Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja N. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1B-904 „Dėl tarnybinių ginčų komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 8P-1769 „Dėl N. M. 2021 m. spalio 19 d. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1P-1489 „Dėl N. M. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 punktą; 3) įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant pareiškėjai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. N. M. taip pat prašė atnaujinti prašymo išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą padavimo terminą ir jai priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1P-1489 nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. N. M. atleido iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų ir Finansų valdymo skyriui pavedė jai iš Muitinės kriminalinei tarnybai skirtų asignavimų išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 77 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2021 m. rugsėjo 15 d. ligos liudijimą Nr. 2075.

2.2. Pareiškėja vidaus tarnyboje nepertraukiamai tarnavo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.: nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja, nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. vasario 14 d. – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigų tyrėja, vyresniąja tyrėja, nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. – Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiąja tyrėja. Iš viso nepertraukiamas N. M. vidaus tarnybos stažas sudaro 18 metų 6 mėnesius 2 dienas, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalimi, iš vidaus tarnybos atleidžiamai pareigūnei, nepertraukiamai ištarnavusiai daugiau nei 10 metų, privalo būti išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2.3. Pareiškėja 2021 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu Komisijai pateikė prašymą pakeisti Įsakymą, nurodant jai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nesulaukusi atsakymo, N. M. 2021 m. lapkričio 29 d. telefonu susisiekė su Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotoja ir buvo informuota, kad jos 2021 m. spalio 19 d. bei 2021 m. lapkričio 22 d. prašymai, siųsti elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini), yra gauti, tačiau neregistruoti. Tą patį telefonu patvirtino ir Muitinės departamento Personalo skyriaus viršininkas.

2.4. Visą paskutinę darbo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. (penktadienį), pareiškėja praleido Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus patalpose, perduodama ikiteisminio tyrimo medžiagas, tvarkydama paskutinius atsiskaitymo su tarnyba darbus ir nebuvo tinkamai supažindinta su Įsakymo turiniu. 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ji gavo tik Įsakymo išrašą. 2021 m. rugsėjo 20 d. (pirmadienį), N. M. nuvykus į Muitinės kriminalinės tarnybos Personalo skyrių, šio skyriaus patarėja ją supažindino su Įsakymu, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš eitų pareigų, ir prašė supažindinimą su Įsakymu pasirašyti atgaline data, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., kadangi tą dieną Įsakymo išrašas buvo atsiųstas darbo elektroniniu paštu. Kadangi neturėjo pagrindo manyti, jog Įsakymas prieštaraus Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 daliai ir pažeis jos teisę į priklausančią išmoką, pareiškėja pažymėjo, kad su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d., nors tą dieną jai buvo pateiktas tik Įsakymo išrašas, o su Įsakymo turiniu N. M. buvo supažindinta tik 2021 m. rugsėjo 20 d. atvykusi į Personalo skyrių. Aplinkybė, kad su Įsakymu realiai susipažino tik 2021 m. rugsėjo 20 d., patvirtina ir tai, jog atsiskaitymo lape, kuris turėtų būti saugomas pareiškėjos asmens byloje, keli atsakingi pareigūnai, patvirtindami jos atsiskaitymą su tarnyba, pasirašė būtent 2021 m. rugsėjo 20 d. Taigi, 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipdamasi su prašymu išnagrinėti tarnybinį ginčą, N. M. Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo termino nebuvo praleidusi.

2.5. Teismui nustačius, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis su prašymu dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo, ji prašo atsižvelgti į išdėstytas faktines aplinkybes ir šį terminą atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas tik viena diena, be to, N. M. buvo suklaidinta nurodymu, kad Įsakymo išrašą elektroniniu paštu gavo 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl šios dienos data turi pasirašyti ir susipažinimą.

2.6. Komisija pažeidė Vidaus tarnybos statute nustatytą individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo terminą, o pareiškėjos 2021 m. spalio 19 d. pateiktą prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą Gautų dokumentų registre registravo ne jo gavimo dieną, o tik po to, kai N. M. kreipėsi į instituciją bei nurodė, kad jeigu nebus informuota apie prašymo nagrinėjimo rezultatus, kreipsis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Komisija elgėsi nesąžiningai, kadangi laiku neregistravo pateikto prašymo, ignoravo pareiškėjos kreipimąsi dėl informacijos pateikimo ir vilkino spendimo priėmimą.

3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjos N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. N. M. klaidingai cituoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip aktualų bylos nagrinėjimui, kadangi jos minima redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d. negalioja. Pareiškėja teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – ir muitinė) sistemoje dirba nuo 2017 m. vasario 15 d., todėl yra akivaizdu, kad nuo minėtos datos atlikdama pareigas Muitinės kriminalinėje tarnyboje, ji įstaigoje neišdirbo daugiau nei 10 metų. Jokie teisės aktai nenustato galimybės užskaityti N. M. turėtą darbo stažą kitose įmonėse ir įstaigose skunde nurodytais laikotarpiais, t. y. nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2017 m. vasario 14 d. Pareiškėja į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas buvo priimta jai laimėjus atranką, t. y. N. M. iš paskutinės darbovietės buvo atleista jos pačios prašymu (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 10-TE-83). Nebuvo jokių susitarimų tarp įstaigų dėl darbuotojų perkėlimo, todėl pareiškėjos nepertraukiamas darbo stažas muitinės sistemoje turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 14 d. Be to, 2017 m. muitinė nepriklausė vidaus tarnybos sistemai. Nenustačius, kad N. M. muitinės sistemoje nepertraukiamai ištarnavo daugiau nei 10 metų, nėra pagrindo taikyti ir Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

4.2. Pareiškėjos tarnybiniu elektroninio pašto adresu buvo siųsta tik dalinė Įsakymo informacija (išrašas) ir jame nebuvo 2.2 papunkčio, t. y. nebuvo informacijos apie išeitines išmokas, tačiau ji su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d. ir tai patvirtino savo parašu. N. M. neneigia, kad Įsakyme yra jos susipažinimo žyma su 2021 m. rugsėjo 17 d. data. Iki skundo padavimo teismui pareiškėja nebuvo nurodžiusi jokių papildomų aplinkybių, kad su Įsakymu susipažino vėliau ir jį pasirašė atgaline data. Tarnybinių ginčų komisijai šie argumentai nebuvo pateikti, N. M. neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl Komisija, įvertinusi, kad pareiškėja su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d. (pagal jos susipažinimo datą Įsakyme), priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodama, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti yra praleistas, kadangi skundas buvo paduotas 2021 m. spalio 18 d.

4.3. Parašai atsiskaitymo lape tik patvirtina faktą, kad atsakingi asmenys patvirtino N. M. atsiskaitymą su tarnyba, o ne jos susipažinimą su Įsakymu. Tai yra du visiškai skirtingi atvejai.

4.4. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1B-904 buvo sudaryta Komisija, o 2021 m. gruodžio 20 d. ji priėmė sprendimą Nr. 8P-1769, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto termino. Komisija terminų nepažeidė ir N. M. skundą išnagrinėjo per vieną mėnesį (nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisija pažeidė teisės aktų nuostatas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos N. M. skundą atmetė.

6. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tarnyba ir ginčijamų sprendimų priėmimu, teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalį, pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad yra pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

7. Teismas nurodė, kad N. M. savo parašu patvirtinto, jog su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl prašymą tarnybinių ginčų komisijai galėjo pateikti iki 2021 m. spalio 18 d. įskaitytinai. Prašymą pareiškėja pateikė 2021 m. spalio 19 d., t. y. praleidusi nurodytą terminą.

8. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo 8 punkte yra nustatyta, jog praleidus prašymo pateikimo terminą, prašymas nebenagrinėjamas, išskyrus Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju atnaujinus prašymo pateikimo terminą. Atsižvelgus į tai, kad N. M. prašymą Komisijai pateikė praleidusi terminą ir jo atnaujinti neprašė, o Komisija atnaujinimo pagrindų taip pat nenustatė, ši institucija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 19 d. prašymą. Įvertinęs tai, teismas N. M. skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 8P-1769 „Dėl N. M. 2021 m. spalio 19 d. prašymo“ netenkino.

9. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atnaujinęs terminą skundui paduoti, jis iš esmės išdėstys motyvus dėl Įsakymo 2.2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pacitavęs Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 9 dalies ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad šios nuostatos patvirtina, jog keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama atitinkamai Vidaus tarnybos statute nustatytais atvejais atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui, kuris nepertraukiamai ištarnavo daugiau kaip 10 metų.

11. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-83 „Dėl tarnybos eigos“ matosi, jog 2017 m. vasario 14 d. pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos. Šiame įsakyme yra nurodyta, kad N. M. vidaus tarnybos stažas 2017 m. vasario 14 d. yra 15 metų 4 mėnesiai 6 dienos. Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 12 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1P-214 „Dėl N. M. paskyrimo“ pareiškėją nuo 2017 m. vasario 15 d. paskyrė į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo A lygio 12 kategorijos pareigas.

12. Priimant pareiškėją į Muitinės kriminalinę tarnybą galiojęs Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas nustatė muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (1 str. 1 d.). Pagal šio statuto 2 straipsnio 1 dalį, muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

13. Vidaus tarnybos statute (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjos paskyrimo į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas metu) buvo reglamentuota, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis pareigūnams (2 str. 12 p.). Vidaus reikalų statutinė įstaiga – valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos (2 str. 9 p.).

14. 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381, įsigaliojusiu nuo 2019 m. sausio 1 d., buvo pakeistas Vidaus tarnybos statutas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nauja redakcija išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnyje yra įtvirtinta, kad vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų (10 p.); vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams (11 p.).

15. Sisteminė aptartų teisės normų analizė leidžia teigti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos, kaip finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, pareigūnai tik nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėti laikyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnais.

16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėją 2017 m. vasario 14 d. atleidus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigų, ji buvo atleista iš vidaus tarnybos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pakeitimams, N. M. vėl buvo pradėta laikyti vidaus tarnybos sistemos pareigūne. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos tarnyba muitinėje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. negali būti laikoma vidaus tarnyba, kaip tai apibrėžta Vidaus tarnybos statute. Tai reiškia, kad N. M. stažas vidaus tarnyboje minėtu laikotarpiu buvo nutrūkęs. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki pareiškėjos atleidimo 2021 m. rugsėjo 17 d. stažas vidaus tarnyboje nesiekia 3 metų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos argumentai, kad vidaus tarnyboje ji nepertraukiamai tarnavo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., buvo atmesti. Taigi, N. M. atleidžiant iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nebuvo teisinio pagrindo mokėti keturių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, pareiškėjai buvo pagrįstai išmokėta dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Įsakymo 2.2 punktą, todėl šią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Konstatavus, kad ginčijama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, taip pat buvo atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant N. M. išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

18. Teismas pažymėjo, kad sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

19. Teismas akcentavo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas jų nenagrinėjo.

III.

20. Pareiškėja N. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo 2.2 punktą ir atsakovą įpareigoti priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant N. M. išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

21.1. N. M. vidaus tarnyboje nepertraukiamai tarnavo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.: nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja, nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. vasario 14 d. – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigų tyrėja, vyresniąja tyrėja, nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. – Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiąja tyrėja. Iš viso nepertraukiamas pareiškėjos vidaus tarnybos stažas sudaro 18 metų 6 mėnesius 2 dienas.

21.2. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, iki Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo tarnavę vidaus reikalų sistemoje, Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto nustatyta tvarka laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama vidaus tarnybos sistemos sąvoka – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutui, pareigūnai, kurie iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose (tarp jų ir muitinėje), laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pripažintas netekusiu galios Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas ir visas pareigūnų, tarnaujančių muitinėje socialines garantijas nuo 2019 m. sausio 1 d. nustato Vidaus tarnybos statutas. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai, kaip iš vidaus tarnybos atleidžiamai pareigūnei, nepertraukiamai ištarnavusiai daugiau nei 10 metų, privalo būti išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

21.3. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, nesutiktina su Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad N. M. tarnyba muitinėje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. negali būti laikoma vidaus tarnyba. Nors pareiškėja nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo muitinės tarnybos statutinė pareigūnė, kurios teises, pareigas ir garantijas reglamentavo Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (galiojęs iki 2019 m. sausio 1 d.), atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statute pateikiamas vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoką bei teisinio santykio pobūdį, muitinės tarnybos statutinis pareigūnas bendrąja prasme yra laikomas vidaus tarnybos statutiniu pareigūnu. Pareiškėja daugiau nei 18 metų ėjo pareigūnės pareigas, skirtingose statutinėse įstaigose. Konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principas, reikalauja, kad asmenims, įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui turėjusiems teisėtą lūkestį, jog nepriklausomai nuo statutinės įstaigos, nepertraukiamai ištarnavę daugiau kaip 10 metų, jie turi teisę į socialines garantijas, t. y. gauti užtarnautą išeitinę kompensaciją, būtų užtikrinta teisėto lūkesčio apsauga ir gynimas.

21.4. Pareigūnams socialinės garantijos turi būti taikomos tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Negali susidaryti situacija, kai pareigūnams, kurie tarnavo skirtingose statutinėse įstaigose, pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. kai panaikinami teisės aktai, kuriais buvo reguliuojamos pareigūnų socialinės garantijos ir priimamas vienas bendras teisės aktas visų įstaigų pareigūnams ir reguliuojantys visų pareigūnų statusą, skirtingai taikomos socialinės garantijos ir daliai ištarnautų metų taikyti negaliojantį teisės aktą, kitą dalį skaičiuoti vadovaujantis galiojančiu teisės aktu. Pareiškėjos užtarnauta teisė į socialinę garantiją, t. y. gauti keturių mėnesių išeitinę išmoką, kaip nepertraukiamai ištarnavusiai daugiau nei 10 metų, turi būti įgyvendinta.

21.5. Įstatymų leidėjas nepateikia įstaigų, kuriose turi nepertraukiamai ištarnauti pareigūnas, kad įgytų teisę į atitinkamai pagal ištarnautus metus išeitinę išmoką, sąrašo, taip pat nėra nurodyta, kad pareigūnas turi ištarnauti nepertraukiamai vienoje įstaigoje.

21.6. Nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. N. M. tarnavo statutinėse įstaigose, kurios sudaro statutinių įstaigų sistemą. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 4 straipsniu įstaigos, kuriuose pareiškėja skirtingais laikotarpiais ėjo pareigūnės pareigas, yra pripažintos statutinėmis įstaigomis, t. y. ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžios statutinės įstaigos, ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžios įstaigos, ir Muitinės departamentas bei jam pavaldžios muitinės įstaigos. Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma (2 str. 9 d.), todėl nesutiktina su teismo sprendime padaryta išvada, kad N. M. tarnyba muitinėje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31d. negali būti laikoma vidaus tarnyba, o stažas vidaus tarnyboje nesiekia 3 metų.

21.7. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, darytina išvada, kad pareiškėjos vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarybos pradžią laikant jos priėmimo į vidaus tarnybą datą, t. y. 2003 m. kovo 15 d. Į vidaus tarnybos stažą papildomai turi būti įskaičiuotas faktinis tarnybos Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 15 d. Atsižvelgus į tai, kad iš Vilniaus apskrities vyriausio komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigų N. M. buvo atleista 2017 m. vasario 14 d., o į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas priimta 2017 m. vasario 15 d., yra akivaizdu, kad jos vidaus tarnybos stažas yra nepertraukiamas ir atleidimo iš pareigų dieną (2021 m. rugsėjo 16 d.) sudarė 18 metų 6 mėnesius ir 2 dienas.

22. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas paaiškina, kad teikdama apeliacinį skundą, N. M. praktiškai nurodo ir kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo detaliai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, ir nepateikia argumentacijos, kokias teisės aktų nuostatas ar jų vertinimą teismas atliko netinkamai. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuojasi nebe į nepertraukiamą darbo stažą įstaigoje, kaip pirminiame skunde, bet į nepertraukiamą vidaus tarnybos stažą, o tai nagrinėjamoje byloje ir yra pagrindinis aspektas.

24. Muitinės departamento nuomone, teismas sprendime (nuo 12 iki 21 punkto) detaliai išnagrinėjo bylos medžiagą ir nurodydamas, kad N. M. vidaus tarnybos stažas nutrūko nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., neabejotinai priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėjai stažas valstybės tarnyboje minėtu laikotarpiu nenutrūko, tačiau jis negali būti laikomas tapačiu stažui vidaus tarnyboje, t. y. tai yra dvi visiškai savo turiniu skirtingos sąvokos, nepriklausančios viena nuo kitos, kaip ir nepertraukiamas darbo stažas įstaigoje.

25. Atsakovas pažymi, kad N. M. teiginys, jog įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, ji turėjo teisėtą lūkestį, kad nepriklausomai nuo statutinės įstaigos, nepertraukiamai ištarnavus daugiau kaip 10 metų, pareiškėja turės teisę į socialines garantijas (gauti išeitinę), yra visiškai nepagrįstas. Šis N. M. minimas teisėtas lūkestis yra ne objektyvus, o tik menamas, kadangi pareiškėja, 2017 m. pereidama į muitinės sistemą, tikrai nežinojo, kad 2019 m. muitinė, kaip statutinė įstaiga, bus įtraukta į vidaus tarnybos sistemą ir visiems vidaus tarnybos pareigūnams nuo 2019 m. bus taikomos analogiškos garantijos. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tarnybos santykius reglamentavo du skirtingi dokumentai, t. y. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas ir Vidaus tarnybos statutas. Muitinės sistema nuo 2017 iki 2019 m. nepateko į Vidaus tarnybos statuto reguliavimo sritį, todėl ir vidaus tarnybos stažas minėtu laikotarpiu negalėjo ir negali būti skaičiuojamas.

26. Muitinės departamentas akcentuoja, kad teisės aktai nenustato galimybės N. M. tarnybos laiką muitinėje nuo 2017 m. iki 2019 m. užskaityti kaip vidaus tarnybos stažą. Pirmosios instancijos teismas įvertino teisinį reguliavimą, atsižvelgė į bylos esmę ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad sutinka su išsamia teismo argumentacija ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1P-1489 dalies, kuria buvo pavesta pareiškėjai išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, bei Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo 8P-1769, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti N. M. prašymą dėl Įsakymo dalies pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant jai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

28. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad N. M. Muitinės departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1P-1489 nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo atleista iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų (1 p.) ir Finansų valdymo skyriui buvo pavesta išmokėti pareiškėjai iš Muitinės kriminalinei tarnybai skirtų asignavimų piniginę kompensaciją už 22,88 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (2.1 pp.) bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (2.2 pp.). Nesutikdama su Įsakymo 2.2 papunkčiu, N. M. su 2021 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į Muitinės departamento Tarnybinių ginčų komisiją ir prašė išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą bei pakeisti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 1P-1489, nurodant pareiškėjai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1B-904 „Dėl Tarnybinių ginčų komisijos sudarymo“ sudaryta komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 8P-1769 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 19 d. prašymą, motyvuodama tuo, kad prašymas buvo pateiktas praleidus Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatytą prašymo pateikimo terminą.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos N. M. skundą atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašymą Komisijai pateikė praleidusi terminą ir jo atnaujinti neprašė, o Komisija atnaujinimo pagrindų taip pat nenustatė, todėl pagrįstai atsisakė nagrinėti N. M. 2021 m. spalio 19 d. prašymą, teismas pareiškėjos skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 8P-1769 „Dėl N. M. 2021 m. spalio 19 d. prašymo“ netenkino. Nustatęs, kad pareiškėją atleidžiant iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nebuvo teisinio pagrindo mokėti keturių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, teismas sprendė, kad pareiškėjai buvo pagrįstai išmokėta dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; atsižvelgęs į tai, N. M. skundo dalį dėl Įsakymo 2.2 punktą panaikinimo teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad sisteminė teisės normų analizė leidžia teigti, jog Muitinės kriminalinės tarnybos, kaip finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, pareigūnai tik nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pradėti laikyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnais. Konstatavęs, kad ginčijama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, taip pat buvo atmestas N. M. skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant pareiškėjai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. N. M. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo 2.2 punktą ir atsakovą įpareigoti priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant pareiškėjai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. N. M. teigia, kad atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, darytina išvada, kad jos vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarybos pradžią laikant jos priėmimo į vidaus tarnybą datą, t. y. 2003 m. kovo 15 d. Į vidaus tarnybos stažą papildomai turi būti įskaičiuotas faktinis tarnybos Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 15 d., o atsižvelgus į tai, kad iš Vilniaus apskrities vyriausio komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigų N. M. buvo atleista 2017 m. vasario 14 d. bei į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas priimta 2017 m. vasario 15 d., yra akivaizdu, kad jos vidaus tarnybos stažas yra nepertraukiamas ir atleidimo iš pareigų dieną (2021 m. rugsėjo 16 d.) sudarė 18 metų 6 mėnesius ir 2 dienas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos N. M. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

31. Pareiškėjos apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad ji iš esmės nesutinka su Įsakymo 2.2 papunkčiu, kuriuo jai buvo pavesta išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina būtent šios Įsakymo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.

32. Išeitinės išmokos atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos yra reglamentuotos Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų, – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, – tris kartus.

33. Pažymėtina, kad atsakovas Įsakymu N. M. nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleisdamas iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų, šio įsakymo 2.2 papunkčiu nurodė išmokėti jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nors Įsakyme nėra nurodyta, kiek metų pareiškėja tarnavo nepertraukiamai, tačiau šio įstatymo 2.2 papunktyje nurodytas mokėtinos išeitinės kompensacijos dydis patvirtina, kad atsakovas N. M. nutarė išmokėti išeitinę kompensaciją už nepertraukiamą tarnybą, kuri neviršijo 5 metų.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-83 „Dėl tarnybos eigos“ matyti, kad 2017 m. vasario 14 d. pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos. Šiame įsakyme yra nurodyta, kad N. M. vidaus tarnybos stažas 2017 m. vasario 14 d. yra 15 metų 4 mėnesiai 6 dienos. Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 12 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1P-214 „Dėl N. M. paskyrimo“ pareiškėją nuo 2017 m. vasario 15 d. paskyrė į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo A lygio 12 kategorijos pareigas. 2017 m. vasario mėnesį N. M. buvo atleista iš vidaus tarnybos, tarp įstaigų nebuvo jokių susitarimų dėl darbuotojos perkėlimo, todėl iki tol buvęs pareiškėjos tarnybos stažas negali būti įskaičiuojamas į jos nepertraukiamą vidaus tarnybos stažą. Be to, kaip, remdamasis aktualių teisės aktų pakeitimais, teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, N. M. nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. net nebuvo laikoma dirbančia vidaus tarnybos sistemoje, kadangi 2017–2018 m. muitinės sistema nepateko į Vidaus tarnybos statuto reguliavimo sritį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad pareiškėja nepertraukiamai 10 metų netarnavo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Įsakymu N. M. nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleidus iš eitų Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjo pareigų, jai turėjo būti išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Pareiškėja taip pat negali būti laikoma ištarnavusia daugiau nei 5 metus, kas leistų jos išeitinę išmoką didinti pusantro karto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai Įsakymo 2.2 papunkčiu buvo pagrįstai pavesta išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, todėl nėra jokio pagrindo šią Įsakymo dalį panaikinti ir atsakovą įpareigoti priimti naują įsakymo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant jai išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

35. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo teiginiais, kad pereidama į muitinės sistemą, pareiškėja negalėjo žinoti, jog nuo 2019 m. Lietuvos Respublikos muitinė bus įtraukta į vidaus tarnybos sistemą ir nuo 2019 m. visiems vidaus tarnybos pareigūnams bus taikomos analogiškos garantijos. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeisti teisėti N. M. lūkesčiai.

36. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nepertraukiamasis darbo stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti nėra tapatus vidaus tarnybos stažui – skiriasi šių tarnybos stažų skaičiavimo tikslai ir paskirtis. Kokie laikotarpiai įskaitomi į vidaus tarnybos stažą, yra nurodyta Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalyje. Šis stažas yra skaičiuojamas minėtame įstatyme nustatytais tikslais ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinių atostogų trukmę (49 str.), nustatant priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį (55 str. 2 d.). Taigi, Vidaus tarnybos statute nustatyti vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tikslai ir paskirtis nėra siejami su pareigūno nepertraukiamos tarnybos apskaičiavimu išeitinės kompensacijos (77 str. 1 d.) didinimo apimčiai (pusantro, du ar tris kartus) nustatyti. Abu minėti stažai (jų dalys) nors ir yra skaičiuojami pagal skirtingas įstatymų normas, atitinkamais atvejais gali sutapti, tačiau taip nėra kiekvienu atveju.

37. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos N. M. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos N. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.