Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui J. R., tretiesiems asmenims antstoliams Elenai Miliauskienei, Gretai Žutautei, Gintarei Mankevičienei, Vaidui Drungilui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. R., kuriam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė I. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad santuokoje su atsakovu pragyveno apie 14 metų, o nuo 2004 m. kartu nebegyvena. Atsakovas išgerdavo, mušdavosi, mušė ir vaikus, prisidarė skolų, todėl ji nebeapsikentusi išėjo su vaikais gyventi pas savo brolį. Kartu su atsakovu nebegyvena apie 19 metų. Po jos išėjimo atsakovas nebandė išsaugoti santuokos, kiek žino buvo susiradęs ir šiuo metu gyvena su kita moterimi, prie vaikų išlaikymo taip pat neprisidėjo. Jokio turto santuokoje su atsakovu neįgijo, ji pati skolų neturi, o atsakovas savo skolas turėtų mokėti pats. Išlaikymas jai iš atsakovo nereikalingas, jo neprašo. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jos turimą pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos sudarymo įrašo, teismas nustatė, kad J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. R. (ikisantuokinė pavardė – K.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 241. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2004 m. kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Šalys santuokoje dalintino registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos:

Nr. 0047/23/01073 dėl 100 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

Nr. 0009/23/00744 dėl 190 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

Nr. 0047/22/01159 dėl 283,10 Eur skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

Nr. 0009/22/00427 dėl 20 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

Nr. 0188/20/00414 dėl 160 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

Nr. 0185/19/00774 dėl 120 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

Nr. 0047/07/04637 dėl 1084,78 Eur skolos išieškojimo išieškotojos I. K. naudai.

Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis atsakovo skola trečiajam asmeniui sudaro 1013,10 Eur, t. y. 730,00 Eur baudų už administracinius pažeidimus, 268,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 14,82 Eur šio mokesčio delspinigių. Duomenų apie kitus atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš pateiktų įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas J. R. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose, ieškovės teigimu girtavo, prieš ją smurtavo, nesirūpino šeima, ieškovei išėjus iš bendrų namų, nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, taip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos CPK 42 straipsnyje.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nereiškė, todėl teismas pripažįsta, jog santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo J. R. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „R.“, atsakovui jo pavardė – „R.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

CK 3.67 straipsnio 2 dalis nustato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Analogiškai šį išaiškinimą galima taikyti ir iš sutuoktinių sudaromų sandorių kylančioms prievolėms.

Ieškovė prašė taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. 2004 m. liepos 1 d. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio ieškinio reikalavimo nepareiškė.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, jog šalių santykiai faktiškai nutrūko nuo 2004 m. liepos mėnesio, kuomet ieškovė dėl atsakovo elgesio išėjo gyventi skyriumi, ir nuo to laiko sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė, pripažintina, kad santuokos nutraukimas ieškovės I. R. ir atsakovo J. R. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Bylos duomenimis šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, ieškovė asmeninių kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi, tuo tarpu atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir I. K., kurie išieškomi priverstine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vardu įgytos ir tik iš atsakovo priteistos prievolės kreditoriams yra išieškomos priverstine tvarka, nei vienas iš kreditorių šioje byloje nepareiškė prieštaravimų dėl šių prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo J. R. prievolėmis, nutraukus šalių santuoką atsakovo J. R. vardu įgytos ir priverstinai išieškomos prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir I. K. pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas ir 110 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, už ieškinį mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo J. R. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 241, tarp ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „R.“, atsakovui jo pavardę – „R.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Nustatyti, kad atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įgytos ir priverstinai išieškomos prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir I. K. yra asmeninės atsakovo J. R. prievolės.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui J. R., jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirenkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.