Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Donatui Micevičiui,

suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. D. atstovui, advokatui S. J.,

išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Loretai Laugalienei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą dėl A. D. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse: A. D., suinteresuotas asmuo J. D., išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Bylos medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. J. D., suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. D. anūkas, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu įvertinti A. D. veiksnumą. Prašyme nurodyta, kad nėra asmenų kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti A. D.. Nurodė, kad A. D. sveikata labai bloga, ji nepažįsta artimųjų, nežino pinigų vertės, viena nebegali gyventi ir susitvarkyti; jos draugė siekia A. D. pasinaudoti, vilioja iš jos pinigus. A. D. turi nemažai nekilnojamojo turto, o pastaruoju metu pas ją atvažiuoja žmonės ir prašo, kad ji už daug mažesnę nei rinkos kaina parduotų nekilnojamąjį turtą. A. D. gali likti be turto ir be pastogės negebėdama tinkamai pasirūpinti savimi ir savo turtu. Iš byloje pateiktų asmens dokumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo J. D. yra A. D. anūkas, t. y. jos sūnaus R. D., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro 2022 m. spalio 11 d. rašte Nr. SD-276 (1.11 K) nurodyta, kad A. D. VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre paslaugos teiktos epizodiškai: 2015 m., 2017 m., 2019 m., 2022 m.; diagnozė – (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus rašte nurodyta, kad duomenų apie A. D. nustatytus specialiuosius poreikius neturi. A. D. stacionarinis gydymas netaikytas, tai patvirtina raštai gauti iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės. Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams 2022 m. spalio 17 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 16 pažymima, kad A. D., be pareiškime nurodytų sričių, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų – dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas jo dalyviu, vertimasis individualia veikla); iš dalies geba – šeimos santykių srityje, darbo teisinių santykių srityje. A. D. sutuoktinis miręs – Gyventojų registro duomenimis. A. D. turi sūnų K. D., kuris yra neįgalus ir pats reikalauja priežiūros, kitas sūnus R. D. – miręs. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų apie A. D..

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012, 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2023 m. sausio 23 d. – 2023 m. sausio 31 d. atlikęs teismo psichiatrinę ekspertizę, priėmė ekspertizės aktą Nr. 83TPK-52/2023, kuriame nurodė, kad ekspertizės metu A. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). A. D. pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti savo turtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 4) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (testamento sudarymas, palikimo priėmimas, palikimo atsisakymas). Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį A. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) asmens dokumentų tvarkymo srityje; 4) teisės dalyvauti rinkimuose srityje; 5) kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Taip pat minėtame ekspertizės akte pažymima, kad A. D. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje, ji negali suprasti jai teismo teiktinų dokumentų prasmės.

Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau pažymi, kad neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Teismas neturi pagrindo abejoti teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta A. D. diagnoze, bei nurodytomis sritimis kuriose ji negeba savęs apsitarnauti, nes tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai. (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadas, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, teismas sprendžia, kad A. D. dėl psichinės sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be ją atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose. Teismas sutinka su ekspertizės akte nurodytomis sritimis ir šalių išsakytais argumentais, kad A. D. sveikatos būklė nuolat blogėja, todėl ir jos gebėjimai menksta, atsižvengiant į tai sprendžiama, jog yra pagrindas A. D. pripažinti neveiksnia tose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse, kurios nurodytos ekspertizės akte.

Atsižvelgiant į išdėstytą, žodžiu patikslintas pareiškimas tenkintinas, A. D. pripažintina neveiksnia ekspertizės akte nurodytos srityse.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ekspertizės atlikimu, vadovaujantis CPK 468 straipsnio 3 dalimi, padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 467 straipsniu, 468 straipsniu, 496 straipsniu, teismas

nusprendž i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais;

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo;

4) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo;

5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose;

1) savitvarkos įgūdžių srityje;

2) sveikatos priežiūros srityje;

3) asmens dokumentų tvarkymo srityje;

4) kreipimosi į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje;

5) teisės dalyvauti rinkimuose srityje.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti medicininius dokumentus, pateiktus VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro, juos pateikusiai įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.