- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-17
- Bylos Nr.
- 1-653-1023/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Nukentėjusysis
- O. L.
- Kaltinamasis
- R. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba ūkininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., Kauno rajono sav., Lietuva, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
1. R. J. 2022 m. balandžio 1 d. apie 17:40 val., būdamas ties besiribojančių sklypų - (duomenys neskelbtini)., Kauno raj.sav., (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav., riba, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo kaimyno O. L. sveikatą, įšaudamas į orą, bei rankose laikydamas, užtaisydamas bei nukreipdamas šaunamąjį ginklą - Winchester Model I300 defender 12 GA. 2 3/4 & 3 - į O. L., ir tai sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ginklu gali būti įvykdytas.
2. Taip pat jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., kambaryje, seife laikė C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, GS750 modelio šautuvą TYTAN Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti Diabolo tipo sviediniais-kulkomis, kurio kinetinės energijos vidurkiai yra atitinkamai 180 m/s, 16,2 J, kol 2022-04-02 jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Byloje surinkti faktiniai duomenys
3. Kaltinamasis R. J. (toliau – ir kaltinamasis) teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad pneumatinis ginklas buvo paimtas iš jo balandžio 1 d. kaip ir šaunamasis ginklas iš seifo, o ne balandžio 2 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Šis ginklas nebuvo slepiamas, o laikomas kartu su šaunamuoju. Jį įgijo Lenkijoje, neprisimena kada, galimai prieš 10 metų. Kažkuriais metais, kai buvo kviečiama registruoti ginklus, jis domėjosi ar reikia registruoti orinius ginklus, ir jam atsakė, kad nereikia. Leidimą turi tik šaunamajam ginklui, o tam, kuris nurodytas kaltinamajame akte, neturi leidimo. Kai buvo paimtas ginklas – jis buvo laikomas seife(duomenys neskelbtini). Dėl grasinimo nužudyti nurodė, kad viskas vyko 2022 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini)., jo gyvenamojoje vietoje jis būdamas savo name pamatė L. šunis, kol pasiėmė šautuvą ir fotoaparatą, tie šunys dingo. Kai išėjo su ginklu į lauką šunų nebuvo, tik prieš išeinant į lauką matė juos per langą. Tiesioginio pavojaus nebuvo jau, kai išėjo į lauką, nes šunų nebuvo, tuo metu L. irgi nebuvo. Maždaug 17:50 valandą fotografavo šunų išskastas duobes, jau buvo padaręs apie 11 nuotraukų, tada išgirdo triukšmą, todėl nuėjo pasižiūrėti kas ten. Šautuvas buvo rankoje, šautuvo dydis - maždaug 1 metras ir apie 3 kg svorio. Nuėjęs prie sklypo ribos pamatė tris žmones, kurie koliodamiesi jį filmavo, tai buvo O. L., N. L. ir A. G.. Jie stovėjo savo sklype, o jis savo, nebuvo jų sklype, stovėjo šalia kuoliuko, skiriančio besiribojančius jų sklypus. Jis ėjo link jų, nes norėjo išgirsti kokių pretenzijų jam turi. Jis jiems pamojo, kad ateitų pažiūrėti, ką padarė jų šunys. Su L. šnekėjo, O. L.. S. L. toje įvykio vietoje nebuvo išėjęs, jis per langą žiūrėjo. Nuo jo namų atstumas buvo 70-90 metrų. Valdų valdytojai yra N. L. ir S. L., o O. L. nėra to turto savininkas, todėl jis O. neturi iš vis jokių pretenzijų, neturi dėl ko grasinti. Nesutarimų tarp jų - kaimynų buvo dėl šunų, dėl jo prūdo, kuriame O. žvejoja be jo leidimo, dėl jam negrąžintų skolų, dėl iš jo pasiskolintų ir sugadintų daiktų. Jis pasakė „aš juos išpilsiu“, kas reiškia, kad jis kalbėjo apie šunis, žodis „išpilsiu“ reiškia, kad iššaudys šunis, tačiau tai tik žodžiu pasakyta. Kol su jais koliojosi, šautuvu gestikuliavo, nepaleido ginklo iš rankos. Besikoliojant išgirdo lojimą, pamatė šunis, tada šovė į orą, nes norėjo juos pabaidyti, nusitaikė tiesiai į viršų, statmenai nuo žemės į dangų. Pasiėmė tūtelę ir norėjo eiti namo, tačiau pamatė vėl šunį ir vėl nusitaikęs šovė į dangų. Tai buvo „Vinčester“ šautuvas, šaunamasis ginklas, kuriam turi leidimą. Į O. nebuvo niekada nukreipęs šautuvo. Pripažįsta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad ginklą laikė rankoje, juo gestikuliavo, juo šovė į orą du kartus, tačiau jis nebuvo užtaisytas, nes tai toks ginklas, kurį reikia užtaisyti po kiekvieno šūvio. Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio prasme jis turėjo registruoti tą pneumatinį ginklą. Lenkijoje ginklą įsigijo, dokumentą dėl įsigijimo – reiktų paieškoti. 2023 m. kovo 9 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pirkimo pardavimo sutarties perkant pneumatinį ginklą nesudarė, todėl jos neturi, o kvito nerado, kažkur pametęs. Alkoholio nevartoja nuo 2017 m., nes negali vartoti dėl sveikatos. Atsisakė tikrintis girtumą policijai atvykus, nes norėjo, kad iškviestų paramedikus.
Motyvuojamoji dalis
4. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
5. Nukentėjusysis O. L. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo 2022 m. balandžio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav. Jis buvo virtuvėje, kuomet draugas pasakė, kad kažkas vaikšto po kiemą su šautuvu. Pamatė pro langą kaimyną J., todėl išėjo paklausti į lauką, parūkyti. Išėjus jam kaimynas sakė „ateik čia“, matėsi kad nervuotas, kad jis laiko rankoje ginklą, išima kulką iš kišenės, vėl įdeda atgal, vėl išima, todėl sakė, kad neis. Jis stovėjo savo valdų ribose prie kuoliuko, savo žemės sklype. Juos skyrė apie 25 metrus. Nežino, ko iš jo galima tikėtis, todėl prašė draugo, kad filmuotų. Po to kaimynas pradėjo konfliktuoti su jo mama. J. buvo vienu momentu atrėmęs šautuvą, kai su mama kalbėjosi, tačiau pastoviai mosikavo su ginklu, atliko šūvio imitaciją nukreipdamas šautuvą į jį. Jis sakė J. padėti šautuvą į šoną. Šūviai buvo, kai ėjo link jų, dar kai buvo name. Tuo laikotarpiu, kai kalbėjo jis nešaudė, tačiau jis persitaisinėdavo šautuvą, užsitaisydavo jį. Jis tai suvokė, kaip realų grasinimą, buvo baisu. J. buvo grasinęs kitam žmogui. J. kai užsitaisinėjo šautuvą buvo agresyvus, neramus, nenustygo vietoje. Pora sykių eidamas link namų jis dar šovė, tikrai ne į orą šaudė. Žino, kad tėvas baustas dėl šunų nepriežiūros, tačiau tai bus skundžiama dėl šmeižto. Jo ožkos vaikščiojo po jų kiemą, jie tada reiškė pretenzijas, tai jis dabar dėl šunų tą patį.
6. Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji palaiko nurodytas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime. Ji kaip pareigūnė vyko į (duomenys neskelbtini)., nes pranešėjas nukentėjusysis O. L. pranešė, kad asmuo šlaistosi po kaimą su ginklu, tuo metu iškvietė mobilųjį būrį. Pranešėjas pranešė, kad kaime asmuo vaikšto su ginklu, pranešėjo būsenos neprisimena, greičiausiai, kad buvo išsigandęs.
7. Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2022 m. balandžio 1 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio pareigose, kartu su kolegomis vyr. patruliu R. V., radijo ryšio šaukiniu „1903“, tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet apie 18:34 val. radijo ryšio šaukiniu iš budėtojo gavo pranešimą, kad reikalingas pastiprinimas kolegoms, radijo ryšio šaukiniu „1902“ ir „1711“, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), kadangi neblaivus asmuo minėtu adresu yra ginkluotas. Minėtu adresu atvyko 19:12 val., kur juos pasitiko kolegos radijo ryšio šaukiniu „1902“, t. y. vyr. patruliai M. B. ir A. V., kurie paaiškino, kad neblaivus vyras panaudojo šaunamąjį ginklą ir užsidarė namuose minėtu adresu. Pasinaudodami spec. priemonę - neperšaunamą skydą, apėjo visą namo teritoriją, įsitikino, kad į namą patekti nebuvo galimybės, nes durys ir visi langai buvo uždaryti. Taip pat pastebėjo palaidus du šunis, kurie grėsmingai ėjo link jų, todėl pasinaudodami tarnybiniu automobiliu, kuriuo atvyko, kaip priedangą, įsijungę garso ir šviesos signalus, per garsiakalbį reikalavo užsidariusio asmens išeiti į lauką, tačiau pastarasis jų reikalavimų nevykdė. Papildomai asmuo informuotas, kad šiam nevykdant jų reikalavimų, bus iškviestas spec. padalinys „Aras“. Po kiek laiko prie gyvenamo namo lango, minėtu adresu, priėjo vyriškis, kaip vėliau išsiaiškino tai buvo R. J., (duomenys neskelbtini)., kuris pravėrė langą. Jam dar kartą buvo aiškiai pasakyta „Policija“, paaiškinta, jog yra informacijos, kad pastarasis namuose laiko ginklą, kuriuo grasino kaimynui. Vyriškis, paaiškino, kad vartoja alkoholinius gėrimus, o ginklas yra seife ir durų neatidarys. Asmuo kalbėjo nepagarbiai, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet vienas iš kolegų asmens paprašė pateikti asmens dokumentus, kuriuos vyriškis perdavė per langą ir tuo metu jis kartu su kolega A. V. pastarajam sugriebė už rankos, šis intensyviais veiksmais priešinosi jų sulaikymui, bandė uždaryti langą. Tuomet kolega M. B. įlipo per atvirą langą ir būdamas namo viduje panaudojus fizinę prievartą, vyriškiui buvo uždėta spec. priemonė - antrankiai. Sulaikymo metu pajuto, kad nuo asmens sklinda stiprus alkoholio kvapas, asmuo taip pat kalbėjo nerišliai, visa jo kūno kalba rodė, kad pastarasis yra neblaivus. Asmens pareikalavo pasitikrinti blaivumą, tačiau šis atsisakė. Pastarasis buvo perduotas kolegoms radijo ryšio šaukiniu „1711“ ir iš įvykio išvyko nustatytu maršrutu, o minėtas ekipažas laukė atvykstančių kolegų, kurie turėjo įforminti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad patikrinus gyvenamame name esantį seifą, šis buvo neužrakintas, pašalinių asmenų nebuvo (1 t., b.l. 103-106). Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog tai, kad J. buvo neblaivus nustatė iš sklindančio alkoholio kvapo nuo jo ir iš to, kad jis pats pasisakė, kad gėrė. Jie atvažiavo su policijos specialiomis žymėtomis mašinomis ir su policijos uniformomis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra vyr. patrulis, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). vaikšto po kaimą gyventojas su šautuvu, dėl to buvo informuotas budėtojas dėl pastiprinimo. Kol laukė mobiliosios kuopos pareigūnų, nustatė kur asmuo gyvena, buvo aplink namą, kad asmuo nepasišalintų. Pranešėjas buvo ir moteris ir vyras, jie kalbėjo, kad šalia gyvenantis kaimynas vaikšto su šaunamuoju šautuvu, gąsdina, paleido šūvius, nepasakys dabar į žemę ar į orą, neprisimena konkrečiai kur. Į įvykio vietą atvyko tyrėjas, kurie paėmė ginklus. Po sulaikymo matė, kad vyriškis buvo neblaivus, tačiau su jais bendrauti atsisakė, girtumą tikrintis atsisakė, jokių paaiškinimų nedavė.
9. Liudytoja N. L. teismo posėdžio metu parodė, kad R. J. yra gretimo sklypo kaimynas, O. L. jos sūnus. Būnant namuose atėjo kaimynų vaikas A. G. ir pasakė, kad po pievą vaikšto kaimynas su šautuvu. Sūnus pirmas išėjo į lauką. Kai ji išėjo matė kaip J. atėjęs prie sklypo ribos, rodo špygas ir kilnoja šautuvą. Kad J. neblaivus buvo ji sprendė iš to kaip jis stovi svirduliuodamas, kalba jo buvo nerišli, ne ta reakcija. Jie jį pradėjo raminti, prašyti nuleisti šautuvą, tačiau jis sakė, kad ne, niekada, rodė špygas. Sakė nugalabins, dar iššovė eidamas tuo keliuku, todėl jie nutarė kviesti policiją, bijodami, kad tai geruoju nesibaigs. Jis stovėjo prie žemės ribos kuoliuko ir niekur nėjo, o jie irgi nėjo arčiau. Atstumas tada buvo kokie 4-5 metrai tarp jų. Filmavo tik vienas asmuo – G., ji negalėjo filmuoti, nes nervavosi, rankos drebėjo. J. jos sūnus ramino, sakė nuleisk šautuvą. Dėl ginklo – kaip prašė kad nuleisti ginklą, jis laikydamas jį pastatė šalia savęs statmenai. Kai šaudė - garsas buvo, girdėjo, bet nematė, kad jis iššovė. Ji matė, kaip J. po pievą vaikščiojo kaip medžiotojas su šautuvu. Konfliktas tarp kaimynų kilo dėl ožkų, kurios ganosi palaidos, nuėdė jų dekoratyvinius augalus, jos taip padarė savaitę prieš iki balandžio 1 d. J. sakė, kad ateis pasiaiškinti dėl ožkų, todėl ir išėjo į lauką. Tos duobės J. lauke ne nuo šunų, nes gali bet kuris gyvūnas, stirnos, pilnas miškas gyvūnų.
10. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su O. L. išėjo parūkyti, J. laikė šautuvą, jį buvo nukreipęs į juos, kvietė O., kuris prašė J. pasidėti šautuvą, tačiau J. jo nepadėjo. J. buvo neblaivus, nes svirduliavo, kalba buvo nerišli. J. su šautuvu šovė keletą kartų taip kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu: vieną kartą išėjus, tris kartus J. nueidinėjant. Jis jautė pavojų. O. buvo išsigandęs, kvietė policiją.
11. Protokole – pareiškime O. L. nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. apie 17:40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., žodinio konflikto metu, akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio kaimynas R. J. stovėdamas savo neaptvertoje teritorijoje, lygiavamzdžiu šaunamuoju ginklu vieną kartą iššovė į orą, tada lygiavamzdį šaunamąjį ginklą atsuko ir nutaikė tiesiai į jį sakydamas žodžius „Ateik čia“ ir rodydamas pirštu į jį, laikydamas į jį nukreiptą šaunamąjį lygiavamzdį ginklą kilstelėjo į viršų, taip imituodamas šūvį. Tokius R. J. veiksmus suprato kaip realius grasinimus jį nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 8-18).
12. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas takas, kurio pagrindas žvyrkelis, šio tako dešinėje pusėje matoma gyvenamojo namo teritorija, kuri aptverta medine tvora, varteliais. Teritorijoje matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas, medžiai. Tako kairėje pusėje matomas lauko plotas, kuriame auga pieva. Šiame lauko plote, prie tako matomas į žemę įsmeigtas betoninis stulpelis, kurio viršutinė dalis paryškinta rausvos spalvos dažais. Aplink stulpelį matoma pieva. Atlikus įvykio vietos apžiūrą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota. Sudaryta fotolentelė (1 t., b.l. 24-33).
13. Apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas vieno aukšto pilkos spalvos betoninis gyvenamasis namas su mansarda. Priėjus arčiau gyvenamojo namo, matomi laipteliai, kurie veda prie įėjimo į gyvenamąjį namą žalios spalvos durų, matoma, jog šios durys yra praviros. Įėjus pro šias duris matomas prieškambaris, praėjus prieškambarį patenkama į namo koridorių. Stovint koridoriuje, dešinėje pusėje matomos praviros durys, kurios veda į kambarį Nr.1, priešais save matomos baltos spalvos durys, kurios veda į rūsį, kairėje pusėje matomos praviros durys, kurios veda į virtuvės patalpą. Apžiūrėjus kambarį Nr. 1, rūsį, virtuvės patalpą, tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota, šios patalpos nufotografuotos. Koridoriaus kairėje matomas praėjimas į kitas patalpas, einant šiuo koridoriumi, kairėje pusėje matoma vonios patalpa, taip pat matomos praviros durys, kurios veda į kambarį Nr. 2. Įėjus į kambarį Nr. 2, kairėje pusėje prie sienos matomos mėlynos, žalios, oranžinės spalvos spintelės su stalčiais. Ant žalios spalvos stalčiaus matoma padėta kartoninė dėžutė, ant kurios yra užrašas „Sellier&Bellot”. Dėžutėje matoma 17 vnt. šovinių, ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot”. Dėžutę su šoviniais paimama ir supakuojama į paketą Nr. KB0654315. Kambario kairėje prie sienos matomas juodos spalvos seifas, seifas užrakintas. Atsirakinus seifą, matomas vienvamzdis lygiavamzdis šautuvas (pirmas iš kairės pusės), ant vamzdžio matomas užrašas WINCHESTER MODEL I300 DEFENDER 12 GA. 2 3/4 & 3" Made in New Navel CONN U.S.A. WINCHESTER PROOF STEEL, serijinis numeris L26552386, bendras ilgis 99 cm. Matoma, kad šautuvas turi medinę buožę. Matoma, kad šautuvas yra užtaisytas. Ištaisant šautuvą, šovinio lizde yra tūtelė, ant tūtelės dugnelio yra užrašai 12 „Sellier&Bellot”. Šautuvo dėtuvėje matome 4 vnt. šovinių, ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot”. Šoviniai ir tūtelė paimami ir supakuojami į paketą Nr. 489564. Seife dešiniau matomas šautuvas (pneumatinis), šautuvo (pneumatinio) bendras ilgis yra 117 cm. Matoma, kad šautuvas turi medinę buožę. Ant šautuvo vamzdžio matomas užrašas ,,Designed Germany TYTAN Model GS750 CAL5,5", serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Š. lizde nėra. Šautuvas paimamas ir supakuojamas į dėžę. Kambario kairėje ir viduryje ant žemės matomi sudėti įvairūs daiktai (šuns maistas, kėdės, dėžės, drabužiai). Kambaryje dešinėje pusėje matomas langas su palange, ant palangės matomos dvi stačiakampio formos kortelės: Ant kortelės Nr. L1-0006761 matomas užrašas „LEIDIMAS LAIKYTI (NEŠIOTIS) GINKLUS“, ant kortelės Nr. L1-0007210 matomas užrašas „APSAUGOS DARBUOTOJO PAŽYMĖJIMAS“. Kortelės paimamos ir supakuojamos į voką. Atlikus patalpų apžiūrą, daugiau reikšmingų objektų neužfiksuota. Patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 34-56)
14. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio R. V. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2022-04-01 dirbant r.š „1903“ kartu su vyr, patruliu Ž. K. apie 18.50 val. iš Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu, Kauno r., (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 5 min., prie namo neblaivus, agresyvus kaimynas GINKLU grasino pranešėjui. Šiuo metu kaimynas nuėjo namo. Ginklas panašus į medžioklinį šautuvą. Įvykio vietą vyksta policijos patrulių ekipažas „1711“. Atvykus į įvykio vietą, M. B. paaiškino, kad reikia surasti asmenį, kuris grasino panašiu daiktu į ginklą ir jų užduotis saugiai apžiūrėti galimai ginkluoto asmens kiemą ir pabendrauti su asmeniu ir įsitikinti ar asmuo yra ginkluotas ir pavojingas. Apžiūrėjus kiemą nieko jame nepastebėjo. Nuėjus iki namo, visos durys buvo užrakintos. Languose šviesa nedegė. Vėliau pastebėjo vyriškį, kuris artinosi prie lango. Asmuo atsidarė langą, rankose nieko neturėjo. Asmeniui buvo aiškiai ir garsiai pasakyta „POLICIJA“. Pilietis aiškiai matė, kad jie yra uniformuoti policijos pareigūnai. Asmeniui buvo išsakyti reikalavimai atrakinti duris, nes yra informacijos, kad namuose yra ginklas, kuriuo grasinta kaimynams. Pilietis atsakė, kad „ginklą turi namuose, užrakintas seife ir niekam durų neatidarys“. Iš piliečio kalbos, kuri buvo nerišli buvo akivaizdu, kad asmuo yra neblaivus. Asmuo vis darėsi agresyvesnis, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais „Blet mentai pyderai“. Dar kartą buvo pareikalauta piliečio atidaryti duris ir vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, tačiau asmuo į reikalavimus nereagavo ir toliau agresyviai bendravo su jais. Piliečio paprašius pateikti asmens dokumentą, vyriškis atnešė ir persisvėrė per atidarytą langą, ištiesdamas ranką. Už ištiestos rankos kolegos vyr. patrulis Ž. K. ir vyr. patrulis A. V. sugriebė ir laikė. Tuomet asmuo pradėjo aktyviais veiksmais priešintis vengdamas sulaikymo, traukdamas sulaikytą ranką į save, bandydamas ištrūkti. Panaudojus jėgą asmuo buvo sulaikytas ir perduotas kolegoms „1711”, kurie laukė įvykio vietoje atvykstančių Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų. Namuose seife buvo rasti du ginklai. Nustačius asmens tapatybę, paaiškėjo, kad tai R. J.. Faktinis sulaikymo laikas 20.15 val., vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini). Filmuota BODY CAM B0F1EC6097AC. Atvykus GMP 1601 apžiūrėję R. J. pasakė, kad jam pagalbos nereikia. (1 t., b.l. 58-59)
15. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio M. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2022-04-01 dirbant r.š „1902“ kartu su vyr. patrulių A. V. apie 18.34 val. iš Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 5 min., prie namo neblaivus, agresyvus kaimynas ginklu grasino pranešėjui. Šiuo metu kaimynas nuėjo namo. Ginklas panašus į medžioklinį šautuvą. Į įvykio vietą vyksta policijos patrulių ekipažas „1711“. Nuvykus į įvykio vietą buvo pabendrauta su kolegomis „1711“, kurie buvo pirmi atvykę į įvykio vietą. Tikslinant informaciją apie situaciją kolegos paaiškino, kad bendravo su pranešėja, kuri paaiškino, kad šalimais gyvenantis kaimynas, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, priėjo prie jų žemės ribos ir pradėjo šaudyti iš ginklo, kuris buvo panašus į medžioklinį ginklą. Vėliau garsiai ir aiškiai pagrasino pranešėjui išsakydamas žodžius „Ateik čia, nušausiu ir tave“. Šaudymas buvo akivaizdus grasinimas ir nukreiptas prieš kaimynus (pranešėją). Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėtojas papildomai informavo, kad jų užduotis saugiai apžiūrėti galimai ginkluoto asmens kiemą ir pabendrauti su asmeniu ir įsitikinti ar asmuo yra ginkluotas ir pavojingas. Papildomai į įvykio vietą atvyko kolegos mobilaus būrio ekipažas „1903". Kartu su kolegomis „1903" nuvyko pas galimai ginkluotą kaimyną Kauno r., (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kiemą nieko jame nepastebėjo. Nuėjus iki namo visos durys buvo užrakintos. Tuomet pastebėjo vyriškį, kuris artinosi prie lango. Asmuo atsidarė langą, rankose nieko neturėjo. Asmeniui buvo aiškiai ir garsiai pasakyta „POLICIJA“. Pilietis aiškiai matė, kad jie uniformuoti policijos pareigūnai. Asmeniui buvo išsakyti reikalavimai atrakinti duris, nes yra informacijos, kad namuose yra ginklas, kuriuo grasinta kaimynams. Pilietis atsakė, kad „ginklą turi namuose, užrakintas seife ir niekam durų nedarys“. Iš piliečio kalbos, kuri buvo nerišli, buvo akivaizdu, kad asmuo yra neblaivus. Asmuo vis darėsi agresyvesnis, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais „Blet mentai pydarai“. Dar kartą buvo pareikalauta piliečio atidaryti duris ir vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, tačiau asmuo į reikalavimus nereagavo ir toliau agresyviai bendravo su policijos pareigūnais. Piliečio paprašius pateikti asmens dokumentą, vyriškis atnešė ir persisvėrė per langą, ištiesdamas ranką. Už ištiestos rankos kolega vyr. patrulis Ž. K. ir vyr. patrulis A. V. sugriebė ir laikė. Tuomet asmuo pradėjo aktyviais veiksmais priešintis vengdamas sulaikymo, traukdamas sulaikytą ranką į save, bandydamas ištrūkti. Tuomet policijos pareigūnas M. B. įlipo per langą į namo vidų ir panaudojus fizinę prievartą asmeniui buvo uždėti spec. priemonė antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas ir perduotas kolegoms „1711“, kurie laukė įvykio vietoje atvykstančių Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų. Namuose seife buvo rasti du ginklai. Nustačius asmens tapatybę, paaiškėjo, kad tai R. J.. Faktinis sulaikymo laikas 20.15 val., vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini). Filmuota Body camera ID: B0F1EC61777E. (1 t., b.l. 60-61).
16. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės I. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2022-04-01, dirbant r.š „1711“, kartu su vyr. patruliu T. V. bei vyr. patruliu S. P., apie 18 val. 10 min. iš Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kad pranešėjui kaimynas grasina su šautuvu. Šiuo metu pasišalino namo, pranešėjas laukia vietoje. Vykstant į įvykio vietą, susisiekė Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojais, kuris nurodė, kad į įvykio vietą atvažiuoja ir mobilios kuopos pareigūnai „1902“, todėl jiems reikia surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie įvykį ir į kontaktą vieniems neiti. Apie 18 val. 30 min. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja N. L., ir kartu su ją įvykį matęs jos sūnus O. L., kurie paaiškino, kad šiandien, t.y. 2022-04-01 jų kaimynas R. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaikščiojo netoli namų kartu su savimi turėjo šautuvą, kuriuo demonstratyviai vaikščiojo šalia pranešėjos namų. Kaimynas pranešėjos teigimu, buvo nukreipęs šautuvą į jos sūnų O. L., pasakė žodžius: „tokius piemenis aš valgau pietums“, vėliau pranešėjos ir jos sūnaus akivaizdoje kaimynas R. J. užsitaisė su savimi turėjusį ginklą ir šovė į šoną. Po šio veiksnio, kaimynas išėjo namo, eidamas iššovė dar du kartus, pranešėja teigė, kad ji ir jos sūnus šiuos šūvius girdėjo. Daugiau kaimynas grįžęs nebuvo. Pranešėja N. L. nori, kad policijos pareigūnai užtikrintų jos saugumą ir patikrintų ar asmuo turi leidimą laikyti šaunamuosius ginklus ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Pranešėja taip pat nurodė, kad kaimynas gyvena adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atvykus mobilios kuopos pareigūnams „1902“, ir „1903“, jie ėjo nurodytu adresu, kur vėliau sulaikė R. J., gim. (duomenys neskelbtini), jie vykdė perimetro apsaugą. Iš pranešėjos N. L., buvo priimtas pareiškimas. Atvykus Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams „1019", jų nurodymu asmuo buvo pristatytas Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Vaizdo registratorius Nr. B0F1EC6177E2. (1 t., b.l.62-63).
17. Pareiškime N. L. nurodė, kad š. m. balandžio 1 d. pamatė kaimyną R. J., kad vaikšto su šautuvu po pievą. Sūnui išėjus į lauką, liepė: „Ateik čia“. Buvo atkreipęs šautuvą į jos sūnų O. L., sakė: „Tokius kaip piemenis pietums valgau“, prie jų akivaizdžiai užsitaisė šautuvą ir nukreipęs į šoną šovė. Eidamas namo dar du kartus šovė. Turi filmuotą medžiagą, kad J. vaikščiojo po lauką su šautuvu. Nori, kad policijos pareigūnai jį nubaustų ir patikrintų, ar jis gali laikyti šautuvą, kadangi bijo dėl savo ir savo šeimos saugumo. (1 t., b.l. 64).
18. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2022-0198521/570000-2022-357472 nurodyta, kad R. J. atvežtas policijos pareigūnų šlapimo/kraujo mėginio paėmimui ir alkoholio/narkotinių medžiagų nustatymui, tačiau pacientas kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį, pasišlapinti ar duoti kraujo. Pacientas neneigia vartojęs alkoholio (kaip pats nurodo šampano) prieš atvykstant policijos pareigūnams. (1 t., b. l. 65).
19. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įdėjus skaitmeninę laikmeną į kompiuterio sisteminio bloko nuskaitymo įrenginį matome, kad viduje įrašyta 1 byla (vaizdo įrašas). Įrašo trukmė 2 min. 17 sek. Atidarius bylas (vaizdo įrašus) VLC leistuvo programos pagalba, ekrane matomas vaizdas fiksuojamas mobiliuoju telefonu. Vaizdo įrašas filmuojamas atviroje vietoje kieme. Vaizdo įrašo tolumoje matomas už tvoros stovintis asmuo kuris prieina arčiau tvoros ir rankose matome laiko daiktą panašų į ginklą. Kairėje vaizdo įrašo matosi stovintis dar vienas asmuo. Asmuo Nr.1:- Ateik gaidį. Asmuo Nr.2:- Šautuvą pasidėk. Asmuo Nr.1:- Pasidėsiu aš tau. Asmuo Nr. 2:- Nu tai rimtai aš tau sakau - asmuo stovintis už tvoros nukreipia daiktą panašų į ginklą į asmenį stovintį kieme. Asmuo Nr. 1:- Na nori. Asmuo Nr. 2:- Tai sakau tiesiog nu pasidėk galim pasišnekėt. Asmuo Nr. 1:- Nu ateik. Asmuo Nr. 2: - Tai tu kūrva pasidėk šautuvą - asmuo stovintis už tvoros atlieką ginklo persitaisymo judesį, šis judesys taip pat girdimas ir vaizdo įraše ir nuo žemės pasikelia kažkokį tai daiktą ir pamoją ranka. Asmuo Nr. 2:- Ne tai tu pirma pasidėk. Ne taip nebus. Aš į tavo valdą nelysiu. Asmuo Nr. 1:- kodėl? Asmuo Nr. 2: Kodėl tai matai. Asmuo Nr. 1:- Taigi sakei, kad čia tavo. Asmuo Nr. 2:- Aš nesakiau, kad mano, aš sakiau, kad mano yra va šičia tik. Aš su tavim bandžiau gražiai susikalbėt. Asmuo Nr. 1:- Gražiai. Asmuo Nr. 2:- Gražiai, tu kalbi kitaip. Tu sakau pasidėk šautuvą, jeigu nori tai va kamera įjungta man tai kas. Asmuo Nr. 1:- O man pyzdon. Asmuo Nr. 2:- O tau pyzdon nu man tai po aš irgi galiu į daug ką pasikreipt. Asmuo Nr. 1:- Aš savo zonoj. Asmuo Nr. 2:- Tu sakau pasidėk šautuvą aš galiu ateit va padėk į šoną numesk tris metrus nuo savęs ateinu viens prieš kita galim gražiai pasišnekėt. Moteris :- Filmuok filmuok. Asmuo Nr. 2. Filmuok filmuok. Moteris:- Filmuok, kad jis stovi su šautuvu atėjęs dar grasina su šautuvu vidurį dienos atims iš jo tą šautuvą nereiks nešiotis. Nufilmuok nufilmuok ko jis čia stovi sau tegul eina ten sau žąsis šaudyti savo į dar ką. Asmuo Nr. 2:- Filmuok filmuok man tai kas jeigu tu nemoki gražiai susikalbėti, tai nereikia su šautuvu eiti, gi žmonės galima gražiai pasikalbėti, kam tas šautuvas reikalingas, nu o tai kam tas šautuvas reikalingas tai mes galim gražiai kaip žmonės pasikalbėti, stovi ant savo ribos su šautuvu ir sakai galim gražiai pasikalbėti. Asmuo Nr.1. Aš būnu savo valdoj. Asmuo Nr.2:- Tai gerai tu savo valda bet aš tau sakau galim gražiai pasikalbėt nu. Asmuo Nr. 1:- Tas visas duobes užlygink. Moteris:- O tu ateik pažiūrėk tavo ožiai pažiūrėk rododendrai suėsti. Asmuo Nr.1:- pažiūrėk tavo šunys. Įrašo pabaiga (1 t., b.l. 111-114).
20. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įdėjus skaitmeninę laikmeną į kompiuterio sisteminio bloko nuskaitymo įrenginį matoma, kad viduje įrašyta 3 byla (vaizdo įrašai). Įrašo trukmė nuo 1 min. 08 sek. iki 17 sek. Atidarius pirmą bylą (vaizdo įrašą) pavadinimu „CB9F468D-9F6C-497A-8FFF-09A2B749840B“ VLC leistuvo programos pagalba, matome vaizdo įrašą kurio trukmė 25 sek. Ekrane matomas vaizdas fiksuojamas mobiliuoju telefonu. Vaizdo įraše matoma kaip laukuose vaikšto asmuo kuris su savim turi daiktą panašų į ginklą. Atsidarius antrą bylą (vaizdo įrašą) pavadinimu „5E52BB02-6472-4ABD-AFDB-3A8D326DDB98“ VLC leistuvo programos pagalba, matome vaizdo įrašą kurio trukmė 17 sek. Ekrane matomas vaizdas fiksuojamas mobiliuoju telefonu. Vaizdo įraše matoma kaip laukuose vaikšto asmuo kuris su savim turi daiktą panašų į ginklą. Vaido įraše pasigirsta moters balsas „oi beprotis“. Atsidarius antrą bylą (vaizdo įrašą) pavadinimu „13E4B0F3-8066-494B-A71A-BB672DEF4ADF“ VLC leistuvo programos pagalba, matome vaizdo įrašą kurio trukmė 1 min. 08 sek. Ekrane matomas vaizdas fiksuojamas mobiliuoju telefonu. Vaizdo įraše matosi stovintis asmuo su rankoje laikomu daiktu panašiu į ginklą ir girdimas pokalbis: Moteris:- Tai klausyk. Asmuo:- Duodi jo alų kažkokį tai žalčio. Moteris:- kokį alų, kokį alų, nu ką tu nusišneki. Asmuo:- Kaimynas eik namo - moja ranka. Moteris:- Teisingai eik namo. Asmuo:- Ten jo alus. Moteris:- nesvarbu nesvarbu. Asmuo:- Kaip nesvarbu labai svarbu. Moteris:- Tu ankščiau. Asmuo:- Paskui girininkijoj ko neateini, kad tu veji. Vaizdas pritraukiamas ir matosi vyriškis su kepure su snapeliu, su akiniais ir rankoje kairėje rankoje laiko ginklą. Moteris:- Tu anksčiau buvau žmogus, o dabar su ta savo boba sukvailiojai. Vyriškis matosi perima ginklą su abiem rankomis ir eina tolyn. Moteris:- pasiieškok protingesnės, tiktai vaikšto ir kiršina visus, visus kiršina. Vyriškis atsisuka ir mojuoja pirštu - ateisi į klinikas parodys. Moteris:- Nereikia man tų klinikų klausyk. Vyriškis:- O kur tu dingsi. Moteris:- Aš nuvažiuosiu į Vilnių jinai tegul dirba tuose Kėdainiuose ar dar kur. Vyriškis:- Santariškėse jinai tave ras. Moteris:- Kad aš dar nesiruošiu mirt. Vyriškis numoja ranka ir nueina toliau. Įrašo pabaiga. (1 t., b.l. 115-118).
21. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos pateiktoje išvadoje Nr. IBPS-V-1036541-22 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas. Tai pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, GS750 modelio šautuvas TYTAN Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti Diabolo tipo sviediniais-kulkomis. Šautuvas šaudyti tinkamas. (1 t., b. l. 124-131).
22. Akistatos protokole nurodyta, kad į užduotą 1 klausimą nukentėjusiajam O. L. „Kas įvyko 2022 metų balandžio 1 d. apie 17:30 val., Jums būnant namuose?“, jis pateikė atsakymą, kad jam būnant namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu su tėvais N. L. ir S. L. bei draugu A. G., kuomet jo draugas pirmas pamatė, kad jo kaimynas R. J. vaikšto savo priklausančioje pievoje su šautuvu. Tuomet pasiūlė draugui nueiti parūkyti į savo kiemą ir stovint kieme kartu su draugu aiškiai matė minėtą kaimyną, kuris vaikščiojo po savo pievą ir žvalgėsi vis dar laikydamas rankose ginklą, t. y. lygiavamzdį šaunamąjį ginklą. Kaimynas juos pamatęs kieme, ėjo link jų ir vieną kartą šovė į orą, tuomet sustojęs ties jų kiemo riba, pirštu parodė gestą ateiti iki jo. Sakė ateit pasiaiškinti, šiam pasakė, kad neateis, kol šis nepasidės ginklo. Šis vis pertaisydavo ginklą, ištraukdamas šovinį iš ginklo ir jį įsidėdamas į kišenę, tai darė kelis kartus. Kaimynas ragindamas jį ateiti iki jo, dar kartą įšovė į orą. Tuomet jis ėjo link kaimyno, buvo netoli vartų, maždaug 1 metro atstumu, tuo tarpu tarp jo ir minėto kaimyno buvo apie 7 metrų atstumas, tačiau šiuo metu sunku pasakyti. Sakė, kad gali pasikalbėti draugiškai, kaimynas nesutiko, parodė špygą, sakydamas: „Nesulauksi“. Viso konflikto metu jo minėtas draugas darė vaizdo ir garso įrašus, kurie pateikti ikiteisminio tyrimo metu. Negali tiksliai šiuo metu pasakyti, ar kaimynas buvo atkreipęs ginklą į jį, tačiau jį nuolat pakeldavo, išaudamas į orą ir ragindamas jį prieiti, kas jam darė išvadą, kad šis yra neprognozuojamas ir kad šis gali jam peršauti koją. Taip pat pakėlęs ginklą, jis žiūrėdamas į jį ir draugą, imitavo šūvį, kas jam dar labiau sustiprino įspūdį, kad asmuo yra neprognozuojamas. Kadangi kaimyną pažįsta nuo seniau, todėl žino, kad būdamas blaivus jis taip nesielgtų, todėl mano, kad jis tikrai buvo neblaivus. Arti asmens nebuvo, todėl alkoholio kvapo užuosti negalėjo, negali pasakyti ar jis kalbėjo nerišliai, bet kalbėjo agresyviai, taip pat negali pasakyti ar šis šlitinėjo, tiesiog stovėjo. Tiksliai nepamena, kada atėjo mama, bet ši jau atėjo, kuomet su kaimynu baiginėjo kalbėti. Mamai atėjus kaimynas šūvių neatliko, tačiau ji būdama namuose juos girdėjo ir matė per langą. Atėjus mamai, ši bendravo su kaimynu, jų pokalbis truko iki 5 min. ir kaimynas išėjo, eidamas dar iššaudamas 3 kartus, tiksliai neprisimena, bet kiek jis girdėjo ir prisimena šūvių buvo viso 6“. Uždavus klausimą įtariamajam R. J. „Ar girdėjote nukentėjusiajam O. L. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar jį supratote, ar su atsakymu sutinkate? Pateiktas atsakymas, kad klausimą ir atsakymą jis girdėjo, tačiau su atsakymu visiškai nesutinka, nes tarp jų jokio pokalbio nebuvo, būdamas savo žemėje girdėjo jų šūkaliojimus, nes juos skyrė apie 100 metrų, todėl ką kalbėjo jis aiškiai negirdėjo. Matė kad tiek O., tiek dar vienas vyras, kurio nepažino, bet tikrai ne G., tiek O. mama telefonais jį filmavo ir jį keikė, nors tiksliai negirdėjo, bet tikrai suprato, kad jį kolioja. Jis po savo nuosavą pievą, kuri yra neaptverta, vaikščiojo tuo tikslu, kad padarytų fotonuotraukas, kuriose matyti kaimynų L. priklausančių šunų išraustos duobės. Dar būdamas namuose, matė kad laukuose laksto minėti kaimynų šunys, dėl ko jis iš seifo pasiėmė lygiavamzdį ginklą, kad išgąsdintų šunis, neketindamas jų nušauti, tiesiog bijodamas dėl savęs, kad šie jo nepultų. Kadangi kaip ir minėjo, pamatė minėtus asmenis, todėl laikydamas ginklą vienoje rankoje, kita ranka rodė šiems ateiti, norėdamas parodyti, ką padarė jų šunys ir ėjo link jų. Jis stovėdamas savo žemėje, priešais kaimynų kiemą, klausė: „Ko nori?“, eidamas link kaimynų šūvių neatliko. Pasakė, kad „išpilsiu juos“. Taip pasakė turėdamas galvoje šunis, o ne konkrečiai asmenis stovinčius kieme, t.y. O., jo mamą ar nepažįstamą asmenį, nes buvo piktas dėl šunų padarytų duobių. O. nebuvo priėjęs arčiau vartų, jie visi trys stovėjo kiemo gilumoje, arčiau gyvenamo namo, jis į jų teritoriją įėjęs nebuvo. Ginklą visad laikė saugiai, tačiau galbūt kalbėdamas ir gestikuliuojamas jį vis judino, tačiau tikrai nebuvo nukreipęs ginklo vamzdžio nei į vieną asmenį, jokio šūvio neimitavo. Jiems bendraujant, pamatė, kad kaimynų kieme laksto palaidi šunys, dėl ko jis bijodamas jų užpuolimo tikrai atliko du šūvius į orą, kad juos išgąsdintų, bet tikrai jo tikslas nebuvo gąsdinti kaimynus. Įvykio dieną tikrai buvo blaivus, visiškai yra atsisakęs alkoholio dėl sveikatos problemų, o policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė, nes šie prieš jį panaudojo smurtą, taip pat tikrintis alkoholio kiekį kraujyje gydymo įstaigoje atsisakė. Viso įvykio dieną buvo atlikęs 2 šūvius. Uždavus 2 klausimą gynėjui R. G. nukentėjusiajam O. L. „Ar yra buvę konfliktų tarp jūsų šeimos narių ir R. dėl pastarųjų palaidų šunų?“ pateiktas atsakymas, kad „kiek žino, dėl šunų nebuvo“. Uždavus įtariamajam R. J. 3 klausimą nukentėjusiajam O. L. „Ar jūs ar kiti šeimos nariai šaudėte į man priklausančią ožką?”, pateiktas atsakymas, kad „tokio atvejo nebuvo“. (2 t., b.l. 5-9).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir vertinimas
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje
23. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-597/2013, Nr. 2K-410-693/2015). Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010 ir kt.).
24. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.
25. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad veika padaryta 2022 m. balandžio 1 d. apie 17:40 val. Tai patvirtina visa bylos medžiaga: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas ir kiti aukščiau ištirti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kaltinimo netikslumas nurodant veikos metus ištaisytinas iš 2021 m. balandžio 1 d. į 2022 m. balandžio 22 d. Kaltinamajam akte nurodyta, kad ši veika padaryta adresu - (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav. Kaip teisminio nagrinėjimo metu nustatyta iš bylos duomenų visumos (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitos rašytinės bylos medžiagos) kaltinamasis inkriminuotos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo ties besiribojančių sklypų - (duomenys neskelbtini)., Kauno raj.sav., kurioje yra kaltinamojo gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav., kurioje yra nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, riba, stovėjo šalia riboženklio. BK 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado įstatymo numatyti padariniai. Taigi įstatymas formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju jos padarymo vietą sieja su atitinkamų veiksmų padarymo ar neveikimo vieta, o materialios nusikalstamos veikos sudėties atveju – su baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo vieta. Kaip minėta, pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis grasinimą išreiškė, iššaudamas į orą, rankose laikydamas ginklą, jį užtaisydamas, nukreipdamas į nukentėjusįjį, būdamas ties minėtų sklypų riba, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė dėl nusikaltimo padarymo vietos tikslintina. Šio kaltinime esančio netikslumo ištaisymas kaltinamojo teisinės padėties neblogina, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, neapriboja, o ši aplinkybė nelaikytina esmine, nes kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos, o tik patikslintos. Toks kaltinimo patikslinimas neturi jokios įtakos kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokioms teisinės reikšmės gynybai turinčioms aplinkybėms.
26. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad žodinio konflikto metu jis nepaleido šaunamojo ginklo Winchester iš rankos, ginklą visada laikė rankoje, šautuvu gestikuliavo, užtaisė jį, šovė į orą. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir kita byloje ištirta medžiaga: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, vaizdo medžiaga. Tačiau kaltinamasis nepripažino, kad tai buvo grasinimas, nurodė, jog ginklo nebuvo nukreipęs į nukentėjusįjį.
27. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, logiški, neatitiko byloje surinktos medžiagos. Visų pirma, kaltinamasis nepripažindamas inkriminuotos veikos nurodė, jog jis neturėjo tikslo nukentėjusiajam O. L. grasinti, nes ne jis gretimos namų valdos savininkas, o tik jų sūnus, su juo neturi dėl ko pyktis. Tačiau vėliau kaltinamasis nurodė, jog nesutarimų su nukentėjusiuoju buvo dėl to, kad jis žvejodavo jo prūde, grąžindavo sugadintus pasiskolintus daiktus. Pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, kaip nurodė kaltinamasis, nėra gretimo sklypo savininkas, nepaneigia fakto, kad jis yra gretimai gyvenantis kaimynas. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kildavo nesutarimų patvirtina rašytinė bylos medžiaga, taip pat pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos N. L. parodymai, iš kurių matyti, jog nesutarimai, pykčiai tarp minėtų asmenų kyla dėl šunų ir dėl ožkų. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog tą įvykio dieną jis pamatė kaimynų šunis savo pievoje, pasiėmė šautuvą ir fotoaparatą ir ėjo fotografuoti duobių, po ko vėliau konfliktavo su minėtais kaimynais O. ir N. L.. Be to, nors kaltinamasis nepripažino, kad grasino nukentėjusiajam, tačiau pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad turėjo rankoje šaunamąjį ginklą, jį konflikto su nukentėjusiuoju metu laikė, juo gestikuliavo, jį užtaisė, iššovė į orą. Nors kaltinamasis nepripažino, kad nukreipė šaunamąjį ginklą į nukentėjusįjį, tačiau pripažino, kad ginklu gestikuliavo, juo mosikavo, du kartus užtaisė ir du kartus iššovė į orą, kas įvertinus bylos duomenų visumą, tame tarpe nukentėjusiojo nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo A. G. parodymus, sugretinus bylos duomenis, patvirtina, jog jis ginklu gestikuliuodamas buvo ginklą nukreipęs ir į nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad šią aplinkybę, kad ginklą kaltinamasis buvo nukreipęs į nukentėjusįjį, patvirtina bylos medžiaga: nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai viso proceso metu nuo pat pareiškimo policijai surašymo, parodymų ikiteisminio tyrimo metu davimo, kurie sutapo su teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojo A. G. parodymai, rašytiniai įrodymai - N. L. pareiškimas policijai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės I. B. tarnybinis pranešimas, akistatos protokolas, vaizdo medžiaga. Netikėti aukščiau aptartais teismo posėdžio metu ištirtais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurie atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus jų parodymus, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo medžiaga, teismas neturi pagrindo.
28. Sugretinus visus bylos faktinius duomenis (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, vaizdo medžiagą), atsiskleidžia kaltinamojo kaltės ir nukentėjusiojo subjektyvaus suvokimo kriterijai. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamojo grasinimas įvykdytas pasirinkus šaunamąjį ginklą, kuriuo kaltinamasis, iššaudamas į orą, jį laikydamas rankose, jį vis užtaisydamas bei nukreipdamas šaunamąjį ginklą į O. L., sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ginklu gali būti įvykdytas. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – ginklą ne tik laikė rankose, bet jį užtaisė, nukreipė į nukentėjusįjį, iššovė į orą. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, sveikatai, R. J. realiai išsigando, jo bijojo, nes jis turėjo ginklą. Dėl grasinimo išraiškos – šaunamojo ginklo nukreipimo, jo užtaisymo, iššovimo į orą, dėl konfliktinių kaimynų santykių, dėl kaltinamojo neblaivumo, nukentėjusysis galėjo įvertinti grasinančio asmens ketinimus kaip realius ir jų bijoti. Nukentėjusiojo parodymus dėl jo būsenos patvirtino liudytojas A. G., parodęs, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, dėl ko vėliau kvietė policiją. Pažymėtina, jog ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti įvykį matę asmenys (liudytoja N. L., liudytojas A. G.) patyrė nesaugumo būseną, pavojų, nerimą, baimę, kas tik patvirtina grasinimo realumą. Tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai dalyvavę įvykyje, nurodė, jog net ir nuėjus kaltinamajam link savo namų, jie bijojo dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų, dėl ko kvietė policiją, taigi akivaizdu, kad objektyvusis veikos požymis – grasinimas, tyčinis poveikis nukentėjusiojo žmogaus psichikai buvo efektyvus. Grasindamas kaltininkas būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį, siekė, kad nukentėjusysis bijotų, laikydamas ginklą, juo gestikuliuodamas, nukreipdamas į nukentėjusįjį, ginklą užtaisydamas, juo iššaudamas. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kaltinamojo versija, jog šaunamąjį ginklą turėjo tikslu negrasinti, o dėl savigynos nuo šunų atmestina kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kurią paneigia teismo posėdyje ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai, tame tarpe ir pačio kaltinamojo duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu, kuomet jis parodė, kad šunis matė savo pievoje būdamas namo viduje, o kai išėjo šunų jau nebuvo, pavojaus nebuvo. Teismas tokią pasirinktą kaltinamojo gynybinę taktiką vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aukščiau įvertintoms aplinkybėms darytina išvada, kad grasindamas ginklu kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusįjį įbauginti, sukelti jam nesaugumo dėl sveikatos ir gyvybės, baimės jausmą.
29. Atmestina kaltinamojo gynybos versija, kad jis buvo blaivus, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių jo neblaivumo laipsnį, be to jis alkoholio nevartoja dėl sveikatos. Pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltinamojo parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-40/2012, 24-297/2010, 2K-664/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-89-139/2016 ir kt.). Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, dėl kurios kaltinamasis negalėtų vartoti alkoholio, juolab vien ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė savaime nepatvirtintų fakto, kad asmuo laikosi gydytojų rekomendacijų. Pastebėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisakė tikrintis girtumą policijai atvykus, nes norėjo, kad iškviestų paramedikus. Kaip matyti iš bylos duomenų, greitosios medicinos pagalba buvo iškviesta, vėliau asmuo buvo nuvežtas į medicinos įstaigą šlapimo/kraujo mėginių paėmimui, tačiau nepaisant to, asmens neblaivumas nebuvo nustatytas, nes R. J. atsisakė tikrintis. Nelogiška laikytina kaltinamojo pozicija atsisakyti pasitikrinti blaivumą, nors nurodo, jog alkoholio nevartoja dėl sveikatos. Tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų T. V., Ž. K., N. L., A. G. parodymai, kad kaltinamasis svirduliavo, buvo nerišli kalba, buvo agresyvus, kaip nurodė liudytojas – policijos pareigūnas Ž. K., prašant kaltinamojo atidaryti duris jam pats R. J. sakė, kad vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat neblaivumo faktą patvirtina rašytinė bylos medžiaga: tarnybiniai pranešimai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad R. J. neneigia vartojęs alkoholio (kaip pats nurodo šampano) prieš atvykstant policijos pareigūnams. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra alkotesterio duomenų apie kaltinamojo buvusį neblaivumą įvykio metu, šią aplinkybę, kad kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio buvo prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą ir tai slopino jo savikontrolę, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vienareikšmiškai patvirtina bylos duomenų visuma: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, medicinos dokumentų išrašas.
30. Kaltinamojo gynėjas baigiamosiose kalbose iškėlė gynybos versiją, kad kaltinamasis su ginklu buvo siekdamas apginti save nuo L. šunų, dėl kurių L. yra bausti administracine tvarka. Iš pateikto į bylą administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu matyti, jog S. L. inkriminuotas ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas už tai, kad 2022 m. birželio 20 d. jo šunys išbėgo iš teritorijos, nubėgo į R. J. priklausantį sklypą ir ten iškasė duobes. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jis 2022 m. balandžio 1 d. būdamas savo name pamatė L. šunis, tačiau kol pasiėmė šautuvą ir fotoaparatą, tie šunys dingo, kai išėjo su ginklu į lauką šunų nebuvo, tiesioginio pavojaus nebuvo, nes šunų nebuvo, tuo metu L. irgi nebuvo, pavojaus iš jų nebuvo. Taigi, tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš filmuotos vaizdo medžiagos, tiek iš liudytojų parodymų nenustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo metu buvo kilęs pavojus dėl šunų, juolab nenustatyta, jog nukentėjusysis kėlė pavojų kaltinamajam. Taigi, ši versija laikytina siekiu kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
31. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies, sudėtį.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje
32. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
33. Kaltinamasis nurodė, jog turėtas pneumatinis ginklas buvo įsigytas Lenkijoje be jokių pirkimo pardavimo sutarčių, tik kvitą jam davė, bet jį pametė, šis ginklas nebuvo registruotas, jam leidimo neturėjo, nes manė, kad nereikia, jam taip sakė pardavėjas, tačiau supranta, kad Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio prasme jis turėjo registruoti tą pneumatinį ginklą.
34. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos pateiktoje išvadoje Nr. IBPS-V-1036541-22 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas. Tai pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, GS750 modelio šautuvas TYTAN Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti Diabolo tipo sviediniais-kulkomis, kurio kinetinės energijos vidurkiai yra atitinkamai 180 m/s, 16,2 J. Šautuvas šaudyti tinkamas (1 t., b. l. 124-129).
35. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, kaltinamasis neturėjo išduoto leidimo minėtam nešaunamajam pneumatiniam šautuvui, turėjo leidimą laikyti ir nešiotis tik lygiavamzdį šautuvą Winchester 1300 Defender (1 t., b. l. 176).
36. Minėto įstatymo 8 straipsnis numato, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Tuo tarpu kaltinamojo įsigytas nešaunamasis pneumatinis ginklas priskirtas C kategorijai nebuvo registruotas Ginklų registre, jam išduoto leidimo kaltinamasis neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Teismas pažymi, kad Įstatyme visuomet buvo nustatyti apribojimai C kategorijai priskiriamų ginklų prekybai, nurodant, kad jais gali prekiauti tik Ginklų fondas ir asmenys, gavę nustatytos formos leidimą (licenciją). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pas jį kratos metu rastą pneumatinį šautuvą jis pirko iš fizinio asmens Lenkijoje. Vien ta aplinkybė, kad ginklo pardavėjas galimai nurodė R. J. įsigyjančiam iš jo pneumatinį ginklą, jog jam leidimas nereikalingas, nešalina kaltinamojo atsakomybės perkant konkrečius ginklus ne ginklų prekybos vietoje. Kaip numato Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba ar ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla. Be to, vien ta aplinkybė, kad įsigydamas ginklą R. J. klausė pardavėjo, ar ginklui reikalingas leidimas, parodo, kad jam buvo žinoma, jog tiek patiems nešaunamiesiems ginklams, tiek jų įsigijimui įstatymu yra nustatyti atitinkami reikalavimai, kurių nesilaikant tokie veiksmai laikomi neteisėtais. Pažymėtina, kad įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Taigi, įvertinus šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo pneumatinis šautuvas buvo įgytas pažeidžiant Įstatyme nustatytą tvarką, t. y. neteisėtai.
38. Pastebėtina, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant išsamiai atskleisti neteisėto disponavimo (įgijimo ir (ar) nešiojimo) nešaunamaisiais ginklais požymius, nusikalstamos veikos aprašyme gali būti nurodomas ir neteisėtas tokių ginklų laikymas, nors už jį baudžiamoji atsakomybė įstatyme nenustatyta (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-180-628/2021). Toks veikos aprašymas, koks pateiktas kaltinamajame akte, kaltinant R. J. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį buvo ir ikiteisminio tyrimo metu (pranešime apie įtarimą) ir teisminio nagrinėjimo metu tokį kaltinimą palaikė prokuroras. Pažymėtina, kad R. J. šiuo nuosprendžiu yra pripažįstamas kaltu būtent už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, o išsamiai atskleidžiant jo padarytą nusikalstamą veiką, yra nurodomos ir šio ginklo laikymo bei suradimo aplinkybės. Teismo nuomone, pagrindo teigti, kad tokiu būdu pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą, nėra.
39. Kaltinamasis nurodė, jog kaltinime nepagrįstai nurodyta, jog pneumatinis ginklas paimtas 2022 m. balandžio 2 d., nes ginklus paėmė 2022 m. balandžio 1 d. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė atmestina kai nepagrįsta, nes ją paneigia 2022 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūra pradėta 2022 m. balandžio 2 d. 01:15, pabaigta 2022 m. balandžio 2 d. 01:30. Minėtu protokolu ir buvo paimti ginklai, šoviniai, kiti jame išvardinti daiktai.
40. R. J. neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, GS750 modelio šautuvą TYTAN Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti Diabolo tipo sviediniais-kulkomis, kurio kinetinės energijos vidurkiai yra atitinkamai 180 m/s, 16,2 J, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad jis aktyviai domėjosi įvairiais ginklais, išmano ginklus, todėl teismas jo parodymus, kad jis nesuprato įgyto nešaunamojo ginklo galingumo, kaip ir visiškai nenuoseklius ir niekuo nepagrįstus parodymus, kad ginklą įgijo maždaug prieš 10 metų, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
41. Dėl gynybos argumento susijusio su veikos mažareikšmiškumu, nurodant, kad kaltinamasis turėjo leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, tai jei būtų žinojęs, kad reikia, tai būtų gavęs leidimą ir nešaunamajam pneumatiniam ginklui. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi BK 37 straipsnis gali būti taikomas tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Tuo tarpu, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, R. J. padarė BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, o įstatymas nenustato galimybės baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu. R. J. veiksmai savaime nesudaro pagrindo juos pripažinti mažareikšmiais ir dėl to atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o pačios nusikalstamos veikos mažesnis pavojingumas jau yra įvertintas įstatymų leidėjo ir įtvirtintas pačiame įstatyme, nustatant, kad ji laikoma baudžiamuoju nusižengimu, ir nustatant už jos padarymą švelnesnę baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nurodė, jog įsigijęs minėtą nešaunamąjį ginklą skambino ir klausė ar jam reikalingas leidimas ir jam buvo nurodyta, kad visiems pneumatiniams ginklams leidimas yra nereikalingas, tačiau tai laikytina kaltinamojo gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri nepatvirtinta jokiais įrodymais ir kuri apskritai prieštarauja įstatymui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat nustato ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Kaltinamasis, turėdamas leidimą laikyti ir nešiotis šaunamąjį lygiavamzdį ginklą, turėjo žinoti minėtame įstatyme įtvirtintą ginklų klasifikaciją, t. y. ginklų priskyrimą pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D), tame tarpe ir tai, kad pneumatiniai ginklai pagal jų galingumą gali būti priskiriami C kategorijai, kai leidimas reikalingas, ir D kategorijai kai leidimo nereikia, todėl neįtikėtina ir nelogiška, kad kaltinamasis buvo patikintas, jog visiems pneumatiniams ginklams leidimai nereikalingi. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis neturėjo leidimo įsigyti minėtą ginklą, taip pat nurodydamas, jog minėtą ginklą įsigijo Lenkijoje, jis neturėjo leidimo jį importuoti iš Lenkijos į Lietuvą, nebuvo jo užregistravęs, taip kaip tai numato Įstatymo 8 straipsnis, nors turėdamas leidimą laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą, išlaikęs atitinkamą minėtame įstatyme numatytą egzaminą, turėjo žinoti apie reikalavimus ginklų įsigijimui.
42. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – nešaunamasis ginklas, neteisėtai įgytas, neturint leidimo, ginklas pagal byloje esančią ekspertų išvadą priskiriamas C kategorijai ir tinkamas šaudyti; objektyvusis požymis – neteisėtas įgijimas, ginklo leidimo neturėjimas; subjektyvusis požymis – R. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. neteisėtai įgijo ginklą, jo neregistravo ir leidimo neįgijo, suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Taigi R. J. veiksmuose yra visi būtinieji BK 258 straipsnio 2 dalies požymiai.
IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
43. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
44. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas kaip aukščiau nustatė teismas, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis, praeityje teistas Danijoje, laikomas neteistu, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 165-170). Jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau kaip nurodė turi ūkį, ūkininkauja, yra išsiskyręs, nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 159-163). Kaltinamasis nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nesigydė ir nesilankė psichiatrijos skyriuje (1 t., b. l. 174, 175). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad neigiamai charakterizuojančių jį duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog asmuo neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o ir administraciniai nusižengimai buvo susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, spręstina, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Šios aplinkybės duoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus pačios griežčiausios inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Aukščiau išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už šios bausmės galimą nustatyti dydžio vidurkį, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina švelniausia sankcijoje numatytą baudos bausmė (BK 41, 42, 47, 50, 54, 55 straipsniai).
45. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tik tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis grasino nukentėjusiajam panaudodamas šaunamąjį ginklą – Winchester Model I300 defender 12 GA. 2 3/4 & 3, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas B kategorijos ginklams. Tokiam ginklui įsigyti reikalingas leidimas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnis), kuris gali būti atimtas. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, konstatuoja, kad analizuojamu atveju kaltinamajam paskirta bausmė ir skirtina viena baudžiamojo poveikio priemonė – ginklo konfiskavimas leis įgyvendinti bausmės tikslus ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų tikslingas ir teisingas. Kita vertus, teismas pažymi, kad leidimo nešiotis ir leidimo laikyti ginklus galiojimas gali būti panaikinamas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis.
46. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. dėžutė su 17 vnt. šovinių, ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot”; 2. vienvamzdis lygiavamzdis šautuvas „WINCHESTER MODEL I300 DEFENDER 12 GA. 2 3/4 & 3“ Made in New Navel CONN U.S.A. WINCHESTER PROOF STEEL“; 3. šautuvas (pneumatinis) ,,Designed Germany TYTAN Model GS750 CAL5,5“; 4. šoviniai ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot” 4 vnt.; 5. tūtelė ant kurios dugnelio yra užrašai 12 „Sellier&Bellot” 1 vnt.; 6. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Visi minėti daiktai priduoti saugoti į Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus ginklų saugyklą (1 t., b. l. 132-142); 7. DVD+r diskai, kuriuose įrašyti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 114, 118).
47. Daiktai, turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais pateikti kartu su baudžiamąja byla, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos (1 t., b. l. 114,118; BPK 94 straipsnis).
48. Kadangi padarant nusikalstamą veiką buvo panaudotas šaunamasis ginklas „WINCHESTER MODEL I300 DEFENDER 12 GA. 2 3/4 & 3“ Made in New Navel CONN U.S.A. WINCHESTER PROOF STEEL“, todėl jis pripažintinas nusikaltimo padarymo įrankiu ir remiantis BK 72 straipsniu konfiskuotinas. Pneumatinis šautuvas, kaip neteisėtai įgytas, taip pat nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas. Dėžutė su 17 vnt. šovinių, ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot”, šoviniai ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot” 4 vnt.; tūtelė ant kurios dugnelio yra užrašai 12 „Sellier&Bellot” 1 vnt., t. y. daiktai, be kurių nusikalstamos veikos priemonės nebūtų įmanoma panaudoti, jie skirti konfiskuotiniems šautuvams ir kartu su jais sudarantys nusikalstamos veikos objektą, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
49. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31-34).
50. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.
51. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir R. J. paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtoji bauda per penkių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus – vienvamzdį lygiavamzdį šautuvą „WINCHESTER MODEL I300 DEFENDER 12 GA. 2 3/4 & 3“ Made in New Navel CONN U.S.A. WINCHESTER PROOF STEEL“ ir pneumatinį šautuvą ,,Designed Germany TYTAN Model GS750 CAL5,5“, saugomus Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
Dėžutę su 17 vnt. šovinių, ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot”, šovinius ant kurių dugnelių yra užrašai 12 „Sellier&Bellot” 4 vnt.; tūtelę ant kurios dugnelio yra užrašai 12 „Sellier&Bellot” 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam BK 47 straipsnio nuostatas, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.