Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-936-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2A-936-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08073-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB “Baltijos transporto linija”
Ieškovas
UAB „Ramundas“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-936-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08073-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Baltijos transporto linija” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ramundas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos transporto linija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas UAB “Ramundas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB “Baltijos transporto linija” 5 222, 36 Lt skolos, 8, 28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. spalio 1 d. sudarė su atsakovu krovinio pervežimo sutartį Nr. 000523, pagal kurią šalys sulygo dėl krovinių gabenimo paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas sąlygų. Ieškovas suteikė paslaugas, tai patvirtina CMR važtaraštis F 04455125 ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija RAMTR Nr. 000066, kurios suma 5 222, 36 Lt, pagal kurią atsakovas neatsiskaitė. Be to, ieškovas nurodė, kad vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už pradelstą skolą atsakovas turi mokėti 8, 28 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos transporto linija“ 5 222, 36 Lt skolos, 8, 28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 5 222, 36 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 79 Lt žyminio mokesčio ir 484 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad 5 222, 36 Lt skolos ieškovui neginčija, tačiau nesutinka, su priteistomis 8, 28 procentų dydžio metinėms palūkanomis, motyvuodamas tuo, kad procesines palūkanas nustato civilinis kodeksas, o ne specialus įstatymas. Be to, atsakovas prašė išdėstyti priteistą skolą 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas papildomai priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos transporto linija“ 766, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui UAB „Ramundas“.

Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Baltijos transporto linija“ 12, 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, jog atsakovas susidariusios skolos neginčija. Atsakovas nesutikdamas su priteistomis 8,28 proc. dydžio metinėms palūkanomis teigia, kad procesinė palūkanos turi būti šioje byloje paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, o ne pagal specialų įstatymą. Teismo teigimu, šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus. Nurodyta norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį. Teismas nenustatė, kad šios bylos šalys būtų susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, todėl nėra pagrindo priteisti kitokią palūkanų normą, nei prašo ieškovas.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir priteistą sumą išdėstyti 12 mėnesių. Atsakovas tik formaliai pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad turi sunkumų su mokėjimais, tačiau jokių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, į bylą nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltijos transporto linija“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimą pakeisti ir priteistos skolos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

atsakovas neatsisako vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, neneigia esamos skolos. Atsižvelgiant į tai, kad mokumas rinkoje yra nedidelis, su atsakovu nėra atsiskaičiusios keletas užsienio įmonių, dėl kurių sustojusio mokėjimo atsakovas neturi galimybės šiuo metu laiku sumokėti kitiems kreditoriams. Be to, dėl to, kad kreditoriai reikalauja tuoj pat apmokėti susidariusias skolas, yra areštuotas įmonės turtas bei sąskaitos, dėl ko mokėjimai yra laikinai iš viso sustabdyti. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis neturi lėšų padengti viso įsiskolinimo iš karto, tad areštavus atsakovo turtą, ieškovui vis tiek būtų išmokama dalimis, t.y. antstolis galėtų pervesti ieškovui tiek piniginių lėšų, kiek yra atsakovo sąskaitoje. Taigi galutinis rezultatas būtų toks pat – mokėjimas dalimis. Tik vienu atveju mokėjimas būtų šalims sutarus, o antru, priverstinis išieškojimas su papildomomis išlaidomis;nėra pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas geranoriškai pats siūlė išdėstyti mokėjimą. Taigi siekė taikiai išspręsti ginčą;apeliantas nesutinka su priteistų palūkanų dydžiu. Teigia, kad palūkanų dydį numato CK, o ne specialus įstatymas, šiuo atveju LR Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas. Apelianto nuomone, prašymas palūkanų, kurios būtų 8,28 proc. dydžio yra nepagrįstas ir prieštarauja CK normoms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ramundas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas nereiškia, kad skola ieškovo naudai bus išieškoma būtent 12 mėnesių ir būtent lygiomis dalimis. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokių jis ėmėsi veiksmų skoloms atgauti, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas yra pakankamai aktyvus ir sąžiningas siekdamas atkurti savo mokumą.

Atsakovas negali remtis ta aplinkybe, kad su juo neatsiskaito jo skolininkai, kadangi CK 6.212 str. 1 d. norma neleidžia atsakovui nevykdyti sutarties tuo pagrindu, kad su juo neatsiskaito skolininkai.

Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas, kaltindamas ieškovą nebendradarbiaujant su atsakovu, pats nenurodo jokios bendradarbiavimo iniciatyvos. Atsakovas negali pateisinti prievolės nevykdymo ir tuo pagrindu, kad jo turtui ir sąskaitoms yra taikomas areštas. Atsakovas, nevykdydamas prievolių, galėjo ir turėjo numatyti, kad prievolių nevykdymo pasekmė bus kreditorių pažeistų teisių gynimas teisme ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Ieškovas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas sietinas su ieškinio reikalavimų patenkinimu, o ne su atsakovo tariamu noru išspręsti ginčą taikiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat šioje byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja paduoto apeliacinio skundo ribose, kurias sudaro vertinimas aplinkybių, ar buvo pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams, taip pat dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams sprendimo vykdymas galėtų būti atidedamas ar išdėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Tai reiškia, jog sprendžiant šį klausimą turi būti išlaikytas ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų balansas, taip pat sprendimo vykdymo atidėjimu (išdėstymu) negali būti paneigta teismo sprendimo esmė, pažeisti į teismą besikreipiančio asmens teisėti lūkesčiai, kad jo teisė bus apginta ne formaliai, bet realiai. Apeliantas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą vieneriems metams tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka grindė tuo, kad su pačiu atsakovu neatsiskaito jo skolininkai, dėl skolų atsakovo turtas yra areštuotas. Kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovas ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas atgauti skolas, taigi, ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Vadinasi, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pagal nurodytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus galėtų lemti teismo išvadą, jog atsakovas ne dėl savo kaltės, o dėl svarbių priežasčių, neturi galimybės sumokėti skolą ieškovui, nėra nustatyta bei įrodyta.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų visiškai patenkinęs atsakovo prašymą ir išdėstęs teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo ir atsakovas nebūtų apskundęs teismo sprendimo, tai sprendimas būtų įsiteisėjęs 2010-09-30, o sprendimo galutinio įvykdymo terminas atitinkami sueitų 2011-09-30. Tačiau atsakovui padavus apeliacinį skundą, sprendimo įsiteisėjimas nusikėlė iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo bei paskelbimo, t.y. iki 2011 m. spalio 13 d., o tai reiškia, jog netgi daugiau nei metams. Jau vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog apelianto prašymas negali būti patenkintas kaip prieštaraujantis Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes sprendimo vykdymo išdėstymas dar vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo aiškiai pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus teisę į realią jo pažeistos teisės teisminę gynybą.

Dėl teismo sprendimu priteistų palūkanų dydžio.

Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tai reiškia, jog palūkanų normą gali nustatyti ne tik civilinis kodeksas, bet ir kiti įstatymai.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju nėra kitokio turinio šalių susitarimo, taigi, ieškovui prašant priteisti palūkanas pagal minėtą įstatymą, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.210 str. ir skaičiuoti jame numatyto dydžio palūkanas, taigi, apelianto argumentai, susiję su teismo sprendimu neteisingai nustatytu palūkanų dydžiu yra nepagrįsti.

Nepripažįstami pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai dėl esą nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo- Civilinio proceso kodekso 93 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t.y. bylinėjimosi išlaidų priteisimą tiesiogiai lemia bylos rezultatas, o ne kitos aplinkybės (tokios kaip atsakovo siekis derėtis, išspręsti ginčą taikiai ir pan.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą, o skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 8 p.), todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas, taip pat- procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos iš jo nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 str. 4 d.).

Tačiau ieškovo turėtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurių dydį bei mokėjimą patvirtinantys dokumentai yra pateikti iki teismo posėdžio, iš atsakovo ieškovui priteistinos pagal pateiktus dokumentus (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Ramundas“ iš atsakovo UAB „Baltijos transporto linija“ 544,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus 50 centų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski