- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2-343-600/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. K., E. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams E. K., J. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės J. K. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant bendraturčiui kompensaciją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tvarką – paskirti jam naudotis 11,66 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 17-6, atsakovams paliekant naudotis kambarius, plane pažymėtus indeksais 17-4 (11,41 kv.m. ploto) ir 17-3 (18,51 kv.m. ploto), bendram naudojimui palikti bendro naudojimo patalpas – 8,54 kv.m. ploto virtuvę (17-2), 10,63 kv.m. ploto koridorių (17-1), 2,55 kv.m. vonios kambarį (17-9) ir 0,88 kv.m. ploto tualetą (17-8). Ieškovas nurodė, kad buto dalį paveldėjo po motinos mirties, nori naudotis savo buto dalimi (t. 1 -b.l. 83-84).
Atsiliepimas
Atsakovai E. K., J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes siūloma naudojimosi butu tvarka neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros, sudaro prielaidas tęstis konfliktams tarp šalių, pažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovas bute negyveno nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos, nemokėjo lėšų bendram daiktui išlaikyti, taigi ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka faktinių naudojimosi santykių (t. 1 - b.l. 88-90).
Šalies argumentai
Atsakovė J. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo atidalinti ¼ dalį buto, priklausančią ieškovui, priteisti turtą jai, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto dalies natūra atidalinti nėra galimybės be neproporcingos žalos daiktui, todėl įvertinus buto rinkos kainą, ieškovui tenkanti piniginė kompensacija už jo turto dalį yra 40750 Lt (t. 1 - b.l. 115-119).
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, motyvuodamas, jog jam reikalinga gyvenamoji vieta, o už atsakovės siūlomą kompensaciją gyvenamojo būsto jis įsigyti negalės (t. 1 - b.l. 175-176).
Atsiliepimas
Atsakovas E. K. atsiliepimu į priešieškinį prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti (t. 1 - b.l. 182-183).
Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui E. K. (CPK 246 str. 2 d.), kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, jo interesus atstovauja advokatas Karolis Barysas.
Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti (t. 2 - b.l. 4-9).
Atsiliepimas
Atsakovė, jos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes šalys dėl konfliktinės situacijos negali gyventi viename bute ir naudotis bendro naudojimo patalpomis, atsakovė turi mažametį vaiką, kitos gyvenamosios vietos neturi. Patvirtino, jog bankas sutinka suteikti atsakovei ieškovui siūlomos kompensacijos dydžio kreditą, prašė priešieškinį tenkinti (t. 2 - b.l. 4-9).
Motyvuojamoji dalis
Priešieškinis tenkintinas, ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovui V. K. priklauso ¼ buto dalis 2010-11-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-6065 pagrindu, atsakovei J. K. priklauso ¼ buto dalis 2011-01-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą Nr. 1-17 pagrindu, o atsakovui E. K. priklauso ½ buto dalis 1992-02-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 24-1071 pagrindu (b.l. 141-142, 164-165). Butas, dėl kurio padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo kreipėsi šalys, yra trijų kambarių, penktame aukšte, bendras buto plotas 67,01 kv.m., naudingas plotas – 41,58 kv.m. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 p., b.l. 141-142).
Atsakovės priešieškinis buvo priimtas CPK 143 str. 2 d. 2 punkto pagrindu, kadangi išnagrinėjus reikalavimą dėl daikto padalijimo, nagrinėti reikalavimą dėl naudojimosi šiuo daiktu nėra pagrindo. Todėl teismas pirmiausia pasisako dėl priešieškiniu pareikšto reikalavimo.
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio ar priešieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.
Atsakovė reikalavimą dėl buto atidalijimo priteisiant jai ieškovui priklausančią ¼ buto dalį motyvuoja susiklosčiusiais konfliktiniais santykiais tarp bendraturčių. Nors kasacinės instancijos teismas ir išaiškino, kad esant pareikštam ieškiniui ar priešieškiniui nereikia atskirai įrodinėti bendraturčių nesutarimo, byloje pateikti 2008-08-05 ir 2010-09-14 Vilniaus rajono VPK nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. K. pareiškimus patvirtina aplinkybes, kad tarp bendraturčių santykiai yra įtempti, konfliktiški (b.l. 101-102, 104, CPK 177 str. 2 d., 197 str.). Faktą, kad turto bendraturčiai geruoju nesusitaria dėl buto naudojimo, teismo posėdyje patvirtino ir atsakovė (CPK 187 str.).
Išklausius šalis ir ištyrus surinktus įrodymus, nustatyta, kad ieškovas daugiau kaip 5 metus gyvena krosnimi šildomame name (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kurį paveldėjo 2006-12-20 (b.l. 168-171, CPK 187 str.), nei prieš paveldint ¼ ginčo buto ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) dalį (t.y. 2010-11-24), nei po to jis ginčo bute negyveno, komunalinių ir kitų jo turto daliai tenkančių turto išlaikymo mokesčių nemokėjo (CK 4.76 str.), savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs santuokos metu įgytame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 7, 173-174, CPK 187 str.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas turi gyvenamąją vietą, todėl jo pareikštas reikalavimas nurodytu pagrindu pripažintinas neįrodytu (CPK 178 str., 135 str. 1 d. 2, 3 p.p.). Tuo tarpu ieškovo posėdyje teikti paaiškinimai, kad ginčo bute jis gyventų su drauge, nors kaip pripažino posėdyje, nėra nutraukęs civilinės santuokos, apie šias aplinkybes ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nebuvo užsiminęs, toks ieškovo kaip bendraturčio elgesys kitų bendraturčių atžvilgiu pripažintinas nesąžiningu ir patvirtinančiu atsakovės paaiškinimus, kad tarp bendraturčių santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Esant tokioms aplinkybės, priešieškiniu reiškiamas reikalavimas atidalinti ieškovo valdomą buto dalį, ir priteisi ją atsakovei yra tenkinamas, siekiant užkirsti galimus bendraturčių konfliktus ateityje ir išmokant ieškovui jo daliai tenkančią piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad ieškovui priklauso tik ¼ ginčo buto dalis, ieškovas konfliktuoja su abiem kitais bendraturčiais, iš kurių E. K. priklauso ½ buto dalis, todėl ieškovui turint asmeninės nuosavybės teise tik ketvirtadalį buto, teismas daro išvadą, kad teisingausia ir protingiausia yra šalių ginčą spręsti taikant atidalijimą reglamentuojančias nuostatas, o ne nustatant naudojimosi turtu tvarką.
Tokiu atveju ginčo butas atidalintinas natūra, ieškovui priklausiančią dalį priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant kompensaciją už atidalintą turto dalį, įvertinus tai, kad butas yra trijų kambarių, penktame aukšte, todėl natūra atidalinti kiekvieno bendraturčio dalies negalima. Tai, kad ieškovui priklausanti dalis turi būti priteista atsakovei, patvirtina ir tai, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, ginčo bute gyvena kitu du bendraturčiai, atsakovė bute gyvena su šeima (b.l. 50, 51, 52), todėl ieškovo apsigyvenimas ginčo bute, iš esmės apsunkintų visų bendraturčių santykius. Be to, sprendimą priteisti ieškovui priklausančią turto dalį atsakovei patvirtina ir tai, kad atsakovė pateikė AB SEB banko 2012-04-25 išduotą pažymą Nr. 15.07-152 apie galimybė gauti kreditą minėto turto dalies nupirkimui (t. 2 – b.l. 1), tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis pajėgus nupirkti kitų bendraturčių dalis, kurios sudaro ¾ buto dalis (CPK 12, 178 str. str.).
Pagal atsakovės pateiktą ginčo buto įvertinimą, kurį atliko UAB „Centro kubas- Nekilnojamasis turtas“, buto vertė 2012-01-11 dienai yra 163000 Lt, todėl ¼ buto dalies vertė yra 40750 Lt (163000 / 4), kurią ir prašė iš jos priteisti ieškovui (b.l. 121-150) (CK 4.80 str. 1 d.). Abejonių dėl turto vertės, teismui nekyla, nes atsakovė pateikė turto vertinimo pažymą (CPK 12, 178 str. str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Priešieškinį tenkinus, ieškinys netenkintas nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu (CPK 143 str. 2 d. 2 p.).
Priešieškinį tenkinus, iš ieškovo atsakovės naudai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1 – b.l. 111, LR CPK 93, 98 str. str.).
Priešieškinį tenkinus, o ieškinį atmetus, teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, teismo šaukimų, pranešimų siuntimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo, viso 42 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 197, 259-265 straipsniais,
nusprendžia:
Priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.
Atidalinti ieškovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 67,01 kv.m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. K. priklausančią ¼ buto dalį priteisiant atsakovei J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) o iš J. K. ieškovui V. K. naudai priteisti 40750 Lt (keturiasdešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) piniginę kompensaciją.
Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės J. K. naudai 200 Lt (du šimtus litus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. K. į valstybės biudžetą 42 Lt (keturiasdešimt du litus) teismo patirtų išlaidų, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.