Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja Irena Vapsviene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.; 1.1.8.1.;1.2.14.5.

2008 m. vasario 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. P. apeliacini skunda del Visagino miesto apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 2 metams 3 menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes laika iskaitytas laikinas sulaikymas ir suemimas nuo 2007-10-18 d. iki 2007-12-20 d.

Paskirtos bausmes pradžia skaiciuotina nuo 2007-12-20.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsejo 29 d. apie 05 vai . 00 min. prie namo adresu Parko 1/2, Visagine, panaudodamas fizini smurta, t. y. sudaves V. B., gim. 1986-07-27 viena smugi ranka i veido sriti, pagrobe iš jo pinigine, kainuojancia 10 litu, kurioj e buvo socialinio draudimo pa žymej imas ir 5 litai grynaisiais, bei iš striukes kišenes pagrobe laikrodi „Laks“, kainuojanti 120 litu, tuo padarydamas nukentejusiajam V. B. 135 litu turtine žala. Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistojo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

LR BK 180 straipsnis numato atsakomybe už plešima, t.y. svetimo turto grobima, panaudojant fizini smurta, ar grasinant ji tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis. Pažymetina, kad 180 str. 1d. numatyti bendrieji butini plešimo nusikaltimo sudeties požymiai.

Pirmosios instancijos teismas, pagrisdamas nuteistojo A. P. kalte, ivykdžius plešima, panaudojant fizini smurta, remesi paties nuteistojo, liudytoju parodymais, nukentejusiojo parodymais, bei kitais byloje esanciais irodymais. Tai, kad buvo suduotas smugis ir paimti iš nukentejusiojo daiktai, negincija ir pats nuteistasis, t.y. jis negincija faktiniu bylos aplinkybiu, taciau nesutinka su teisine jo veikos kvalifikacija.

Nors apeliantas skunde konkreciai nesuformulavo prašymo jo padaryta veika perkvalifikuoti i vagyste, taciau pagal apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad apeliantas gincija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavima ir nuteisima pagal LR BK 180 str. 1d. Apeliantas gincija smugio sudavimo aplinkybes ir teigia, kad darant nusikaltima fizinio smurto prieš nukentejusiji nepanaudojo, o sumanymas pavogti iš nukentejusiojo daiktus kilo veliau, t.y. po suduoto smugio, kuris buvo suduotas vienam iš triju tarpusavyje besigincijusiu vaikinu, kuris, apelianto manymu, ji ižeide. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos motyvuotos išvados ne tik del nukentejusiojo, liudytoju, nuteistojo parodymu, bet ir del faktiniu duomenu, paneigianciu nuteistojo versija apie tai, fizinio smurto jis nenaudojo, t.y. plešimo jis neivykde, nes pasak jo, smugis nukentejusiajam buvo suduotas arciausiai prie jo stovejusiam vaikinui, kuris, kaip tuo metu pasirode nuteistajam, ji ižeide. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojai M. N., A. D. ir V. B. parode, jog jokiu pašaliniu vaikinu, kurie pasak A. P. bendravo su nukentejusiuoju ivykio metu (kalbejo su V. B. tuo metu kai priejo A. P., veliau sedejo su nukentejusiuoju ant suoliuko) ir pasak A. P. buvo jo neteisetu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu, priežastimi, nebuvo, niekas ju nemate. Nors tiek A. P., tiek liudytojai M. N., A. D. bei nukentejusysis V. B. ivykio metu buvo apsvaige nuo alkoholiniu gerimu, taciau teismas pagristai vadovavosi liudytoju M. N., A. D. bei nukentejusiojo V. B. parodymais, kurie išsamiai ir objektyviai apibreže nusikaltimo padarymo mechanizma. Be to, pažymetina, kad kaip teigia apeliantas jis buvo blaivus, t.y. išgeres tik 0.5 buteli alaus, puikiai suvoke situacija, taciau taip ir negalejo nurodyti, kad kažkas ir kažkokiais žodžiais ji ižeide. Todel teismas pagristai apelianto parodymus vertino kritiškai kaip siekima sušvelninti savo kalte, išvengti baudžiamosios atsakomybes už padaryta nusikaitima.

Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad 2007 m. rugsejo 29 d. apie 05 val. 00 min. prie namo adresu Parko 1/2, Visagine, panaudodamas fizini smurta, t. y. sudaves V. B. viena smugi ranka i veido sriti, pagrobe iš jo kišeniu jam priklausanti turta. A. P. nusikalstama veika visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicija. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti nuteistojo A. P. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 180 str. 1 d. motyvai išsamus ir pagristi.

Apeliantas taip pat skunde teigia, kad teismas nepagristai nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybe lengvinancios aplinkybes yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis arba padejimas išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinancios aplinkybes. Viena iš ju yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailejimasis. Norint konstatuoti šia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika, butina nustatyti ir jo nuoširdu gailejimasi del padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra esminiu bylos aplinkybiu pripažinimas savo noru, o ne del surinktu irodymu. Kaltininko nuoširdus gailejimasis del padarytos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares baudžiamaja veika, kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti atsiradusias pasekmes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia salyga nera ivykdyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, pagristai tokiu aplinkybiu nenustate. Nors apeliantas pripažista sudaves nukentejusiajam viena smugi i veido sriti ir pagrobe iš nukentejusiojo laikrodi ir pinigine, taciau smugio sudavimo priežastis aiškina kitaip, kas prieštarauja liudytoju parodymams ir byloje surinktiems irodymams. Todel pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas i tai, kad A. P. del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, nors ir nurode, kad atgailauja, taciau jo parodymuose nupasakotos veikos aplinkybes prieštarauja baudžiamosios bylos medžiaga nustatytomis faktinems bylos aplinkybems. Todel teismas pagristai nurode, kad A. P. gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos nepripažintinas kaip kaltinamojo atsakomybe lengvinanti aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltininko asmenybe. Apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkiu nusikaltimu. Atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje pagrinde buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, budamas jauno amžiaus niekur nedirba, nesimoko, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Be to, paskirtoji laisves atemimo bausme yra mažesne už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta šios bausmes rušies vidurki, todel nera aiškiai per griežta, jos švelninti nera jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybes keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija,

nutare:

nuteistojo A. P. apeliacini skunda atmesti.