- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-2194-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- R. P., M. Š.
- Ieškovas
- V. L. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P., M. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8667-833/2011 pagal ieškovės V. L. V. ieškinį atsakovams R. P. ir M. Š. dėl vekselio ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1) pripažinti V. L. V. 2009-08-26 atsakovui R. P. išduotą paprastąjį vekselį 77000 Lt negaliojančiu;
2) pripažinti 2010-01-15 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20100116, sudarytą tarp R. P. ir M. Š., negaliojančia ir priteiti visas bylinėjimosi išlaidas;
3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026. Nurodė, kad 2009-08-26 ieškovės dukters sutuoktinis V. G. iš M. R. 20 dienų pasiskolino 125000 Lt. R. P. ir R. R. įtikino ieškovę pasirašyti du vekselius 77000 Lt sumai. V. G. motina J. G. išdavė du vekselius 48000 Lt sumai. 2009-08-26 ieškovė pasirašė du originalius paprastuosius vekselius 77000 Lt sumai, įsipareigodama M. R. sumokėti šią sumą iki 2009-09-15. R. P. kreipėsi į notarą, kuris 2009-09-16 išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 8072 dėl skolos išieškojimo iš ieškovės. V. G. skolą M. R. pagal ieškovės ir J. G. išduotus vekselius grąžino 2009-11-12, tačiau atsakovas R. P., pasinaudodamas tuo, kad ieškovė išdavė 2 vekselius, nenutraukė išieškojimo ir toliau vykdė. Šią aplinkybę patvirtina 2011-02-11 kaltinamasis aktas. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, R. P. 2010-01-15 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 20100116 perleido reikalavimo teisę į ieškovės V. L. V. 77000 Lt įsiskolinimą atsakovui M. Š.. Ieškovė teigia, jog ginčijamą vekselį ji išdavė, suklaidinta R. P., nesuvokdama tikrosios dokumento reikšmės bei jo sukeliamų pasekmių. 2009-08-26 paprastasis vekselis, pagal kurį 2009-09-16 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 8072, teismo tvarka turi būti pripažintas negaliojančiu, nes išduotas dėl apgaulės ir suklydimo. Aplinkybė, kad sandoris tariamas, patvirtina tai, kad sutartis pasirašyta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai R. P. taip pat buvo pareikšti ir dėl sukčiavimo, pateikiant vykdymui vekselio antrą egzempliorių, pagal kurį prievolė buvo pilnai įvykdyta. Antstolis R. Vižainiškis jau buvo paskelbęs pirmąsias varžytynes dėl nekilojamojo turto išieškojimo. Patenkinus ieškinį, jeigu turtas būtų parduotas iš varžytynių, ieškovės V. L. V. turtinė padėtis, net ir atgavus regreso tvarka išieškotas sumas pagal vekselį, iš esmės nebūtų sugrąžinta į pradinę padėtį ir labai pasunkėtų (LR CK 1.80 str., 1.86 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.101 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-05 priėmė nutartį, kuria nutarė ieškovės V. L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti ir iki procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-8667-833/2011 sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 str. 1 d. 10 p. yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2009-08-26 atsakovui R. P. išduoto vekselio galiojimo. Pagal šį vekselį antstolis R. Vižainiškis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0128/09/02026. Teismas konstatavo, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi įvykdžius išieškojimą pagal ginčijamą vekselį, o teismui priėmus galimai palankų ieškovei sprendimą, prieš tai buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų, be to, ieškovė gali patirti nuostolių (LR CPK 144 str., 145 str., 148 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas M. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartį bei atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas (2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007) yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas vekselio išdavimo pagrindo negaliojimas, o vekselis jau būtų perleistas trečiajam asmeniui, tai šis, būdamas teisėtas šio vertybinio popieriaus turėtojas, neturėtų dėl to nieko prarasti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į svarbiausią aplinkybę, kad reikalavimo teisė į ieškovės skolą pagal 2009-08-26 paprastąjį vekselį, kurio pagrindu 2009-09-16 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 8072, yra perleista M. Š., t.y. trečiajam asmeniui, kuris ir yra teisėtas turėtojas. Apeliantas pažymėjo, kad jis, būdamas sąžiningas vekselio turėtojas, dėl to, kad teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdymo veiksmus, patiria nuostolius, negali atgauti teisėtai priklausančių lėšų, gali patirti nuostolius, nes vykdymo veiksmų sustabdymas akivaizdžiai ir nepagrįstai pažeidžia vienos iš šalių interesus. Procesinio šalių lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 29 str.) įtvirtina visų asmenų lygybę įstatymui, teismui, kitoms valstybės institucijoms. Vienas iš tinkamo proceso požymių yra lygios šalių teisės, nagrinėjant ginčą teisme. Teisingumo ir lygiateisiškumo principas reikalauja, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų atsižvelgta ir į ieškovo, ir į atsakovo interesus, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į ieškinio esmę. Skundžiama nutartimi buvo nepaisoma teisės aktuose įtvirtintų principų, t.y. minėta nutartis priimta, atsižvelgiant ir ginant tik ieškovės interesus, tuo tarpu neigiant kitos šalies, t.y. atsakovo interesus.
Atsakovas R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartį. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad reikalavimo teisė į ieškovės skolą pagal 2009-08-26 paprastąjį vekselį, kurio pagrindu 2009-09-16 buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 8072, yra perleistas trečiajam asmeniui M. Š., kuris yra teisėtas vekselio turėtojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007) pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus prievolės, kurios pagrindu buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus, įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliantas padarė išvadą, kad vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus, įgyjant vekselį ar įgyvendinat jame įtvirtintą reikalavimo teisę, todėl nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026, kurioje antstolis R. Vižainiškis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės M. Š. naudai.
Ieškovė L. V. V. pateikė atsiliepimą į M. Š. ir R. P. atskiruosius skundus, prašydama juos atmesti. Nurodė, kad antstolis R. Vižainiškis jau buvo paskelbęs pirmąsias varžytynes dėl nekilnojamojo turto išieškojimo, todėl, patenkinus ieškinį, jeigu turtas būtų parduotas iš varžytynių, ieškovės turtinė padėtis, net ir atgavus regreso tvarka iš jos išieškotas sumas pagal vekselį, iš esmės nebūtų sugrąžinta į pradinę padėtį ir labai pasunkėtų. Ieškovė pažymi, kad atsakovui R. P. dėl sukčiavimo, pateikiant išieškojimui vekselį, kurio galiojimą ieškovė ginčija teisme, iškelta baudžiamoji byla. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys. Atsakovui R. P. pareikšti kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo, baudžiamojoje byloje pateikti civiliniai ieškiniai, kurių sumos yra didelės, todėl atsižvelgiant į vykdomojoje byloje išieškomą pinigų sumą, į tai, kad išieškomas likvidus turtas -nuskaitomi pinigai nuo ieškovės gaunamos pensijos, yra tikimybė, kad, įvykužius išieškojimą pagal ginčijamą vekselį, o ieškovės ieškinį patenkinus, nebūtų realios galimybės išieškoti pinigus iš atsakovų.
Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į M. Š. atskirąjį skundą, nurodydamas, jog palaiko jame išdėstytus argumentus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirieji skundai atmestini.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas pažymi, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė V. L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paprastojo vekselio 77000 Lt sumai pripažinimo negaliojančiu, 2010-01-15 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20100116, sudarytos tarp R. P. ir M. Š., pripažinimo negaliojančia, todėl jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026, kurioje antstolis R. Vižainiškis pradėjo vykdyti išieškojimo veiksmus, ginčijamo vekselio pagrindu – yra adekvačios, proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams.
Atmestini apelianto M. Š. argumentai, jog teismas atsižvelgė tik į ieškovės interesus, neįvertinęs, kad dėl vykdymo veiksmų sustabdymo bus akivaizdžiai ir nepagrįstai pažeisti vienos iš bylos šalių interesai ir patiriami nuostoliai, nes apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas patiria realius nuostolius. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų atmesti ieškinio reikalavimai, atsakovas galėtų atlikti visus su skolos išieškojimu susijusius veiksmus bei reikalauti nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi įvykdžius išieškojimą pagal ginčijamą vekselį, o teismui priėmus galimai palankų ieškovei sprendimą, prieš tai buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų, be to, ieškovė gali patirti nuostolių.
Atmestinas apelianto R. P. argumentas, kad vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus, įgyjant vekselį ar įgyvendinat jame įtvirtintą reikalavimo teisę, nes teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šalis tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra taikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 išaiškinimai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek apelianto M. Š., tiek apelianto R. P. atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai yra susiję su byloje pareikštais reikalavimais, todėl teismas jų nevertina, nes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nagrinėjamas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas, nes ieškinio pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės CPK nustatyta tvarka.
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026, nustatęs tiesioginį ryšį su pareikštame ieškovės L. V. V. ieškinyje išdėstytais reikalavimais. Teismas pažymi, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka lygiateisiškumo, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria nutarta iki procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-8667-833/2011 sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02026 atitinka ieškovės pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas tinkamai (LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 92 str., 96 str., 144 str. - 148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą.