- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- 2YT-9669-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00648-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo Z. B. (Z. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinei žemės tarnybai) ir S. B. (S. B.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos G. B. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. G. B. mirė būdama našle, paliko 2006-01-16 oficialų testamentą, kurį patvirtino Švenčionių raj. l-ojo notaro biuro notarė M. M. Pagal šį testamentą testatorė jai priklausančius: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui S. B. (šioje byloje suinteresuotas asmuo). Suinteresuotas asmuo, mirusiosios vaikaitis pagal aukščiau nurodytą testamentą, palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, ką patvirtina prie šio pareiškimo pridedamas 2020-11-04 Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. P. išduotas Liudijimas apie palikimo nepriėmimą. Tokiu būdu, po G. B. mirties jai priklausęs turtas nebuvo paveldėtas nei pagal testamentą nei pagal įstatymą. Pagal įstatymą pirmos eilės įstatyminis įpėdinis yra mirusiosios sūnus – pareiškėjas Z. B.. Dėl mirusiosios palikimo priėmimo pagal įstatymą mirusiosios įpėdinis – pareiškėjas į notarą taip pat nesikreipė, tačiau faktiškai motinos visą palikimą priėmė po motinos mirties aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą, nes jis rūpinosi visu mirusios motinos turtu, kaip savo turtu, prižiūrėjo, naudojosi likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, naudojosi ir tvarkė sodo žemę, mokėjo visus priklausančius komunalinius ir kitus mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos pažymos apie sumokėtus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jeigu būtų nustatyta, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti. Nurodo, kad Lietuvoje negyvena jau ilgą laiką, pagal testamentą palikimo nepriėmė, jam žinoma, kad po močiutės mirties jo tėvas – Z. B. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą: mokėti mokesčius, prižiūrėti ir juo naudotis, ginčas nekilo, toks buvo šeimos susitarimas.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusi G. B. paliko 2006-01-16 testamentą, patvirtintą Švenčionių raj. l-ojo notaro biuro notarės. Pagal šį testamentą testatorė jai priklausančius: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui S. B.. Iš byloje esančio 2020-11-04 Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. P. išduoto liudijimo matyti, kad S. B. palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. VĮ Registrų centro duomenimis, G. B. nuosavybės teise priklausė: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus ?.(duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3) pastatas-sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Byloje nustatyta, kad po palikėjos mirties jos testamentu S. B. palikto turto nepriėmė, nors pirmasis turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą, paveldėjimo byla neužvesta. To neneigia ir pats S. B.. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notarą taip pat nesikreipė, nors pagal CK 5.11 straipsnio l dalies l punkto nuostatas, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Kaip matyti tiek iš pareiškimo ir jo priedų, tiek iš S. B. atsiliepimo – palikėjos turtu visą laiką rūpinosi pareiškėjas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
8. Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ir pan. Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo motinos mirties, per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, mirusiosios vaikaitis S. B. nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, po palikėjos mirties palikimas nebuvo paveldėtas nei pagal testamentą nei pagal įstatymą. Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties jis rūpinosi visu likusiu turtu – prižiūrėjo kaip savo, naudojosi likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, naudojosi ir tvarkė sodo žemę, mokėjo visus priklausančius komunalinius ir kitus mokesčius, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys apie sumokėtus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas. Suinteresuotas asmuo – pareiškėjo sūnus savo atsiliepime pareiškimui neprieštaravo. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi motinai priklausiusiu turtu, taip be kita ko siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydamas tą turtą kaip savo ir laikydamas save turto savininku. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba pareiškimui taip pat neprieštarauja.
9. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas Z. B. priėmė mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
10. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.