Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. vasario 29 d. nutarimo.

Išnagrinėjus skundą ir susipažinus su proceso dėl naujai paaiškėjusių baudžiamosios bylos Nr. PK1-52-299/2007 aplinkybių medžiaga,

Procesas privataus kaltinimo byloje Nr. PK1-52-299/2007 buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios A. Ž. skundą, kuriame ji kaltino S. Ž. dėl šmeižimo ir įžeidimo pagal BK 154 str. 1 d. ir pagal BK 155 str. 1 d.

S. Ž. buvo kaltinama tuo, kad 2006 m. lapkričio 9 d. pateikdama Šilutės rajono apylinkės teismui rašytinį atsiliepimą, ji paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama, kad A. Ž. šantažuoja DNSB „Draugystė“ darbuotojus ir šia informacija nukentėjusiąją pažemino. Be to, S. Ž. dar buvo kaltinama tuo, kad ji viešai, raštu 2006 m. lapkričio 9 d. pateikdama Šilutės rajono apylinkės teismui atsiliepimą, užgauliai pažemino A. Ž. nurodydama, kad kartais ji atrodo psichiškai nesveika.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu S. Ž. pagal BK 154 str. 1 d. ir pagal BK 155 str. 1 d. buvo išteisinta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo nuosprendžiu teismas taip pat atmetė A. Ž. civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 22 d. priėmė nutartį, kuria nukentėjusiosios A. Ž. apeliacinį skundą patenkino tik iš dalies. Šis teismas Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalies dėl S. Ž. išteisinimo nepakeitė. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė tik šio nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, taip pat priteisė iš pačios A. Ž. 428,28 Lt proceso išlaidų išteisintajai S. Ž. . Klaipėdos apygardos teismui priėmus šią nutartį, išteisinamasis nuosprendis tapo įsiteisėjusiu.

2007 m. lapkričio 26 d. A. Ž. padavė pareiškimą Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui prašydama baudžiamąją bylą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime ji nurodė apie įvairius teisminio nagrinėjimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, o taip pat apie tai, kad išteisindamas S. Ž. teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiu bendrovės gyventojų raštu. Daugelio rašte nurodytų gyventojų parašai buvo suklastoti, kiti asmenys tą raštą pasirašė jo neskaitę. Išnagrinėjęs šį A. Ž. pareiškimą, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsisakė. Prokuroro nutarime nurodyta, kad pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Jos nurodytas dokumentas, t. y. gyventojų pasirašytas raštas, buvo žinomas teismui ir teismas šį dokumentą jau išnagrinėjo. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir dėl jų atnaujinti bylą nėra pagrindo.

Šį Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą A. Ž. apskundė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, o skunde išdėstė faktiškai tuos pačius argumentus ir tą patį prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. vasario 29 d. nutarimu A. Ž. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą buvo atmestas. Nurodyta, kad šiame nutarime pareiškėjos argumentai buvo įvertinti tinkamai, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos naujai paaiškėjusiomis, o pats nesutikimas su teismų priimtais sprendimais ir su bylos aplinkybių įvertinimu negali būti pagrindu bylos atnaujinimui.

Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą A. Ž. apskundė Vilniaus apygardos teismui. Skunde vėl nurodė tas pačias aplinkybes ir prašė panaikinti abu jau nurodytus prokuroro nutarimus, taip pat priimti nutarimą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos A. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. vasario 29 d. nutarimo atmetė. Nutartyje nurodyta, kad prokurorų priimti nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl teisminio nagrinėjimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, taip pat išdėstė motyvuotas išvadas dėl to, kodėl A. Ž. nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Nutartyje nurodyta dar ir tai, kad tos aplinkybės išteisinamojo nuosprendžio esmės nekeičia.

Pareiškėja A. Ž. skunde nurodo, kad su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi nesutinka ir laiko ją nepagrįsta, nes teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant Šilutės rajono apylinkės teisme S. Ž. prisipažino kalta. Taip pat į tai, kad teismai nepanaikino jos nukentėjusiosios statuso, tačiau iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, nei abiejų instancijų teismai, nei prokuratūra iš esmės netyrė S. Ž. 2007 m. sausio mėn. pateikto rašto surašymo ir pasirašymo aplinkybių. Tuo tarpu ji teigia, kad viena jos kaimynė L. B. tą raštą pasirašė nežinodama jo turinio. Kita kaimynė B. L. jai sakė, kad tokio rašto nepasirašinėjo ir tai reiškia, kad jos parašas suklastotas. Už butą Nr. 32 iš tikrųjų pasirašė ne E. M. , o jo žmona. Kai kurie kiti kaimynai raštą pasirašė iš keršto. Tai padarė S. K. , kurio sūnus darė jai neteisėtą psichologinį spaudimą ir dėl to ji yra kreipusis į policijos generalinį komisarą. Pats nurodyto rašto turinys neatitinka tikrovės, nes jos veikimas prieš namo gyventojų interesus ir bendrijos darbuotojus nepatvirtintas jokiais faktiniais duomenimis. Priešingai, būtent ji kovojo už tvarką jų name ir kovojo už teisingą mokesčių apskaitą, o tai nepatiko buvusioms bendrijos „Draugystė“ vadovėms V. L. bei R. V. . Todėl jų parodymais privataus kaltinimo byloje teismas neturėjo remtis. Teismo nutartyje taip pat neteisingai nurodoma, kad ji kalbėjosi su kaimynu V. S. ir iš pokalbio su juo padarė išvadą, kad raštas neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų V. S. nurodytame name negyvena. Visi šie faktai patvirtina, kad S. Ž. teismui pateiktas 2007 m, sausio mėn. raštas su namo gyventojų parašais netikras ir teismas juo negalėjo remtis priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimas irgi yra nemotyvuotas ir neobjektyvus. Todėl ji mano, kad jos teisės į teisingą privataus kaltinimo bylos išnagrinėjimą buvo pažeistos. Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį gavo tik 2008 m. liepos 2 d., o skundo nagrinėjime ir nutarties paskelbime dalyvauti negalėjo, nes gulėjo ligoninėje. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą dėl atsisakymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o taip pat priimti nutarimą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismo posėdyje pareiškėja A. Ž. ir jos atstovė advokatė prašo pareiškėjos skundą tenkinti. Prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurie pareiškėjos skunde suformuluoti prašymai iš viso negali būti nagrinėjami, nes baudžiamojo proceso įstatymai nenumato tokių sprendimų priėmimo galimybės.Pareiškėja prašo priimti nutarimą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tuo tarpu jos skundas paduotas ir dėl pačios baudžiamosios bylos atnaujinimo. Tačiau BPK 443 str. 2 d. ir BPK 448 str. nurodyta, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Be to, ir šis teismas šį klausimą nagrinėja ne pagal bet kurių proceso dalyvių prašymą, o tik pagal prokuroro pateiktą išvadą. Tai reiškia, kad atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal pačios pareiškėjos pareiškimus ir skundus joks teismas neturi galimybės. Šiuo atveju pareiškėja galėjo skųsti tik prokuroro nutarimus dėl atsisakymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba dėl tokio jau pradėto proceso nutraukimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimą pareiškėja galėjo skųsti teismui, o šio teismo sprendimą galėjo skųsti aukštesniajam teismui. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžios, prokuroro veiksmų ir jų apskundimo tvarką aiškiai nustato BPK 446 ir 447 straipsniai. Iš pareiškėjos A. Ž. prašymų (pareiškimų, skundų) nagrinėjimo bylos Nr. 10/15(2008) matosi, kad pareiškėja išnaudojo jau visas pareiškimų padavimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei prokuroro veiksmų ir teismo sprendimo apskundimo galimybes. Susipažinus su anksčiau dėl pareiškėjos pareiškimų ir skundų priimtais sprendimais, daroma išvada, kad atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvo pagrindo. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti tokį procesą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimas atmesti prašymą panaikinti ankstesnįjį prokuroro nutarimą, o taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra teisėti ir pagrįsti. Be to, į dabar nagrinėjamame A. Ž. skunde dėstomus argumentus iš esmės jau yra motyvuotai atsakyta skundžiamoje apygardos teismo nutartyje.

Iš pareiškėjos A. Ž. skundo turinio matosi, kad jame dėstomi iš esmės tie patys argumentai, kurie jau buvo atmesti prokurorų nutarimais ir teismo nutartimi. Tačiau tie argumentai faktiškai susiję ne su kokiomis nors naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o tik su jau anksčiau žinomų aplinkybių vertinimu. Pareiškėja iš tikrųjų ginčija jau įsiteisėjusių Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo nutarties išvadas ir nesutinka su S. Ž. išteisinimu pagal BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. Iš apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžio matosi, kad teismas išnagrinėjo ir pačios nukentėjusiosios, ir kaltinamosios S. Ž. , taip pat daugelio liudytojų, tarp jų ir tų, kuriuos dabar skunduose nurodo pareiškėja, parodymus. Taip pat buvo išnagrinėti ir pareiškėjos nurodomas 2007 m. sausio mėn. ir dar ankstesnis 2001 m. rugpjūčio 6 d. namo gyventojų prašymai, kuriuose reiškiama nuomonė dėl pačios A. Ž. elgesio ir jos veiksmų. Taigi akivaizdu, kad visos šios aplinkybės jau pirmosios instancijos teismui ne tik buvo žinomos, tačiau jos buvo ir išnagrinėtos teisiamajame posėdyje. Skunde A. Ž. nepagrįstai nurodo, kad S. Ž. teisme prisipažino kalta. Iš nuosprendžio matosi, kad ji kalta prisipažino tik iš dalies. Ji pripažino tik tai, kad atsiliepdama į ieškinį, iš tikrųjų pateikė teismui 2006 m. lapkričio 9 d. raštišką atsiliepimą, kuriame nurodė, jog A. Ž. šantažuoja DNSB „Draugystė“ darbuotojus ir kartais atrodo psichiškai nesveika. Tačiau kaltinamoji taip pat parodė, kad su kaltinimais nesutinka, nes laiko, kad A. Ž. nepadarė jokios žalos. Iš nuosprendžio taip pat matosi tikrieji išteisinamojo nuosprendžio priėmimo motyvai. Teismas pripažino įrodytu, kad S. Ž. rašė teismui kaltinime nurodytą atsiliepimą apie A. Ž. , taip pat pripažino, kad kaltinamoji pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą. Teismas padarė išvadą, kad nors S. Ž. paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tai ji padarė sąžiningai ir nepiktnaudžiaudama išreiškė savo nuomonę. Būtent dėl šių priežasčių S. Ž. ir buvo pagal BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartyje dar kartą įvertino tuos pačius, taip pat ir pareiškėjos skunduose nurodomus įrodymus, tačiau padarė tokias pačias išvadas ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Šia nutartimi iš A. Ž. dar buvo priteistos proceso išlaidos išteisintajai S. Ž. , tačiau tai buvo padaryta pagrįstai, nes tokią galimybę numato BPK 105 str. 6 d. nuostatos. Be to, tai niekaip negali būti siejama su pareiškėjos nurodomomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pakeitė ir A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Tai reiškia, kad pareiškėja dėl žalos atlyginimo dar turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Apie tai nurodyta pačioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Išteisinamasis nuosprendis nurodytoje byloje yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjos prašymai tirti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo žinomos teismui ir kurios jau buvo išnagrinėtos, yra nepagrįsti, nes tokios galimybės iš viso nenumato baudžiamojo proceso įstatymai.

Skunde pareiškėja nurodo, kad prokurorai ir teismas netyrė kai kurių jau nurodyto gyventojų rašto pasirašymo aplinkybių, ji nurodo, kad dalis parašų galėjo būti suklastoti, kai kurie gyventojai galėjo raštą pasirašyti iš keršto arba net nepasidomėję to rašto turiniu. Tačiau šiuos jos argumentus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai ir pagrįstai atmetė. Nutartyje pagrįstai nurodoma, kad teismas rėmėsi ne tik rašte išdėstytais duomenimis, bet ir tuos duomenis patvirtinančių kitų įrodymų visuma. Taip pat padaryta pagrįsta išvada ir apie tai, kad skunde nurodomos abejonės dėl kai kurių raštą pasirašiusių asmenų parašų tikrumo irgi grindžiamos vien tik pačios A. Ž. teiginiais, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Teismo nutartyje pagrįstai nurodyta ir apie tai, kad skunde nurodytos aplinkybės bet kuriuo atveju nekeičia išteisinamojo nuosprendžio esmės, nes tikrieji S. Ž. išteisinimo motyvai su pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis faktiškai nėra susiję.

BPK 443 str. 1 d. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 str. BPK 444 str. 1 d. 1-3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjančių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, kai dėl to buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Jokių kitų įsiteisėjusių nuosprendžių, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, nėra ir jų nenurodo pati pareiškėja. Tuo tarpu BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodoma apie kitokias aplinkybes, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Tokios aplinkybės šiuo atveju irgi nebuvo nustatytos ir jų nenurodė pati pareiškėja. Ankstesniuose A. Ž. skunduose nurodyti teisminio nagrinėjimo metu tariamai padaryti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai (apie bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka jai nedalyvaujant, netinkamą jos pačios advokatų pareigų atlikimą ir kt.) negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, be to, tie argumentai jau buvo pagrįstai atmesti. Tuo tarpu skunde nurodomas 2007 m. sausio mėn. gyventojų raštas jau buvo žinomas teismui ir išnagrinėtas abiejų instancijų teismuose. Be to, dėl jau išdėstytų priežasčių ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė bet kuriuo atveju nepakeičia priimto išteisinamojo nuosprendžio esmės ir neįrodo išteisintosios S. Ž. kaltės. Dėl viso to daroma išvada, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti bylą, nėra ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo atsisakyta pagrįstai.

Skunde pareiškėja dar nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties nuorašą ji gavo tik liepos 2 d., nes gulėjo ligoninėje ir pati nedalyvavo nagrinėjant skundą. Dėl šios priežasties naikinti teismo nutartį irgi nėra pagrindo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir kitų dokumentų matosi, kad apie skundo nagrinėjimą teismas A. Ž. raštu pranešė dar 2008 m. birželio 10 d. Jokių pareiškėjos prašymų atidėti teismo posėdį nebuvo gauta, o 2008 m. birželio 19 d. pradėtame teismo posėdyje pati jame dalyvavusi pareiškėjos atstovė G. Korabliova sutiko skundą nagrinėti jos atstovaujamajai A. Ž. nedalyvaujant. Priimtos nutarties nuorašas A. Ž. buvo išsiųstas 2008 m. birželio 30 d. Be to, pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas BPK 447 str. 2 d. numatyta tvarka ir atitinkamai taikant BPK 64 str. nuostatas. Šie procesiniai įstatymai būtino skundą padavusio asmens dalyvavimo teismo posėdyje nenumato. Todėl išnagrinėjęs pareiškėjos skundą pačiai pareiškėjai nedalyvaujant teismas jokių BPK reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. Ž. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.