Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą: negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėja nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), kurį siekiama pripažinti bešeimininkiu daiktu, buvo įtrauktas į apskaitą 2024 m. liepos 1 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu Nr. A1017-11/24(2.14.1.55E-NTS). Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie kurio galimus savininkus ar teisėtus valdytojus jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į pastatą, seniūnijos, kurios teritorijoje yra pastatas, informaciniame stende, viešai savivaldybės internetinėje svetainėje ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje. Rasų seniūnija ant pastato skelbimus ir seniūnijos informacinio stendo apie siūlymą pripažinti pastatą, kuris neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiu buvo užkabinusi 2024 m. liepos 5 d., pareiškėjos turimais duomenimis, niekas į skelbimus dėl aikštelės neatsiliepė.

3. Pareiškėjos teigimu, siekiant nustatyti pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į statinį, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti pastatą, kuris neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) buvo skelbta savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat nuo 2024 m. liepos 5 d. buvo pranešta ir papildomais pranešimais, kviečiančiais atsiliepti savininkus, turinčius turtinių teisių į pastatą. Iš pastato, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų (ir kitų savybių) galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Taip pat informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į pastatą, 2024 m. liepos 12 d. buvo skelbiama laikraštyje „Lietuvos Rytas“. Pareiškėja pažymėjo, kad turtinių teisių į pastatą iki šiol niekas nepareiškė.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu statiniu negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pastatas buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą, kuris yra viešai prieinamas interneto svetainėje. 2024 m. liepos 1 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-11/24(2.14.1.55E-NTS), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas pastatas. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukos galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra.

9. Siekiant nustatyti statinio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, šalia statinio buvo skelbiama informacija apie pradėtą statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą (šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos). Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2024 m. liepos 5 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei metus, skelbė informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – statinį, ir buvo kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą, ką tvirtina pareiškėjos interneto svetainėje viešai prieinama informacija: https://vilnius.lt/naujienos/negyvenamas-pastatas-esantis-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-39-35-33-vilniuje. Taip pat informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į pastatą, 2024 m. liepos 12 d. buvo skelbiama laikraštyje „Lietuvos Rytas“. Taip pat tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta, ir kurio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos objektus, kviečiama atsiliepti, Rasų seniūnija buvo užkabinusi ant pastato skelbimus apie siūlymą pripažinti pastatą, kuris neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiu. Pareiškėjos turimais duomenimis, niekas į 2024 m. liepos 12 d. skelbimus dėl pastato neatsiliepė.

10. Turtinių teisių į statinį iki pareiškimo į teismas padavimo niekas nepareiškė, nebuvo gauta jokių šio statinio nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

11. Taigi byloje pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į statinį būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo statinio įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį pastato savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, todėl laikytina, kad pastato savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus pastato Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės jį tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jo bloga būkle, dėl kurios statinys kelia grėsmę aplinkiniams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pastato savininkai, ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, statinys pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Pripažinti negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.