Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nesutinkama su per griežtos ir neteisingos nuobaudos paskyrimu. Apylinkės teismas ne visiškai atsižvelgė į susidariusias išskirtines aplinkybes, t. y. apeliantas dėl padaryto pažeidimo gailisi, pats pažeidimas nepavojingas, jo pasekmės mažareikšmės, nes automobilis apgadintas nežymiai, įvykio metu žmonės nebuvo sužaloti. Tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, yra charakterizuojamas itin teigiamai. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes turi vežioti neįgalų, aklą dėdę, kurio žmona mirusi, o vaikų neturi, į ligoninę. Automobilis jam reikalingas ir darbo funkcijoms atlikti, praradęs teisę vairuoti, jis netektų ir darbo. Jo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis yra pensininkas, todėl iš karto sumokėti visos paskirtos piniginės baudos negalėtų. Todėl prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). J. B. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta ir pažeidimo kvalifikacijos šioje dalyje neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Taip pat nesutinkama su, apelianto nuomone, per griežtos nuobaudos paskyrimu.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai J. B. veikoje nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasis J. B. bando įrodyti, jog transporto priemonių susidūrimo kontakto nejautė, yra aplinkybė, jog tuo metu įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), dirbo ekskavatorius, todėl buvo triukšminga ir jis negirdėjo kliudomo automobilio braukimo garso. Taigi nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Analogiški J. B. parodymai buvo duoti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pagrįstai juos vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. 2015-12-02, apie 12.00 val., kilusį eismo įvykį tiesiogiai matė du tuo metu ant daugiabučio (keturių aukštų) namo stogo dirbę asmenys, t. y. M. J. ir Ž. R.. Abu minėti liudytojai tiek eismo įvykio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai bei neprieštaringai teigė, kad aiškiai girdėjo automobilio braukimo garsą, nes smūgis buvo pakankamai stiprus. Be to, tuo metu ekskavatorius kasimo darbų nevykdė, todėl jokio didelio triukšmo nebuvo. M. J. ir Ž. R. vieningai parodė, kad „VW Sharan“ automobilis, kliudęs stovintį „Audi 100“ automobilį, po kontakto trumpam sustojo ir nors „VW Sharan“ automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs iš savo transporto priemonės, tačiau jis pasižiūrėjo per veidrodėlį. Šie J. B. veiksmai – sustojimas, pasižiūrėjimas per veidrodėlį, patvirtina, kad kontaktą su kita transporto priemone apeliantas, jei ir negirdėjo, tai tikrai jautė. Be to, nors apeliantas teigia, kad smūgio galėjo negirdėti ir dėl savo garbaus amžiaus, kadangi jo klausa jau yra nusilpusi, tačiau jokių medicininių tai patvirtinančių dokumentų nėra pateikta, todėl šia prielaida aukštesnės instancijos teismas nesivadovauja.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad braukimo žymės yra akivaizdžios, „Audi 100“ galinio buferio, sparno dažai nubraukti žymiai, be to, ant minėto automobilio aiškiai matosi „VW Sharan“ automobilio mėlynos spalvos dažai. Transporto priemonių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija sutampa. Taigi ir apgadinimų pobūdis bei mastas liudija, jog kontaktą su kita transporto priemone J. B. turėjo jausti. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo, jog „Audi 100“ savininkei yra padaryta 300 Eur turtinė žala, todėl nesutiktina su apeliantu, jog sukeltos pasekmės yra visiškai mažareikšmės.

Tai, jog apie 2015-12-02 sukeltą eismo įvykį policijai buvo pranešta tik 2015-12-14, nekeičia J. B. padaryto pažeidimo kvalifikacijos ir nepaneigia jo kaltės įrodytumo. Automobilio „Audi 100“ savininkė V. P. teisme paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo tik 2015-12-10 iš daugiabučio namo kieme dirbusių darbininkų. Žiemos metu ji minėtos transporto priemonės nenaudoja, taigi automobilis tiesiog laikomas pastatytas kieme. Be to, V. P. iš pradžių pati gražiuoju bandė išsiaiškinti situaciją su kaimynu J. B., tačiau šiam nepripažįstant kaltės, ji kreipėsi į policiją. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), taigi sutiktina, jog moteris nežinojo ką tokiais atvejais reikia daryti, jai tik kreipiantis į draudimo bendrovę buvo paaiškinta, jog būtina eismo įvykį užregistruoti policijos įstaigoje, kad minėtos institucijos atstovai galėtų nustatyti pažeidėją. Taigi nukentėjusioji taip ir padarė.

Taigi, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. B., apgadinęs svetimą turtą, sąmoningai, tai yra tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos ir tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šį sprendimą naikinti ir bylą nutraukti, vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas papildomos administracinės nuobaudos (specialiosios teisės atėmimo), paskirtos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, individualizavimo klausimas. Su skundo argumentais dėl J. B. už šį pažeidimą paskirtos per griežtos nuobaudos aukštesnysis teismas sutinka iš dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas J. B. paskyrė minimalią baudą – 868 Eur, taip pat pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – yra sulaukęs 65 metų amžiaus, taip pat į tai, jog jis rūpinasi neįgaliu giminaičiu, be to, ir pats dirba.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka, jog šiuo atveju, atsižvelgus į kompleksą aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių J. B., galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas tą ir padarė, tačiau nepagrįstai nustatė jam specialiosios teisės atėmimo terminą 6 mėnesiams. Apelianto sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas, eismo įvykio metu žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala nors ir nėra mažareikšmė, tačiau nėra ir labai didelė. Pažymėtina, kad J. B. turi solidų vairavimo stažą (beveik 40 metų) ir per šį laikotarpį nėra baustas nei už analogiškus, nei už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, pagal pažeidėjo gaunamas pajamas net ir minimali - 868 Eur nuobauda jam yra pakankamai didelė, todėl neskyrus specialiosios teisės atėmimo, nėra pagrindo teigti, jog paskirtoji nuobauda taptų tik simbolinė ir nepasiektų jai keliamų tikslų. Darytina išvada, jog piniginė bauda savo pasekmėmis ir poveikiu būtų proporcinga ir ne per griežta padarytos veikos pavojingumui.

Apeliantas skunde taip pat prašo jam paskirtos baudos mokėjimą dėl pajamų stygiaus išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmė Kauno apylinkės teismas, kuriam toks prašymas ir turėjo būti pateiktas, tačiau J. B. to nepadarė, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ATPK 313 straipsnio redakcijai, klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą pakeisti.

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, J. B. paskirti 868 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą J. B. paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.