Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2016 m. lapkričio 26 d. apie 02.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, šalia (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė D. K. į veidą, tada abejomis rankomis suėmęs D. K. už galvos kojos keliu sudavė jam vieną smūgį į veidą, o šiam nugriuvus ant gatvės grindinio (asfalto) ir taip gulint, koja sudavė jam dar vieną smūgį į galvą, tuo dėl kaukolės pamato lūžio (kaukolės priekinė duobė) padarydamas nukentėjusiajam D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016-11-26 naktį buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su draugais R. R. ir T. R.. Tą vakarą jis išgėrė vieną bokalą alaus. Bare tuo metu pastebėjo D. K. ir jo draugus. R. R. išėjo į lauką pasikalbėti su V. G.. Po kurio laiko jis pats išėjo į lauką ir pamatė, kad R. R. konfliktuoja su V. G.. Konfliktą stebėjo ir D. K. su savo drauge O. Matydamas, kad R. R. ir V. G. konfliktas gali peraugti į muštynes, pradėjo raminti R. R. ir norėjo jį patraukti nuo V. G.. D. K. draugė O. pradėjo šaukti, kad jis (R. B.) ją stumdo. Nors jis nieko nestumdė, tačiau ir D. K. pradėjo jam priekaištauti dėl O. stumdymo. Po kurio laiko konfliktas nurimo. Kiek paėjus jį prisivijo O. ir pradėjo įžeidinėti ir vėl priekaištauti dėl stumdymo. Tuo metu prie jo priėjo D. K., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, ir jį pastūmė. Tada ir jis pastūmė D. K., kuris ketino jam trenkti, tačiau nespėjo, nes jis D. K. sugriebė už striukės ir sudavė vieną smūgį iš kojos. Kur tiksliai pataikė D. K. pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo pataikyti į pilvą arba į krūtinę. Po šio smūgio D. K. suklupo ant kelių ir nugriuvo. Dagiau D. K. jokių smūgių nesudavė nei rankomis nei kojomis. Po kurio laiko D. K. atsikėlė, o jis nuėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad D. K. ligoninėje. Po konflikto buvo susitikęs su D. K., jo atsiprašė, siūlė pinigų. Nesutinka, kad D. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nežino kaip D. K. galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti visą turtinę žalą, tačiau nesutinka atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties namu, kuris pažymėtas Nr. 61. Minėtame pastate yra įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija apsnigta, jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta (1 t., b. l. 33-37).

Alkoholio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad D. K. 2016-11-26 02.41 val., tuoj po sumušimo, buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas (1 t., b. l. 41).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. K. parodė jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo padarymo vietą, aplinkybes. Nurodė, kad 2016-11-26 apie 02.15 val. jam einant namo R. B. jį pasivijo ir iš nugaros sudavė vieną smūgį į veido dešinę pusę, po ko R. B. priėjęs iš priekio rankomis suėmė jį už galvos ir vieną kartą kojos keliu sudavė į veidą. Tada D. K. nukrito ant žemės ir pajuto, kaip R. B. sudavė jam iš kojos dar vieną smūgį į veidą (1 t., b. l. 47-54).

VšĮ Visagino ligoninė 2016-11-29 raštu Nr. 3-1.17-2520 informavo, kad D. K. 2016-11-26 09.28 val. kreipėsi į VšĮ Visagino ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, jam diagnozuota trumpalaikis sąmonės netekimas (1 t., b. l. 72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 180/2017(01) nurodyta, kad remiantis D. K. medicinos dokumentų duomenimis nustatyta, kad jam padaryta kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžis, kaktikaulio lūžis dešinėje, kaukolės priekinės duobės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes yra kaukolės pamato lūžis (kaukolės priekinė duobė). Visi sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, paveikus daiktu (įrankiu), turėjusiu kietą buką kontaktinį paviršių ir galėjo gautis tiek suduodant smūgius (smūgiuojant rankomis, spiriant), tiek pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti keliolikos valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę (2016-11-26) ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 82-83).

Specialistas A. K. B. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, papildomai parodė, kad kaulų lūžiai nustatomi kliniškai, išoriškai ir kitais tyrimais – rentgenologine ir kompiuterine tomografija. Utenos ligoninės atliktas kompiuterinis tyrimas yra tikslesnis nei rentgenologinis. Jis rėmėsi rentgenologo įrašu (gydytojo išvada), nebuvo pateiktos atliktų tyrimų nuotraukos. Vadovavosi savo veikloje Teismo medicinos tarnybos direktoriaus patvirtintais metodiniais nurodymais. Dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių komentaro 5 punkto – lūžęs kaukolės pamatas ir kaukolės pamato lūžis be išlygų priklauso sunkiam sveikatos sutrikdymui. Skeveldrinis lūžis tai, kai kaulas yra suskilęs į daug dalių. Priklausomai kokio dydžio skeveldros, koks kaulas, šiuo atveju galvos kaulas suskilęs - galvos struktūra skirtinga, jeigu nedidelės skeveldros, po kiek laiko sukimba ir papildomų operacijų nereikia. Jeigu didesnis fragmentas atskilęs, reikalingos operacijos, plokštelės statymas. Pagal rentgeno nuotrauką diagnozė buvo neaiški, todėl ją patikslino kitu tyrimu – kompiuterine tomografija. Kompiuterinė tomografija yra tikslesnis tyrimas. Galvos smegenyse sužalojimų didelių nebuvo, dėl to gydytas vaistais. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – kaukolės priekinės duobės lūžimo-dešinės akiduobės sienelės lūžimai-skeveldrinis, kaktinio ančio užpakalinė sienelė, greta viena kitos. Šiam sužalojimui būdingas smūgis, tačiau ar buvo suduotas smūgis ar krisdamas susižalojo negali pasakyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 11(105)/2018(01) nurodyta, kad D. K. nustatyti kūno sužalojimai: nosies kaulų, akytkaulio, kaktikaulio, kaukolės pamato priekinės daubos lūžiai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo, galvos smegenų sukrėtimas. Specialisto išvadoje Nr. G 180/2017(01) konstatuoti kaktikaulio lūžis dešinėje, kaukolės pamato priekinės daubos lūžis, neabejotinai pagrįsti galvos KT radiologiniais tyrimais. D. K. padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.1.); nosies kaulų lūžis atskirai kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galėjo atsirasti nuo atskiro trauminio poveikio; kiti sužalojimai atskirai nevertinamai, nes galėjo susidaryti nuo tų pačių trauminių poveikių (poveikio) (2 t., b. l. 113-116).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2016 m. lapkričio 26 d. apie 02.15 val. Zarasuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, šalia (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė D. K. į veidą, tada abejomis rankomis suėmęs D. K. už galvos kojos keliu sudavė jam vieną smūgį į veidą, o šiam nugriuvus ant gatvės grindinio (asfalto) ir taip gulint, koja sudavė jam dar vieną smūgį į galvą, tuo dėl kaukolės pamato lūžio (kaukolės priekinė duobė) padarydamas nukentėjusiajam D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. B. kaltę nusikalstamos veikos padarymu įrodo nukentėjusiojo D. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jį sumušė R. B. ir niekas kitas jo nemušė, liudytojų O. I., V. G., T. R., T. R., J. P., R. A., V. G., D. G. parodymai, specialisto ir eksperto išvada, taip pat iš dalies paties kaltinamojo R. B. duoti parodymai.

Nors kaltinamasis R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sudavė D. K. vieną smūgį iš kojos, tačiau ne į galvos sritį, o į pilvą arba krūtinę, ir dagiau D. K. jokių smūgių nesudavė nei rankomis nei kojomis, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismas remiasi nukentėjusiojo ir liudytojų O. I., V. G., T. R., T. R., J. P., R. A., V. G., D. G. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildo ir sudaro logišką įvykių seką. Nukentėjusysis D. K., liudytojai O. I. ir V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad R. B. spyrė keliu D. K. į galvą. Liudytojai T. R. ir T. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. B. spyrė keliu D. K. į veidą ar į krūtinę, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. smūgiavo keliu D. K. į krūtinę ar pilvą, ar galėjo R. B. pataikyti D. K. į galvą pasakyti negalėjo. Liudytojai policijos pareigūnai J. P., R. A., V. G. ir D. G. nors įvykio tiesiogiai ir nematė, tačiau patvirtino, kad įvykio vietoje D. K. veidas buvo kruvinas, kas paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis D. K. į galvos sritį nesmūgiavo, o D. K. galvos sužalojimus galėjo patirti vėliau tą dieną.

Remiantis nurodytų byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis R. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam D. K. vieną smūgį į veidą, tada abejomis rankomis suėmęs D. K. už galvos kojos keliu sudavė jam vieną smūgį į veidą, o šiam nugriuvus koja sudavė jam dar vieną smūgį į galvą, ir dėl kaukolės pamato lūžio (kaukolės priekinė duobė) padarė nukentėjusiajam D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl būtinosios ginties

Pagal teismų praktiką, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014).

Jokie nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, išskyrus paties kaltinamojo parodymus, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis realiai ir pavojingai kėsinosi į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą ir šis kėsinimasis buvo toks pavojingas ir intensyvus, kad nukentėjusiajam padaryti galvos sužalojimai atitiko šio kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Bylos duomenims nustatyta, kad tarp R. B. ir D. K. iš pradžių kilo žodinis konfliktas, po kurio D. K. šalinosi iš konflikto vietos, tačiau R. B. jį prisivijo ir jam smūgiavo. Aplinkybių, kad D. K. kokiu nors būdu puolė kaltinamąjį, nuo ko šis turėjo gintis trenkdamas nukentėjusiajam keliu į galvą, byloje nustatyta nebuvo. Nors kaltinamasis R. B. teigė, jog D. K. jo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, jį (R. B.) pastūmė ir ketino jam trenkti, tačiau šių aplinkybių niekas nepatvirtino, todėl teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nukentėjusiojo D. K. elgesys buvo pavojingas R. B. atžvilgiu. Teismo vertinimu, įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos, todėl R. B. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi.

Dėl bausmės

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis sunkus smurtinis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (sudavė smūgius į žmogui pavojingą gyvybei vietą – galvą), į pasekmes, sveikatos sužalojimo mastą (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis dėl sužalojimų buvo gydytas ligoninėje), kaltinamojo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka). Vertindamas paties kaltinamojo pavojingumą, teismas pažymi, jog ši nusikalstama veika nėra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Tiek paties kaltinamojo elgesys proceso metu, tiek kitos bylos aplinkybės nors ir nepateisina kaltinamojo veiksmų, tačiau sudaro pagrindą konstatuoti, jog griežtos bausmės paskyrimas kaltinamajam įgyvendintų tik vieną iš BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įvardintų tikslų, o būtent nubaudimo tikslą. Todėl atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sankcijos vidurkis, šiuo atveju būtent tokia bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Remiantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privaloma suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją; be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, nėra teisinga nubaudimą sieti tik su padariniais. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, teisiamas pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko darytina išvada, kad jis nėra linkęs sistemingai ir grubiai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, seniūnija nusiskundimų dėl jo nėra gavusi, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, buvusio darbdavio Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos charakterizuojamas teigiamai, dėl ko manytina kad jis nėra itin pavojingas visuomenei. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti, turės atlyginti nukentėjusios gydymo išlaidas, bei nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, dėl to bausmės vykdymą atideda, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-76-942/2017; Nr. 2K-340-746/2016 ir kt.). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys dėl 899,54 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87-88) ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 594,68 Eur patirtų gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1 b. l. 110-111). Byloje gautas ADB „Gjensidige“ 2018-05-03 raštas, kuriame bendrovė informavo, kad D. K. 2017-04-19 yra išmokėta 622,68 Eur draudimo išmoka. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nukentėjusysis priteistinos turtinės žalos dydį prašo mažinti nurodyta suma, t. y. priteistinos turtinės žalos dydis sudarytų 276,86 Eur (899,54 – 622,68). Kaltinamasis R. B. nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta pilnai, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 276,86 Eur turtinės žalos atlyginimui. Tačiau kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiojo jam pareikštu ieškininiu reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 3 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 2 dalis).

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis D. K. patyrė didelės neturtinės žalos: kaltinamasis stipriai jį sumušė, nukentėjusiajam padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžis, kaktikaulio lūžis dešinėje, kaukolės priekinės duobės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kilo pavojus jo gyvybei. Nukentėjusysis nuo 2016-11-26 iki 2016-12-05 buvo gydomas įvairiuose ligoninėse, vėliau dėl tolimesnio gydymo ne kartą lankėsi gydymo įstaigose. Dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol.

Nukentėjusiojo atžvilgiu padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis po nusikaltimo padarymo nesiekė nors kiek sušvelninti sukeltus padarinius, net iš dalies neatlygimo žalos. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir siekdamas išlaikyti skirtingų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo) interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018, 2017 m. kovo 21 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017), teismas laiko, jog nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos yra pagrįstas ir protingas, todėl tenkintinas visa apimtimi priteistinas iš kaltinamojo R. B. (CK 6.276 straipsnis).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 594,68 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis D. K. patyrė sužalojimų, dėl to jam 2016-11-26 VšĮ Zarasų ligoninė buvo suteikta skubios pagalbos paslauga, 2016-11-26 VšĮ Visagino ligoninė buvo suteikta skubios pagalbos paslauga, 2016-11-26 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje konsultuotas burnos chirurgo, nuo 2016-11-26 iki 2016-12-05 buvo gydytas VšĮ Utenos ligoninėje, 2016-12-09 ir 2016-12-30 VšĮ Utenos ligoninėje konsultuotas radiologo, dukart gydytojo neurologo, jo gydymas kainavo 594,68 Eur (1 t., b. l. 110-117). Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų ir jo kaltės, iš jo Valstybinei ligonių kasai priteistina 594,68 Eur gydymo išlaidų (CK 6.276 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis D. K. turėjo 400 Eur proceso išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, t. y. atstovavimą ir procesinių dokumentų surašymą (t. 2, b. l. 103, 126). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad toks prašymas yra pagrįstas, proceso išlaidų dydis yra proporcingas suteiktai teisinei pagalbai ir turi būti kaltinamojo atlygintas. Iš kaltinamojo R. B. priteistina 400 Eur nukentėjusiojo D. K. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jam iš R. B. 276,86 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 86 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. B. 400 Eur (keturių šimtų eurų) D. K. naudai proceso išlaidoms atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš R. B. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 594,68 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 68 ct) žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę R. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.