Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1595-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
2S-1595-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11567-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
UAB „Ferogama“
Ieškovas
UAB „Koroza“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1595-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11567-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ferogama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Koroza“ ieškinį atsakovui UAB „Ferogama“ dėl nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir daikto išreikalavimo iš nuomininko, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Koroza“ kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui šilumvežį TGK-2, pristatant į ieškovo įmonės teritoriją, arba leisti ieškovui ar jo įgaliotam trečiajam asmeniui pačiam pasiimti minėtą šilumvežį, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisti iš atsakovo 42,95 Eur nesumokėtą nuomos mokestį už šilumvežį TGK-2 už laikotarpį nuo 2015-01-10 iki 2015-03-23; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius: 36,30 Eur už pranešimo dėl šilumvežio TGK-2 atsiėmimo parengimą, 48,40 Eur už pranešimo įteikimą atsakovui per antstolį, 121 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 193,60 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 463 Eur žyminio mokesčio. Reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad ieškovas nutraukė su atsakovu nuomos sutartį, pagal kurią jam buvo išnuomotas šilumvežis, todėl atsakovas turi grąžinti išsinuomotą daiktą. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šilumvežį TGK-2, uždraudžiant atsakovui ar bet kuriam trečiajam asmeniui juo naudotis ir disponuoti, leidžiant šilumvežį TGK-2 eksploatuoti tiek, kiek būtina įvykdyti teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2015-04-07 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo šilumvežį TGK-2, uždraudžiant atsakovui UAB „Ferogama“ ar bet kuriam trečiajam asmeniui naudotis ir disponuoti juo, leidžiant šilumvežį TGK-2 eksploatuoti tiek, kiek būtina įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. leisti atsakovui naudotis ir eksploatuoti šilumvežį, nepabloginant jo techninės būklės iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, arba įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą 974 435,02 Eur sumai, šią sumą įmokant į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją. Nurodė, kad šilumvežis reikalingas atsakovui sutarties, jo sudarytos su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdymui, uždraudimas naudoti šilumvežį sukels atsakovui ir jo verslo partneriui žymius nuostolius, todėl prašė pakeisti taikytas priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi netenkino atsakovo UAB „Ferogama“ prašymo dėl 2015-04-07 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kadangi byloje nėra ginčijamas šalių sudarytos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumas, ir atsakovas toliau naudojasi šilumvežiu TGK-2, nors šilumvežio nuomos sutartis buvo nutraukta 2015-01-09, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas yra ieškovo nuosavybė, teismas netenkino atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones jo nurodytų motyvų pagrindais. Teismas sprendė, kad nepagrįstas yra atsakovo prašymas ieškovui įmokėti jo nurodomą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kadangi nutrūkus šalių sudarytai nuomos sutarčiai, atsakovas neturi teisės disponuoti ne jam priklausančiu turtu - šilumvežiu TGK - 2, ir gauti pajamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pakeisti pirmos instancijos teismo 2015-04-07 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sąlygas: leisti atsakovui naudotis ir eksploatuoti šilumvežį nepabloginant jo techninės būklės iki įsiteisės byloje teismo sprendimas arba įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 974 435,02 Eur sumai, šią sumą įmokant į teismo depozito sąskaitą arba pateikti banko garantiją. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės t.y. draudimas visiškai naudotis ir eksploatuoti vienintelį atsakovo turimą šilumvežį, sukels atsakovui ir jo verslo partneriui AB „Lietuvos Geležinkeliai“ žymius nuostolius. Pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl įpareigojimo ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas turi pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Teismas nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktinius duomenis apie galimų nuostolių dydžio atsiradimą ateityje, o vadovavosi tik ieškovo pateiktu aiškinimu, jog šilumvežio nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2015-01-09, dėl ko atsakovas neturi teisės šilumvežiu naudotis ir gauti bet kokias pajamas iš jo eksploatacijos. Atsakovas nurodo, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų pakeitimo ar įpareigojimo ieškovą užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, aiškiai yra išreiškęs savo poziciją, kuria neigia šilumvežio nuomos sutarties nutraukimo faktą nuo 2015-01-09 ieškovo iniciatyva.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Koroza“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 2015 m. sausio 9 d. šilumvežio TGK-2 nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu šilumvežiu, ir neturi teisės gauti iš naudojimosi šilumvežiu jokių pajamų. Atsakovui buvo pasiūlyta įsigyti iš ieškovo nuomojamą šilumvežį, bet atsakovas šia galimybe pasinaudoti atsisakė, todėl ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už atsakovo veiklos organizavimą. Atsakovo sutartiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali apriboti ieškovo kaip šilumvežio TGK-2 savininko teisių, kurios yra įgyvendinamos tinkamai, pagal šilumvežio nuomos sutarties ir įstatymų nuostatas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra vykdoma ir šilumvežis TGK-2 yra eksploatuojamas toliau. Darytina išvada, kad šilumvežis TGK-2 yra naudojamas atsakovo kasdienėje veikloje, t.y. naudojamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadinasi, atsakovas prašo užtikrinti nuostolių, hipotetiškai galimų, jeigu jis vykdytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Koroza“ kreipėsi į teismą, prašydamas teismo, pasibaigus nuomos sutarčiai, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui Šilumvežį TGK-2. Taigi, ieškinio tikslas yra ne tik įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui šilumvežį TGK-2, bet ir, areštuojant ginčo objektą, užkirsti kelią tolimesniam neteisėtam daikto naudojimui, jo būklės bloginimui ar kitokiam pakenkimui, dėl kurio šilumvežis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

Apelianto teigimu, šilumvežio nuomos sutartis nebuvo nutraukta nuo 2015-01-09, o teismas nesant bylai išnagrinėtai iš esmės, jau iš anksto konstatavo faktus, kurių nustatymas gali būti įmanomas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nevertinant ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neareštavus šilumvežio, atsakovui ir toliau lieka galimybė naudotis ir eksploatuoti minėtą objektą, dėl ko ieškovui, kaip teisėtam daikto savininkui, egzistuotų reali rizika, Šilumvežio techninės būklės pablogėjimas, nusidėvėjimas. Be to, CPK 145 straipsnio 12 dalis apibrėžia laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, tarp kurių yra ir įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Kadangi tarp šalių yra sudaryta nuomos sutartis, kurios pripažinimas pasibaigusia yra ginčijamas šioje byloje, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir turi būti taikomos. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, nenurodant kriterijų, kokiais atvejais taikytos priemonės gali būti panaikinamos. Pripažintina, kad atsakovui neginčijant nuomos sutarties nutraukimo, turto savininko teisė uždrausti atsakovui naudotis daiktu iki bus išspręstas ginčas dėl jo grąžinimo savininkui turi būti ginama, atsakovo ir jo verslo partnerių interesai gali būti ginami tuo atveju, jei atsakovas pateiktų įrodymus, jog neturi galimybės analogiško turto, kurį nuomoja iš ieškovo, išsinuomoti iš kito asmens, įrodymus, kad dėl tokios nuomos jam atsiras nuostoliai, kurių atlyginimą ieškovas turėtų užtikrinti, kad ieškovo turtinė padėtis sąlygoja tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymą. Atsakovui nepateikus šių įrodymų, daroma išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė panaikinti dalyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas turi galimybę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta priemone – sumokėti į teismo sąskaitą ieškovo nurodytą sumą, pateikti už atsakovą laidavimą, jog ieškovo turto sugadinimo atveju bus atlyginti jam atsiradę nuostoliai ir šiuo pagrindu siekti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Atskiruoju skundu apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl įpareigojimo ieškovo per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant atsakovo nurodomą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą dėl galimų nuostolių užtikrinimo.

Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiškia prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas teikė argumentus ir įrodymus, kuriems esant būtų galima spręsti apie galimų nuostolių atsiradimo grėsmę, tačiau jie yra nepakankami daryti išvadai, kad atsakovas negali išvengti šių nuostolių atsiradimo. Be to, ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas finansiškai bus nepajėgus padengti nuostolius arba vengs jų atlyginimo.

Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių arba netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jam atsiras nuostoliai, kurie nebus atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė