Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ieškovė) tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui E. K. (toliau – atsakovui). Atsakovas savo prievolės laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas nevykdė, neatsiskaitė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir susidarė 498,84 Eur įsiskolinimas. Ieškovė taip pat paskaičiavo 2,93 Eur delspinigius. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei sumokėjo susidariusį įsiskolinimą, nėra. Pažymėtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.388 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad atsiskaitymo už teikiamą šilumos energiją nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenustato ko kita. Tuo atveju, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos objektų subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybes reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovas turi pareigą įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CPK 93 straipsnyje yra numatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Sutinkamai su aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, t. y. nemokėjo periodinių įmokų už jam suteiktas šilumos tiekimo paslaugas, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 498,84 Eur skola, 2,93 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (501,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos už teisines paslaugas, 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą iš registrų centro.

Kadangi valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia

5,00 Eur, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario plentas 84, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 498,84 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 84 ct) skolą, 2,93 Eur (dviejų eurų ir 93 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (501,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 53,01 Eur (penkiasdešimt trijų eurų ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 – 4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.