Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, 10 klasių išsilavinimo, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbė, teista 2016 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei davė ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus, o būtent: 2017 m. spalio 15 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 19.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis A. B., kuris kambario durimis trenkė D. K. į kaktą, spyrė ne mažiau penkių kartų jai į dešinės kojos kelį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos gailėjosi ir parodė, kad buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kai melagingai pranešė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 19 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis A. B.. Nurodė, kad jis kambario durimis trenkė jai į kaktą bei spyrė ne mažiau penkių kartų į dešinės kojos kelį. Taip pasielgė, nes įvykusio konflikto metu buvo labai neblaivi, ir pati savo veiksmų nepamena, negali paaiškinti, kodėl apkaltino sugyventinį A. B.. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, prašo jai paskirtą baudos dydį leisti mokėti dalimis. Dėl savo elgesio - melagingo pranešimo, gailisi, ateityje pasižada nebedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 30-31).

Be kaltinamosios D. K. visiško prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2017 m. spalio 15 d. D. K. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 19.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje sugyventinis A. B. trenkė jai vieną kartą virtuvės durimis į galvos sritį bei koja spyrė į dešinės kojos kelį ne mažiau 5-ių smūgių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. D. K. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą bei nubausti sugyventinį įstatymo numatyta tvarka. 2017 m. spalio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53636-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, pagal D. K. protokolą – pareiškimą (b. l. 10).

Įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 15 d. D. K. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą: pasirašė įspėjimą (b. l. 11).

2018 m. kovo 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės nutarimu, iš kurio matyti, kad iš bylos Nr. 01-1-53636-17 nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00064-18, dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. K., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, o vėliau 2017 m. lapkričio 16 d., 2018 m. sausio 12 d. papildomų apklausų metu D. K. prisipažino melagingai pranešusi apie nebūtą nusikaltimą ir apklausos metu davusi melagingus parodymus (b. l. 4, 15-17, 19-20).

Tokiu būdu byloje kaltinamosios D. K. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamoji D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamoji D. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 63-65), prašo išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Civilinio ieškinio byloje nėra pareikšta. Teismo vertinimu, yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, asmenybę ir kitas aplinkybes. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji anksčiau teista (b. l. 35-36), administracine tvarka bausta ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-62), pas priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 46, 49).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat atsižvelgiant į vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Apskaičiuojant D. K. skirtinos baudos dydį, taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bausmių ir nuobaudų bazinis dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į D. K. turtinę padėtį bei jos prašymą, D. K. įpareigotina jai paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji D. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu jai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-33) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 51 MGL (1920,66 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę bausmę – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą D. K. įpareigotina sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinės skyriui (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti D. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. K., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, priėmusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.