Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, LR pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. 2008-01-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. laikotarpiui; 2. 2008-06-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 264 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo; 3. 2012-01-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujnstis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustato:

V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-09-17 apie 23:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, vieną kartą delnu sudavė savo sugyventinei V. Ž. į galvos sritį, bei vieną kartą spyrė jai į dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichiškai yra sveikas, psichoneurologinio ir narlokoginio kabinetų įskaitose įrašytas nėra, sunkių galvos traumų neturėjęs, nuo alkoholio nesigydė. Dėl pareikšto įtarimo parodo tai, kad su V. Ž. jis gyvenu apie du metus laiko. Veda bendrą buitį. Bendrai augina jos 7 metų amžiaus sūnų Andrių. Bendrų vaikų neturi. Yra nedirbantis, Viktorija taip pat niekur nedirba. Padeda pragyventi giminės. Šiuo metu jis yra susiradęs darbą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Bute yra vienas kambarys su pertvara, kur yra įrengta virtuvėlė. Parodo tai, kad 2019-09-17 apie 18 val. jis kartu su V. Ž. po vakarienės vartojo alkoholinius gėrimus. Dviese gėrė degtinę. Išgėrė apie 1 litrą. Begerdami jie susiginčijo dėl smulkmenų. Konflikto metu Viktorija pradėjo šaukti, rėkti. Teigia, kad jis jai pasakė nusiraminti, kadangi jau miegojo vaikas. Nurodo, kad jie tuo metu buvo virtuvėlėje, o vaikas miegojo už pertvaros kambariuke. Viktorija vistiek ant jo rėkė, aš jis vis bandė ją nuraminti ir vieną kartą delnu sudavė per pakaušį, po ko Viktorija dar stipriau pradėjo šaukti ir jis vieną kartą jai spyrė. Tuo spyriu norėjo ją tik pagąsdinti, nenorėjo kur nors stipriai įspirti, tačiau pataikė į ranką. Po ko, Viktorija verkdama išbėgo iš kambario. Dėl to, ką padarė labai gailisi. Viktorijos atsiprašė (b.l. 139-140; 147-148; 160-161).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. Ž. parodė tai, kad ji su V. D. bendrai gyvena apie tris metus laiko, o yra pažįstami nuo 12 metų. Veda bendrą buitį, augina jos 7 metų amžiaus sūnų Andrių. Gyvena V. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-09-17 apie 16 val. Vaidas kartu su jos sūnumi grįžo iš mokyklos, o ji tuo metu gamino valgyti. Bendravo normaliai, santykiai buvo normalūs, nebuvo jokių pykčių. Po vakarienės, jie nusipirko butelį 0,5 l. degtinės ir vieną alaus. Gėrė namuose dviese, bendravo draugiškai. Apie 21 val. ji paguldė miegoti sūnų Andrių. Jis miegojo kambaryje, o jie abu toliau išgėrinėjo virtuvėje. Stengėsi netriukšmauti. Begeriant, vienu metu Vaidas, jai pradėjo priekaištauti dėl buvusių vyrų, nes yra labai pavydus. Todėl tarp jų įvyko žodinio pobūdžio konfliktas, kurio metu, Vaidas atsistojęs, vieną kartą jam delnu sudavė per pakaušį. Smūgio sudavimo metu ji pajuto skausmą ir staigiai atsistojusi ji sudavė jam delnu per veidą. Tada Vaidas jai vieną kartą spyrė ir pataikė į dešinę ranką, kur ji taip pat pajuto skausmą. Po to, išbėgo į koridorių ir nubėgo pas kaimynus pagalbos. Nurodo, kad ji kaimynų nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino. Jie sužinoję kas įvyko, iškvietė policiją, kurios ji laukė lauke. Atvykus policijos pareigūnams, ji kartu su policijos pareigūnais nuėjo į butą, kur buvo sulaikytas V. D.. Tik tuo metu, kai ji su policijos pareigūnais įėjo į kambarį, prabudo jos sūnus Andrius. Iki tol, jis visą laiką miegojo, prabudęs nebuvo ir jų konflikto nematė. Tokio pobūdžio konfliktas tarp jo ir V. D. įvyko pirmą kartą, anksčiau niekada Vaidas prieš ją rankos pakėlęs nebuvo, niekada jos nebuvo mušęs. Tvirtina tai, kad jie tik pakonfliktuodavo ir tuo viskas baigdavosi. Dėl šios nusikalstamos veikos ji teigia patyrusi tik fizinį skausmą. (b.l. 15-18, 27-28)

Iš 2019-09-18 specialisto išvados Nr. G 1745/2019/03/ matyti tai, kad V. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu /daiktai/, 1 paros laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 44, 56-58)

Liudytoja Z. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. 18 d. naktį, kiek valandų buvo, ji nežino, telefonu paskambinę policijos pareigūnai, paklausė ar ji priims anūką A. Ž.. Atsakius teigiamai, netrukus, prie jos namo privažiavo policijos automobilis. Ji jų laukė išėjusi į kiemą. Iš automobilio išlipo jos duktė V. Ž. su anūku Andriumi, gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai jos paklausė ar ji yra blaivi ir patikrino blaivumą, nors ji jiems sakė, kad alkoholio iš viso nevartoja. Anūkas Andrius iš karto prie jos prisiglaudė, jis neverkė, norėjo tik miego. Jos duktė Viktorija, į klausimą kas nutiko, atsakė, kad jos sugyventinis V. D., išgėręs alkoholio, ją sumušė. Tiksliai kiek kartų ir su kuo, nesakė ir nieko nepasakojo. Ji tą naktį pas ją nenakvojo, išvažiavo pas kažkokią draugę. Ant jos atvirų vietų sužalojimų nematė, o pati jai nieko nerodė. Pasiėmusi anūką Andrių, su juo parėjo į namus. Namuose jį iš karto paguldė miegoti. Kiek žino, V. D. su jos dukterimi V. Ž. tarpusavyje dažnai konfliktuoja. Vieną kartą, panašiai prieš mėnesį laiko, matė kaip dukters Viktorijos viena akis buvo mėlyna ir sutinusi. Ji sakė, kad jai sudavė V. D.. Daugiau nei karto, nei prieš tai, nei po to, nebuvo mačiusi jos sumuštos, tačiau Viktorija jai dažnai pasakojo, kad V. D. kelia ranką prieš ją, tačiau kaip ten ir kas ten vyksta iš tiesų, ji nežino. Apie tai, kad V. D. smurtautų prieš jos anūką Andrių, nebuvo girdėjusi ir niekada nematė V. D. net bariant Andriaus. Viktorija jai niekada nebuvo minėjusi, kad Vaidas keltų prieš Andrių ranką, niekada nesakė, kad Vaidas yra Andriui griežtas ar panašiai. (b.l. 51-52)

Tokiu būdu aukščiau surinktų įrodymų visuam pagrindžia, kad V. D., panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, taip pat į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę – yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, nedirba, baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2019-09-18 iki 2019-09-19 (1 para) išbūtas laikas, kuris vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, atitinka 6 laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti laivės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Taikyti BK 64(1) str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019-09-18 00 val. 00 min. iki 2015-09-19 14 val. 14 min. išbūtą laiką (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

CD laikmeną po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, V. D. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.