Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. K. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam paskirtos pareigos: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 14 d. apie 16.24 val. būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), automobiliu „Skoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į parduotuvės „Drive“ skyrių, kur paliko automobilį, prekybos salėje iš lentynos paėmė ir į prekių vežimėlį įsidėjo lazerinį nivelyrą ,,Bosch GLL 3-80“, 319 Eur vertės, prekę slėpdamas uždengė ją kitomis prekėmis, po ko lazerinį nivelyrą paslėpė automobilyje ir iš parduotuvės „Drive“ skyriaus išvažiavo nepateikęs prekės apmokėjimui, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 319 Eur vertės.

3.3. Skundo autoriaus manymu, kadangi iš baudžiamosios bylos ir kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl nebuvo pakankamo pagrindo kaltinamojo akto surašymui ir bylos perdavimui teismui, o baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta remiantis BK 212 straipsnio 1 punkte arba 2 punkte nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia M. K. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

8. Nors apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, jog vagystės dieną nesilankė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių prekių nevogė. Be to, nurodė, kad neturi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelės ir negali paaiškinti, kodėl vagystės metu, atsiskaitant už dalį prekių, panaudotoje „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelėje didžioji dalis asmens duomenų sutampa su jo duomenimis. Tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog M. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku atvykęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilį palikęs „Drive“ skyriuje, nuėjęs į prekybos salę, iš joje esančios lentynos paėmė ir į prekių vežimėlį įsidėjo lazerinį nivelyrą ,,Bosch GLL 3-80“, kurį slėpdamas uždengė kitomis prekėmis, po ko lazerinį nivelyrą paslėpė automobilyje ir iš parduotuvės „Drive“ skyriaus išvažiavo lazerinio nivelyro nepateikęs prekės apmokėjimui ir tokiu būdu slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs liudytojos D. G. parodymai, kurie kartu su liudytojų I. B., E. K., R. Š., Ž. B. T. M. parodymais, taip pat kartu su 2020 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu (1 t., b. l. 23–27), 2021 m. vasario 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kurio buvo apžiūrėtas liudytojo Ž. B. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 60–76), 2021 m. vasario 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b. l. 100–104), kartu su 2020 m. liepos 29 d. pareiškimu pateiktu 2020 m. birželio 14 d. kasos kvitu (1 t., b. l. 27), 2020 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis apie lojalumo kortelę (1 t., b. l. 125), 2020 m. rugpjūčio 6 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame buvo apžiūrėtas pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 110–115), 2020 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 122–123), 2020 m. spalio 12 d. Administracinių nusižengimo registro duomenimis, kurie patvirtina, kad prie M. K. kontaktinių duomenų sistemoje yra nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja D. G. pakankamai nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad ji parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už vaizdo kamerų įrašų peržiūrą. Parduotuvėje nustačius prekių trūkumą, ji turi peržiūrėti vaizdo įrašus ir nustatyti, kur dingo prekė. Liudytoja nurodė, jog pirmiausiai jai buvo liepta peržiūrėti vaizdo įrašus dėl „Fiskars“ kirvių vagystės ir tik vėliau, momentinės revizijos metu nustačius dviejų „Bosch“ nivelyrų trūkumą, prisiminė, kad peržiūrinėdama „Fiskars“ kirvių vagystės vaizdo įrašus buvo pastebėjusi, jog 2020 m. birželio 11 d. dienos metu, asmuo, kuris galimai iš parduotuvės pavogė kirvius, buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir į savo pirkinių vežimą įsidėjo vieną iš trūkstamų nivelyrų. Kadangi 2020 m. birželio 11 d. vaizdo įrašai jau buvo išsitrynę, todėl negalėjo jų pateikti. Peržiūrėdama 2020 m. birželio 14 d. vaizdo įrašus, pamatė, kad apie 15.00 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, įrankių skyriuje, prie „Bosch“ nivelyrų pasirodė tas pats asmuo, kuris buvo perduotas policijai dėl „Fiskars“ kirvių vagystės. Vaizdo įrašuose matė, kad asmuo, kaip ir ankščiau, atvyko juodos spalvos „Skoda“ automobiliu, kurio valstybinio numerio raidės yra GUR, ir jį pastatė „Drive“ skyriuje, tokioje vietoje, kurios vaizdo stebėjimo kameros pilnai neapima. Stebėdama asmens veiksmus apsipirkimo metu, ji matė, kad asmuo nuėjo į įrankių skyrių, pritūpė ir iš ekspozicijoje išstatytų prekių paėmė „Bosch“ dėžę su nivelyru bei įsidėjo ją į vežimėlį. Įsidėjęs nivelyrą asmuo toliau vaikščiojo parduotuvėje ir į prekių vežimėlį dėjosi kitas prekes – didelius baltos spalvos pramoninius maišus, hamaką, kuris buvo didelėje rudos spalvos kartoninėje dėžėje, daiktadėžę ir kitas smulkmenas. Tuomet asmuo iš parduotuvės salės išėjo į „Drive“ skyrių, kur stovėjo jo paliktas automobilis. Kadangi automobilio galas buvo nukreiptas į įėjimo į parduotuvės salę pusę, vaizdo kameros užfiksavo, kad asmuo daiktus dėjosi į automobilio bagažinę. Matėsi, kad asmuo pro bagažinę į automobilį buvo įlindęs tiek, kad galėjo kažką daryti automobilio salone. Asmuo į bagažinę taip pat buvo įsidėjęs vieną akmens vatos maišą. Nuvažiuodamas prie „Drive“ skyriaus kasos, asmuo tuščią prekių vežimėlį paliko lauke. Vaizdo įraše buvo užfiksuota, kad asmuo kasoje mokėjo už prekes. Pagal vaizdo įrašo laiką ji patikrino parduotuvės kasos čekius ir pastebėjo, kad asmuo sumokėjo už visas prekes, išskyrus už „Bosch“ nivelyrą. Asmenį ji atpažino ne tik iš vaizdo įrašo, tačiau ir dėl to, kad kiekvieną kartą apsipirkdamas jis pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“ lojalumo kortelę, kuri yra užfiksuota parduotuvės kasos čekiuose. Peržiūrėdama vaizdo įrašus liudytoja atpažino, kad nivelyro vagystę įvykdė būtent M. K.. Atpažino jį, nes kaltinamasis į parduotuvę atvykdavo su automobiliu „Skoda“, valstybinio numerio raidės – (duomenys neskelbtini), kurį visada statydavo aptvertoje lauko aikštelėje. Kaltinamasis visada imdavo pramoninius baltus maišus, paimtas prekes jais uždengdavo ir išeidavo link automobilio, tokia buvo jo prekių pasisavinimo taktika. Be to, yra kaltinamąjį mačiusi gyvai – sutikusi ir prasilenkusi parduotuvėje (t. 1 b. l. 88 – 89, t. 2 b. l. 118 - 121). Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad M. K. įvažiuoja į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ „Drive“ skyrių, į automobilio „Skoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę įsideda akmens vatos maišą. Įėjęs į parduotuvę renkasi prekes, po to iš stendo, kuriame sukrautos „Bosch“ firmos prekės, paima vieną lagaminą, bei uždengęs baltu maišu išeina į lauko „Drive“ skyrių. Matyti, kaip apeliantas prieina prie automobilio, kuris pastatytas už lauke sukrautų prekių, bei susikrauna prekes į automobilį ir išvažiuoja link kasos. Aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti liudytojos D. G. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas grįsdamas nuteistojo kaltę nepagrįstai vadovavosi D. G. parodymais, kadangi jos parodymai neatitinka 2020 m. birželio 14 d. kasos kvito duomenų, kad už nivelyrą nesumokėta, nes kvite nurodytas pinigų priėmimo į kasą laikas 2020 m. birželio 14 d.15 val. 59 min., o apžiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad asmuo iš lauko prekybos teritorijos važiuoja lik kasų 2020 m. birželio 14 d. 16.24 val., t.y. kvitas buvo atspausdintas 25 min. anksčiau nei nufilmuotas asmuo galėjo privažiuoti prie kasos. Tačiau kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje ta aplinkybė, kad kasos kvite, kuriame užfiksuotas atsiskaitymas už prekes bei vaizdo įraše nurodytas laikas šiek tiek skiriasi, nepaneigia, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent M. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje apklausta liudytoja D. G. paaiškino, kad laiko skirtumas galėjo atsirasti duomenims persikeliant į kompiuterines laikmenas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgę į nedidelį laiko skirtumą, pagrįstai sprendė, kad netikslumai galėjo atsirasti ir dėl liudytojos nurodytų priežasčių, ir dėl skirtingai nustatyto laiko vaizdo kamerose ir kasoje, ir dėl kitų aplinkybių. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas klaidingai nurodė byloje nustatytas aplinkybes, kadangi apelianto teigimu iš kasos kvito matyti, kad jis buvo atspausdintas ne 2020 m. birželio 14 d. 16.12 val. kaip nurodė teismas, o 2020 m. birželio 14 d. 15.59 val., o vaizdo įraše matyti, kad automobilis nuvažiuoja link kasų ne 2020 m. birželio 14 d. 16.12 val. kaip teigia teismas, o 2020 m. birželio 14 d. 16.24 val. Pažymėtina, jog skundžiamame nuosprendyje, teismas nurodė kasos kvite užfiksuotą stalčiaus atidarymo laiką, t. y. 2020 m. birželio 14 d. 16.12 val. ir kaip užfiksuota vaizdo įraše, teisingai nurodė M. K. nuvažiavimo link kasos laiką 16.24 val., o ne kaip teigia apeliantas 16.12 val. Taigi laiko skirtumas tarp kasos stalčiaus atidarymo ir apelianto nuvažiavimo prie kasos, šiuo atveju yra 12 min., o ne kaip apeliaciniame skunde nurodoma 25 min.

10. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė liudytojos D. G. parodymais, kad ji M. K. atpažino pagal išvaizdą eiseną, nors joks atpažinimas teisme nebuvo atliktas, o ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ne vieną kartą tvirtino apelianto atpažinti negalinti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde tiek ne vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme D. G. kategoriškai nurodė, jog atpažino M. K. iš jo bendros išvaizdos, iš eisenos, kaip asmenį, kuris jau buvo perduotas policijai dėl kirvių vagystės. Liudytojos teigimu asmenį įvykdžiusį vagystes ji atpažino ne tik iš jo bendros išvaizdos, tačiau ir todėl, kad jis kiekvieną kartą apsipirkdamas „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, atsiskaitydamas už prekes kasoje, pateikia to pačio numerio lojalumo kortelę, kuri užfiksuota parduotuvės kasos čekiuose, be to, jis automobilį „Skoda“ palieka visada toje pačioje vietoje, viskas vyksta tuo pačiu braižu. Žiūrėdama vaizdo įrašus asmenį atpažino iš uždėtos kepurės su snapeliu ir nors jis buvo su kauke, bet pagal jo eiseną, pagal bendrus bruožus, pagal judesius, vagystės braižą, atpažino, kad tai tas pats asmuo. Jis visada imdavo pramoninius baltus maišus, paimtas prekes jais uždengdavo ir išeidavo link automobilio, tokia buvo jo prekių pasisavinimo taktika. Be to, yra M. K. mačiusi gyvai – sutikusi ir prasilenkusi parduotuvėje (t. 1 b. l. 84 – 85, 88 – 89, t. 2 b. l. 118 - 121).

11. Nors apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog nėra nustatyta, kad atsiskaitant už kitas prekes pateikta lojalumo kortelė, kurioje nurodyta dalis apelianto duomenų yra kaip nors susijusi su M. K. ir tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas apie lojalumo kortelių išdavimo ir duomenų saugojimo tvarką, kuriame nurodyta aplinkybė, kad išduodant lojalumo kortelę, asmens tapatybė nenustatoma, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys, paneigia ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, jog iš kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu pateikto 2020 m. birželio 14 d. kasos kvito matyti, kad M. K., atsiskaitydamas už prekes (išskyrus už „Bosch“ lazerinį nivelyrą), pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą lojalumo kortelę „Classic“ Nr. 944038*********8551. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų apie šios lojalumo kortelės savininką, beveik visi duomenys, t. y. vardas – M., gimimo data – (duomenys neskelbtini) m. balandžio 8 d., mobiliojo ryšio telefono numeris – (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), sutampa su M. K. asmens duomenimis. Ir nors apelianto teigimu nėra jokių įrodymų, kad jis būtų kaip nors susijęs su telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys 2020 m. spalio 12 d. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog M. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir sutampa su lojalumo kortelės savininko nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad M. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas dėl techninių paieškos priemonių, kuriame nurodyta, jog iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 17, 19 dienomis buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. B.. Liudytojas I. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad yra matęs kaltinamąjį, nes jo brolio namuose atliko apdailos darbus bei paaiškino, jog gali būti, kad 2020 m. gegužės 17, 19 dienomis susiskambino su M. K., nes jam reikėjo statybinių medžiagų, kurias jis atveždavo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir pats apeliantas apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dažnai keičia mobiliojo ryšio telefono numerius, todėl tos aplinkybės, kad šiuo metu M. K. naudojasi kitu mobiliojo ryšio telefono numeriu, nepaneigia fakto, jog ankščiau telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent jis.

12. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog neatsirado ir jokių įrodymų, kad M. K. būtų kaip nors susijęs su transporto priemone „Skoda Octavia Combi“ kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis „Skoda Octavia Combi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vagystės metu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs M. K., priklauso liudytojui Ž. B.. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo Ž. B. parodymų, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, liudytojas parodė, jog M. jis pažįsta nuo 2020 metų vasaros ir jis yra vienintelis asmuo su tokiu vardu, kurį liudytojas pažįsta. M. pas jį į darbo vietą atvyko, kad jis M. suvirintų laiptų sijas. Prieš atvykdamas M. į darbovietę jam skambino mobiliuoju telefonu. Su M. yra bendravęs ne vieną kartą, tačiau tik jo užsakymo reikalais. Kuomet M. buvo atvykęs į jo darbovietę, prašė paskolinti automobilį ,,Skoda“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Pirmąjį kartą, tačiau kada tiksliai neatsimena, M. jo automobilį skolinosi dėl to, kad jam reikėjo nusivežti laiptus, nes į M. automobilį tie laiptai netilpo, o ant jo automobilio stogo yra pritvirtinti specialūs laikikliai, skirti vežioti įvairiems daiktams. Jis savo automobilį M. paskolino gera valia, pats pasiūlė jam tokią išeitį, norėdamas padėti savo klientui, už tai jokio atlygio negavo. M. jo darbovietėje palikdavo savąjį automobilį. M. atvykęs į jo darbovietę ne kartą prašė jo paskolinti savo automobilį. Tuo metu M. jam sakė, kad jis vyks į kažkokią parduotuvę ir jam reikės jo automobilio, kad galėtu persivežti gipso plokštes, lentas. Tikslaus laiko ir datų, kuomet yra M. paskolinęs savo automobilį, jis neatsimena, tačiau tai buvo vasaros laikotarpis, galėjo būti birželio mėnesis. Jis M. jokių anketinių duomenų, išskyrus vardą, kuriuo jis jam prisistatė, nežino, niekada jų neklausė. Jis pats naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nežino kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), taip pat nežino kokiu tikslu su šio numerio vartotoju yra bendravęs. Liudytojo teigimu, jokio asmens, vardu M. K. jis nepažįsta (t. 1, b. l. 48–50). Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas Ž. B. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų, M. K. neatpažino (t. 1, b. l. 51-52). Nors apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. K. nurodė nepažįstantis Ž. B. ir nesiskolinęs iš jo automobilio „Skoda Octavia“, o liudytojas Ž. B. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino nepažįstantis M. K. bei asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos bei asmens parodymo atpažinti procesinių veiksmų atlikimo metu M. K. taip pat neatpažino, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokius M. K. teiginius laikė kaip jo gynybine versija, o tai, kad liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu neatpažino M. K., kitų byloje surinktų įrodymų kontekste vertino kaip siekį suklaidinti ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus ir teismą. Tiek M. K., tiek ir liudytojo Ž. B. nurodytas aplinkybes, jog jie vienas kito nepažinojo akivaizdžiai paneigia ir byloje esantis 2021 m. vasario 10 d. daiktų apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo Ž. B. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas LG, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefoną nustatyta, kad iš Ž. B. telefono eilę kartų buvo skambinta telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), kurio numeris, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu nustatyta priklauso M. K.. Taip pat nustatyta, kad iš M. K. telefono numerio buvo skambinta į apžiūrimą telefoną. Taip pat matyti, kad 2021 m. sausio 30 d. 15.41 val. į šį telefoną buvo skambinta iš telefono numerio pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo pavadinimu yra pavadintas telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, naudojasi M. K. vaiko motina liudytoja R. Š.. 2021 m. vasario 6 d. 11.01 val. į šį mobiliojo ryšio telefoną buvo skambinta iš kontakto, pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Šiuo pavadinimu yra pavadintas telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi M. K. brolis liudytojas E. K. (t. 1, b. l. 60–76). Taip pat nuteistojo nurodomą versiją, jog jis nesiskolino iš Ž. B. automobilio „Skoda Octavia Combi“ paneigia ir byloje esantis administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus iš kurio matyti, jog M. K. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 10 d. atvykęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė parduotuvei priklausantį turtą. Šį administracinį nusižengimą nuteistasis įvykdė taip pat atvykęs su tuo pačiu Ž. B. priklausančiu automobiliu „Skoda Octavia Combi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs (t. 3, b .l. 24 – 36).

13. Nors apelianto teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų dėl jo kaltės slapta pagrobus svetimą turtą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako M. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Apeliantas M. K. prašė priteisti jo naudai turėtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal pateiktą 2022 m. kovo 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 2022/21 sudaro 400 eurų (apeliacinio skundo parengimas ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) (t. 3, b. l. 23).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras ir civilinis ieškovas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas, jo patirtos advokato išlaidos, apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.