. D. su keleivių pagalba jau buvo atsiėmusi savo krepšį. K. J. kategoriškai nepakluso jų teisėtiems reikalavimams sėsti į jų tarnybinį automobilį ir vykti į komisariatą. Ji pradėjo mojuoti rankomis, koja spyrė M. M. į dešinę koją, bei nusiėmusi batą trenkė jam į veido sritį, bandant ją nuvesti į tarnybinį automobilį ji delnu trankė jam ir patruliui M. M. į krūtinę, bei petį. Aiškindama, kad duos į „snukį“ dėl ko buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „taser“, Nr. X00-646090, tačiau ji neregavo, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai ir pilietė buvo įsodinta į tarnybinį automobilį. Bevežant pilietę į Žaliakalnio PK ji taip pat keikė juos vadindama necenzūriniu žodžiu, nurodytu protokole, aiškindama jog bus atleisti iš darbų. Tarnybiniame automobilyje apspjovė M. M.. Atvykus į policijos komisariatą, toliau nevykdė teisėtų reikalavimų lipti iš tarnybinio automobilio, keikė juos, nėjo į tarnybines patalpas dėl ko buvo įspėta, kad bus panaudota fizinė prievarta, tačiau ji toliau nevykdė teisėtų reikalvimų, todėl buvo atnešta į komisariato sulaikytų asmenų patalpas (b.l. .

- 2015-09-12 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 5-8).

- 2015-09-12 pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 9-12).

- 2015-09-12 K. J. laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2015-09-14 iš sulaikymo paleista (b.l. 33-34).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Dėl BK 284 str. 1d

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. K. J. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė, tuo, kad ji, prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytoje viešoje vietoje ir laiku, matant aplinkiniams žmonėms, nukentėjusiajai V. D. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu elgesiu sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nustatyta, jog K. J. 2015-09-12 apie 12 val. 20 min. - viešoje vietoje, Linkuvos g. 58, Kaune, viešojo transporto sustojime, rodydama aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, tyčia, suprasdama, kad suduoda smūgius nukentėjusiajai, matant ir girdint pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu - sudavimu V. D. rankose laikomu krepšiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ištirtų įrodymų visetu, pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. D. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, kitais įrodymais, kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamosios K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl BK 286, 290 str.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota šioje nagrinėjamoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulis M. M. ir tyrėjas A. A., kuriems buvo pasipriešinta ir kurie buvo įžeisti, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios K. j. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamoji įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus ir grasindama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodama pasipriešino jiems. Nors kaltinamoji tik iš dalies prisipažino padariusi minėtas nusikalstamas veikas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems. Teismas šiuos kaltinamosios veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavy susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sauso 3 d. baudžiamoji byla Nr. 2K–70/2012). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad K. J. pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidinėjo juos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Visi veiksmai buvo tampriai tarpusavy susiję ir nukreipti į vieną tikslą, turėjo vieningą ir kryptingą tyčią, įvykdyti toje pačioje įvykio vietoje ir tuo pačiu metu. Dėl šių aplinkybių minėta situacija vertintina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis, todėl skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajai K. J. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: ji padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, ji veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – šį nusikaltimą padarė būdama neteista. Nebausta administracine tvarka, nedirbanti, pensininkė, psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruota, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji nėra linkusi pažeisti įstatymų ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad kaltinamosios nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakanka sankcijose numatytos bausmės rūšies baudos, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-12 iki 2015-09-14 (dvi dienos diena).

Paskyrus bausmes pagal BK 286 ir 290 str. bausmės bendrintinos jas apimant. Paskyrus bausmes už veikas, numatytas BK 284 str. 1d. ir 286 , 290 str., bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-09-14 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3424, kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. J. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažintos K. J.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad gynėja prašė šių išlaidų nepriteisti, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J., pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 286 str.ir 290 str. ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – 8 (aštuonių) MGL dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. – 5 (penkių) MGL dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. – 5 (penkių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1,4,5 d. paskirtas bausmes subendrinti už BK 286 str. ir 290 str. numatytas veikas bausmes apimant ir jas iš dalies sudedant su už BK 284 str. 1d. numatytą veiką paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti - 9 (devynių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-09-12 iki 2015-09-14 (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir subendrintą galutinę bausmę paskirti - 5 (penkių) MGL, t.y. 190 (vieno šimto devyniasdešimties) Eurų dydžio baudą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.