Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą (pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai) dėl Švedijos Karalystės Skonės ir Begingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio, priimto A. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusio. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos duomenimis, A. J. kartu ir išvien su kitais dviem nusikaltimo vykdytojais 2024 m. kovo 13-15 d. Stokholmo apylinkėse neteisėtai gabeno ir laikė daugiau nei 310 kg hašišo. Šie narkotikai nebuvo skirti savoms nusikaltimo vykdytojų reikmėms. A. J. kartu su kitu nusikaltimo vykdytoju 2024 m. kovo 13-15 d. įvairiose Stokholmo parduotuvėse įsigijo ir trečiajam nusikaltimo vykdytojui perleido pakavimo medžiagų, kastuvą ir brezentus, taip sudarant galimybę narkotikų partiją paslėpti prie Dalarovagen kelio, Stokholme esančiame miške. Be pirkinių įsigijimo, jie taip pat 2024 m. kovo 14-15 d. stebėjo minėtąją teritoriją aplink sunkvežimio ekipažą prie Dalarovagen kelio, Stokholme, su tikslu aptikti, ar kovos su nusikalstamumu tarnybos nevykdo slapto sekimo veiksmų, nukreiptų prieš nusikaltimo vykdytojus. Trečiasis nusikaltimo vykdytojas 2024 m. kovo 13-15 d. vairavo sunkvežimio, kuriame buvo narkotikų partija, ekipažą iš Brandbergeno Stokholme į sustoti skirtą vietą Dalarovagen kelio kelkraštyje. Po to, iš perdarytame dyzelio bake sumontuotos slėptuvės ištraukęs narkotikus, juos paslėpė šalia kelio esančiame miške. Slėptuvei miške įrengti jis naudojo A. J. ir kito nusikaltimo vykdytojo pirktas medžiagas.

A. J. paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2031 m. kovo 13 d.

Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 4 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas, kuriame nurodoma, kad nuteistasis A. J. paprašė būti perduodamas į Lietuvą ir bus deportuotas iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Minėtu raštu teismui pateikti iš Švedijos Karalystės gauti dokumentai dėl Švedijos Karalystės Skonės ir Begingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio, priimto A. J., gimusio atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Prokuroras atsiliepimo į Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos teikimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, kurių viena yra tai, jog sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Pamatiniu sprendimu, išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) – Švedijos Karalystė, perdavė vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) – Lietuvos Respublikai, liudijimą Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

A. J. Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 3 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas, dėl kurio A. J. Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, laikytinas sunkiu dėl itin didelio narkotinių medžiagų kiekio. Už nusikalstamą veiką A. J. paskirta 7 metų (2555 dienų) laisvės atėmimo bausmė), kurios pabaiga – 2031 m. kovo 13 d. Pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai, atlikęs du trečdalius bausmės.

Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 1 d., nuteistasis A. J. savo iniciatyva prašo atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta būtina sąlyga – nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju A. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), jo deklaruota gyvenamoji vieta –. Be to, nenustatyta sąlygų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendį ir Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, 310 kg hašišo priskiriama prie labai didelio kiekio. Teismas, remdamasis Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad A. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 1 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 3 straipsnio 2 dalimi, atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 1 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 3 straipsnio 2 dalimi, (atitinkančios BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius) pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje – nuteistajam suderintina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirta laisvės atėmimo bausmė su BK numatytomis bausmėmis (Įstatymo 9 straipsnis).

Pažymėtina, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalys). Nagrinėjamu atveju, Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė – 7 metams (2555 dienoms), ši bausmė nesiekia BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės (10 metų). Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Atsižvelgiant į tai, suderinus Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK nuostatomis, A. J.nustatytina ir vykdytina tokia bausmė, kokia buvo paskirta Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, t.y. 7 metų (2555 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, į bausmės laiką įskaitant visą Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką bei kardomojo kalinimo laiką (BK 66 straipsnis, Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. J. liudijimo teikimo dieną (2025 m. sausio 29 d. įskaitytinai) buvo atlikęs 321 dienos bausmę (iš jų – 231 diena prieš teismo nuosprendį (nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. spalio 31 d. įskaitytinai)).

Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, bausmės vykdymas reglamentuojamas pagal vykdančiosios valstybės teisę. Atsižvelgiant į tai, kad tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas susijusias priemones, įskaitant paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo sąlygas, nuteistajam išlieka teisė prašyti dėl lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 8, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais,

nutaria:

tenkinti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teikimą dėl Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo nuteistajam A. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pripažinti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendį, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 1 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 3 straipsnio 2 dalyje ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirtą bausmę pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 3 straipsnio 2 dalį, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suderintą 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. J. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą Švedijos Karalystėje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki asmens perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam A. J. ir jo gynėjui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą išsiųsti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.