Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjai T. M. B., jos atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Redai Skirkevičiūtei, vertėjai Teresai Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija, tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja T. M. B. padavė teismui skundą, kuriuo reikalauja įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071 V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotą sklypą Nr. 1, priskirtą teritorijai Nr. 6.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad yra pretendentė į savo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus mieste, Zascianki (Užusienio) kaime, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą Užusienio gatvė, Vilniaus miestas. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba, vadovaudamasi 1993 03 26 Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo sprendimu, priėmė 1993 05 25 sprendimą Nr. 374-1037-1, kuriame nusprendė T. M. B. atkurti nuosavybės teises neatlygintinai suteikiant 0,20 ha, neviršijantį žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies. Vilniaus miesto valdyba 1993 06 10 potvarkiu Nr. 1175V patvirtino minėtą sprendimą ir įpareigojo Naujininkų seniūnijos valdybą parengti ir pateikti Urbanistikos ir architektūros skyriui projektus žemės sklypų, kurių plotas neviršytų po 0,20 ha suteikiamų T.M. B., J. P., V. Z., J. V.. Remiantis minėtais sprendimu ir potvarkiu J. P., V. Z. ir J. V. sklypai buvo skirti, tačiau pareiškėja iki šiol nesulaukė pasiūlymo ir sprendimo dėl žemės sklypo skyrimo, nors toks sklypas buvo atmatuotas ir jai šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ buvo parengtas 29 sklypų, tame tarpe ir ginčo sklypo, detalusis planas, nustatytos sklypo naudojimo sąlygos, apribojimai ir reglamentai. Detaliuoju planu sklypas buvo priskirtas teritorijai Nr. 6, sklypui suteiktas Nr. 1. Dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų 2007 03 05 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką. Pareiškėja prašė parengti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingą dokumentaciją. 2007 04 17 raštu Nr. 20-326 apskrities viršininkas pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė bei nurodė, kad atsakymą ji gali skųsti Nacionalinei žemės tarnybai Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjai nurodė, kad jos kompetencijai nėra priskirta priimti sprendimus, galinčius įtakoti apskričių viršininkų ar vietos savivaldos organų veiksmus. Pareiškėja nesutinka nei su Vilniaus apskrities viršininko, nei su Nacionalinės žemės tarnybos atsakymais į jos skundus.

Pareiškėjos manymu iš Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993 05 25 sprendimo Nr. 374-1037-1 bei Vilniaus miesto valdybos 1993 06 10 potvarkio Nr.1175V seka, kad buvo suformuotos pareiškėjos teisės, kurios pasibaigia tik įstatymų nustatyta tvarka jas panaikinus ar nuginčijus. Šie sprendimai atitiko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 18 str. nuostatas, 21 str. 3 d. nuostatas. Pareiškėja aiškina, kad iki 2003 04 01 ji nėra pateikusi jokių prašymų dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ Užusienio gatvės teritorijoje suformuoti 29 nauji sklypai, skirti nuosavybės teisių atkūrimui. Piliečiams nauji sklypai suteikiami pagal Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos (Tvarka) 37 punktu nustatytą eiliškumą. Užusienio kaimas buvo rėžinis, todėl pagal minėtos Tvarkos 106 punktą nuosavybės teisių atkūrimo procesas rėžiniame kaime nesiejamas su turėto žemės sklypo vieta, o su rėžinio kaimo ribomis. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071V suformuoti 29 nauji žemės sklypai laikytini naujais sklypais, suformuotais turėtos žemės vietoje, ir pagal Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos 37 punktą pareiškėja turi pirmumo teisę gauti ginčo sklypą, tuo labiau, kad sklypas jai jau buvo atmatuotas ir pagal Tvarkos 2 punktą procedūra turėjo būti užbaigta pagal tą įstatymą, pagal kurį procedūra buvo pradėta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime išdėstyta pozicija dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 37 punkto aiškinimo. Teigia, kad ši norma taikoma neatsižvelgiant, ar kaimas buvo rėžinis ar ne. Taip pat nesutinka su atsakovo pozicija dėl kitų pretendentų galimo teisių pažeidimo. Paaiškina, kad tam tikrais atvejais žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai, ir šie atvejai nurodyti Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnyje.

Prašė skundą tenkinti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071V nėra suformuotas sklypas būtent pareiškėjai. Tokio sprendimo nėra ir nebuvo, sklypą pareiškėja pati pasirinko savo nuožiūra. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993 05 25 sprendimas Nr. 374-1037-1 bei šį sprendimą patvirtinantis Vilniaus miesto valdybos 1993 06 10 potvarkis Nr. 1175V, kuriais pareiškėjai T.M. B. atkurta nuosavybės teisė į jos turėtą 0,20 ha ploto žemės sklypą natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalies, sukelia tokias teisines pasekmes, kaip Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2017V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ patvirtinto 679,84 kv.m. sklypo, nurodyto šio sprendimo 1.6.1 punkte, suteikimas pareiškėjai. Kadangi pareiškėjai iki šiol sklypas nesuteiktas, svarbi aplinkybė, sprendžiant pareiškėjos reikalavimą, yra tai, ar pareiškėjai, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka) 37 punktu, pagal eiliškumą priklauso pirmenybės teisė pasirinkti būtent pareiškėjos nurodytą sklypą. Šią aplinkybę galima tinkamai įvertinti tik nustačius, ar pareiškėja, vykdant 1993 metų sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo, šį sklypą nustatyta tvarka pasirinko, ar šis sklypas buvo formuojamas siekiant atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę bei ar šis sklypas yra turėtos žemės vietoje.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos ir proceso dalyvių neginčijamos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja T. M. B. yra teisėta pretendentė atkurti nuosavybės teises į jos kartu su seserimis V. Z., J. V. ir J. P. kartu su jų motina K. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) 1937 05 22 – 1940 07 22 laikotarpiu valdytą žemės sklypą, esantį buvusiame Užusienių (Zascianki) kaime, Vilniaus apskrityje, Rudaminos valsčiuje. Žemė iki pareiškėjos senelio M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė M. Š., vėliau perėjo jo įpėdiniams. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1993 03 26 sprendimas (b.l. 201, t. 1), Lietuvos valstybinio archyvo 1991 12 30 Archyvo pažymėjimas Nr. 1163-Š (b.l. 203, t. 1), M. Š. mirties liudijimas (b.l. 199, t. 1), o taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 07 14 pažyma Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 448 (b.l. 108, t. 1), kurioje konstatuota, kad pagal pilietės T.M. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusios savininkės T. M. B. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Zascianki kaime 2,1850 ha žemės ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą M. T. B. turi nuosavybės teisę į 2,1850 ha žemės. Administracinės bylos dokumentai patvirtina, kad buvęs Zascianki kaimas, tai yra buvęs Užusienio rėžinis kaimas, šiuo metu pagal esamą teritorinį administracinį suskirstymą tai Vilniaus miesto Užusienio gatvė.

1991 12 09 pareiškėja pateikė Vilniaus miesto valdybai prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo grąžinant žemę natūra Vilniuje, Užusienio g. (t. 1, b.l. 182). 1993 02 09 pareiškėjai Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos viršininkas pranešė, kad jos prašymas negali būti nagrinėjamas, kadangi žemės sklypo savininkas mirė 1937 metais (t. 1, b.l. 202). Dėl to pareiškėja ir kreipėsi į apylinkės teismą, kuris nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savininko mirties žemę valdė pareiškėja, jos seserys ir motina.

Pareiškėjos prašymo pateikimo metu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454, toliau – 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnyje ,,Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ buvo nustatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemė, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma šia tvarka:

1) tais atvejais, kai žemės sklypas buvo miesto ar miestelio ribose - suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai;

2) tais atvejais, kai buvusio žemės savininko žemės sklypas buvo priskirtas miestų ar miesto tipo gyvenviečių teritorijoms - suteikiant neatlygintinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai tuose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, kurių teritorijai priskirta turėtoji žemė.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, kai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys turi privatinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų pageidavimu vietoj turėto žemės sklypo grąžinimo pripažįstama nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (inventorizuotą) prie šių namų;

3) tais atvejais, kai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys turi gyvenamuosius namus žemės sklype, priklausiusiame jiems nuosavybės teise ir faktiškai juo naudojasi (pagal inventorinių bylų duomenis), tai nuosavybės teisė atstatoma į šį sklypą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, neįskaitant pastatų užimamos žemės. Taigi tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė miesto žemės grąžinimo natūra, t.y. formuojant sklypus savininko turėtoje vietoje, tačiau numatė galimybę atstatyti nuosavybės teisę prie nuosavybės teise priklausančio namo, kai faktiškai naudojasi žemės sklypu, kuris jiems anksčiau priklausė nuosavybės teise.

Dėl to pagal pareiškėjos 1991 m. prašymą atstatyti jai nuosavybės teises ir po to, kai ji 1993 m. pateikė visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, ir buvo pradėtos procedūros, kuriomis siekta suteikti jai neatlygintinai 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą prie jos namų, kuriuo ji faktiškai naudojasi. Tuo tikslu buvo priimti minėtas 1993 m. sprendimas ir potvarkis. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad būtų buvę nustatinėjama aplinkybė, ar prie pareiškėjai priklausančio namo (jo dalies) esantis sklypas iki nacionalizacijos buvo jos nuosavybė. Iki Vyriausybės nutarimu Nr. 655 patvirtintos ir nuo 1995 05 18 įsigaliojusios tvarkos, piliečių prašymus dėl nuosavybės atstatymo miestuose nagrinėjo ir sprendimus priėmė savivaldos institucijos, o nuo 1995 05 18 tokius prašymus nagrinėjo ir sprendimus priėmė jau ne miestų valdybos, o apskričių valdytojai. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993 05 25 sprendimu Nr. 374-1037-3 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ T. M. B. nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į jos turėtą 0,20 ha ploto žemės sklypą, nurodytas nuosavybės teisių atstatymo būdas natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies, t.y. taip, kaip tuo metu leido Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo pirmiau minėtos 5 straipsnio nuostatos (t. 1, b.l. 15 ir 178). Šis sprendimas patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1993 06 10 potvarkiu Nr. 1175V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pilietėms T.M. B., J. P., V. Z., ir J. V. (t. 1, b.l. 16-17 ir 176-177). Šiuo potvarkiu Naujininkų seniūnijos valdyba įpareigota parengti ir pateikti Urbanistikos ir architektūros skyriui projektą žemės sklypo, kurio plotas neviršytų 0,20 ha, neatlygintinai natūra suteikiamų T.M. B. prie nuosavybės teise priklausančio namo dalies.

Duomenų, ar sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo pareiškėjai buvo pradėtas realizuoti, t.y., ar pareiškėjai buvo pradėtas formuoti sklypas taip, kaip numatyta 1993 06 10 potvarkyje Nr. 1175V, nėra. 1993 metų sprendimai bei potvarkis dėl nuosavybės teisių atstatymo tik J. P. ir V. Z. (nurodytoms tame pačiame Valdybos 1993 06 10 potvarkyje) buvo galutinai realizuoti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 11 27 įsakymu Nr. 1731-01 (t. 1, b.l. 139), Vilniaus miesto valdybos 1996 11 07 sprendimu Nr. 1834V (t. 1, b.l. 153). Iš kitų bylos duomenų matyti, kad joms buvo formuojami, derinami ir suformuoti sklypai. Tačiau šių sprendimų priėmimą sąlygojusi planinė bei kita medžiaga nepatvirtina, kad tuo pat metu buvo realizuojama ir T.M. B. teisė į nuosavybės teisės atstatymą, t.y., kad jai pradėtas formuoti sklypas. Planinėje medžiagoje yra tik duomenys, kad su T.M. B. buvo derintos kaimyninio jos namų valdai sklypo ribos (J. V., N. V., S. Z. projektuotas namų valdos žemės sklypas, t. 1, b.l. 166). Byloje dar nustatytas faktas, kad prie sklypo, kuriame yra ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio namo dalis, 1995 – 1996 m. buvo suprojektuotas sklypas (t. 1, b.l. 18), tačiau sklypo derinimuose nepažymėta, kad jis projektuojamas T.M. B., siekiant realizuoti 1993 metų sprendimus dėl nuosavybės teisių atstatymo, kad šį sklypą planuojama sujungti su namo (duomenys neskelbtini) namų valdos sklypu, kuris taip pat projektuotas tuo pačiu planu. Iš šio plano matyti, kad jis iš dalies patvirtintas 1998 06 04 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1117V, t.y. šiuo sprendimu patvirtinta namo (duomenys neskelbtini) valda, kuri įregistruota kito asmens vardu. Šiame plane nėra duomenų, kad kokiu nors sprendimu patvirtintas sklypas pažymėtas Nr. 251, į kurį šiuo metu pretenduoja pareiškėja ir kuris šiuo metu patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071V kaip atskiras sklypas, skirtas atkuriant nuosavybės teises tokiu būdu, kaip naujo sklypo suteikimas individualiai statybai. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) įregistravimo duomenys patvirtina, kad namų valda įregistruota V. B. vardu nuo 1998 06 04 (b.l. 52, t. 1), tai, kad į namų valdą nepateko šalia formuojamas sklypas, patvirtintas 2001 m. valdybos sprendimu, patvirtina būtent 2001 m. sprendimo Nr. 2017V 1.6.1. punktas. Namų valdos plano derinimas rodo, kad sklypas 251, 723 kv.m., esantis šalia namų valdos, buvo pradėtas derinti dar 1995 09 29, tačiau planinė medžiaga nerodo, kokiu tikslu derintas sklypas Nr. 251, nėra duomenų, kad šis sklypas būtų buvęs suderintas su pareiškėja. Pati pareiškėja nenurodo, kad ji būtų privačiai užsakiusi tokio sklypo formavimą taip kaip kitos pretendentės, kurios pagal analogiškus 1993 m. sprendimus įgyvendino savo teisę (jų rengti planai yra 1 t., b.l. 140, 150, 166). Minėta, kad 1993 05 25 sprendime Nr. 374-1037-1 T.M. B. buvo numatytas toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalies (t. 1, b.l. 15). Sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, nėra namų valdos sklypo dalimi, o suformuotas kaip atskiras sklypas.

Minėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atstatymą buvo pradėta realizuoti suformuojant jai sklypą galiojant Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 5 straipsnio ,,Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. I-1106 redakcijai, t.y. galiojant šiam įstatymui pareiškėjai neatlygintinai suteiktinas sklypas nebuvo pradėtas projektuoti būtent jai, nebuvo su ja derinama jo vieta, nebuvo atliekami ir tokie veiksmai, kurių reikalavo iki minėto Įstatymo galiojimo sustabdymo galioję teisės aktai: nėra duomenų, kad būtų atliekami veiksmai, numatyti tuo metu (nuo 1993 m. birželio mėnesio) galiojusioje Vyriausybės 1991 11 15 nutarimu Nr. 470 patvirtintos „LR įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarka“ (Tvarka) atitinkamoje redakcijoje. Šios Tvarkos 6 punktas pakeistas Vyriausybės 1995 12 18 nutarimu Nr. 1576 išskyrė dokumentus, pagal kuriuos priimamas sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai ir suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai. Pirmuoju atveju sprendimas priimamas gavus miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo dydžio, o antruoju atveju sprendimas priimamas gavus miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) patvirtintą detalų planą su pažymėtomis sklypo ribomis. Nei vienas iš nurodytų įgaliotų institucijų veiksmų nebuvo pradėtas, nėra jokio susirašinėjimo tarp institucijų dėl sklypo formavimo pagal paminėtais teisės aktais nustatytą tvarką.

Šio ginčo atveju nei mero pasiūlymas, nei detalusis planas, kuriuo pareiškėjai būtų suformuotas sklypas, kuris nurodytas miesto valdybos 1993 05 25 sprendime bei 1993 06 10 potvarkyje Nr. 1175V, nebuvo pateikti iki įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo 1997 01 22. Šiuo įstatymu sustabdytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo procesas. Tačiau, antra vertus, byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodo ir atsakovas, kad Vilniaus miesto valdybos 1993 06 10 potvarkis Nr. 1175V ir Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993 05 25 sprendimas Nr. 374-1037-1 būtų panaikinti kaip neteisėti. Pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo nesikeitė. Todėl sprendimo ir potvarkio, kuriais atstatytos nuosavybės teisės pareiškėjai, įgyvendinimo procesas turėjo tęstis iki įstatymo galiojimo sustabdymo. Tame yra institucijų, turėjusių realizuoti 1993 metų sprendimus, kaltė. Tačiau ir pati pareiškėja tuo laikotarpiu taip pat nesikreipė dėl sklypo formavimo, nors kitos pretendentės, kurioms nuosavybės teisių atstatymas pradėtas tais pačiais 1993 metų sprendimu ir potvarkiu, parengė atitinkamą planinę medžiagą ir joms nuosavybės teisė buvo atstatyta dar iki įstatymo galiojimo sustabdymo.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai tuo laikotarpiu nuosavybės teisė realiai nebuvo atkurta. Sklypas T.M. B. turėjo būti formuojamas prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies. 1993 m. sprendimo ir potvarkio formuluotė reiškia, kad nuosavybės teisė pareiškėjai buvo atkuriama ne suteikiant naują sklypą individualiai statybai, o vietoj turėto žemės sklypo grąžinimo pripažįstant nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį prie jai nuosavybės teise priklausančio namo. Tai leido ir 1991 metų Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 5 straipsnis ir 1997 07 01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau 1997 m. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatos, kuriose taip pat buvo numatyta galimybė perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai. Pirmiau minėta, kad namų valda buvo suformuota kitam asmeniui ir ji patvirtinta 1998 06 04 miesto valdybos sprendimu Nr. 1117V, o T.M. B. šio sprendimo neginčijo. Tokiu būdu prie jos namų valdos neliko atitinkamo sklypo, o kad pareiškėja naudotų 1995 – 1998 m. prie namų valdos derintą papildomą sklypą, pareiškėja neįrodinėja ir to neteigia. Šiuo metu pareiškėja kreipėsi į teismą, pretenduodama į naują sklypą, t.y. pareiškėjos reikalavimas teismui suponuoja, kad pareiškėjos manymu 1993 metų sprendimais jai numatyta neatlygintinai suteikti naują sklypą individualiai statybai. Tokie sprendimai 1993 metais nebuvo priimti.

Taigi byloje nėra duomenų, kad šalia pareiškėjos namų valdos dar 1995 m. derintas sklypas Nr. 251 (t. 1, b.l. 18) projektuotas būtent vykdant 1993 06 10 potvarkį, siekiant atkurti nuosavybės teisę T.M. B., priešingai, tokį teiginį paneigia pats 1993 metų sprendimo ir potvarkio turinys.

Pareiškėja šiuo metu pretenduoja į sklypą, suformuotą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071V, sklypas aprašomas šio sprendimo punkte 1.6.1. Nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1999 11 18 priėmė sprendimą Nr. 1982V, kuriuo leido Miesto plėtros departamentui rengti Užusienio mikrorajono detaliojo suplanavimo pakeitimą, ir nustatė detaliojo planavimo tikslą – sklypų, skirtų suteikti asmenims atkuriant nuosavybės teises, suformavimas (ši informacija yra LVAT 2006 02 03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A/5-746/2006 bei LVAT 2007 10 19 sprendime administracinėje byloje Nr. A/14-482/2007). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2017V patvirtintas Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimas. Šiuo sprendimu suformuoti ir nauji sklypai, jie pagal 1997 m. Įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriami valstybės išperkamai žemei, nes suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui tokiu būdu kaip naujo sklypo suteikimas individualiai statybai. Iš bylos duomenų matyti, kad šie sklypai neįtraukti į rėžiniame kaime grąžinamos natūra žemės plotus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 07 09 įsakymu Nr. 30-1172 (t. 1, b.l. 66-67) ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 01 13 įsakymu Nr. 2.3.-172-01 (t. 1, b.l. 60). Trys sklypai, kuriuose žemė grąžinama natūra visiems Užusienio kaimo pretendentams, pažymėti ir suvestiniame skaitmeniniame Vilniaus miesto plane (t. 1, b.l. 27, 28).

Pareiškėja teigia, kad 2001 10 18 sprendimu patvirtintu detaliuoju planu jai priklausantis ginčo sklypas buvo priskirtas teritorijai Nr. 6, sklypo Nr. 1, šis sklypas patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 10 18 sprendimo Nr. 2071 V punktu 1.6.1 (t. 1, b.l. 23, 26). VAVA ginčija, kad nurodytame detaliajame plane 6 teritorijoje sklypas suformuotas būtent pareiškėjai, kadangi teigia, jog detaliajame plane nėra nurodyta, kam šis sklypas suprojektuotas. Tuo tarpu pareiškėjos atstovas teigia, kad detaliojo planavimo uždaviniai yra kiti, jie numatyti Teritorijų planavimo įstatyme, todėl detaliajame plane ir negali būti nurodyta, kad sklypas skirtas konkrečiam asmeniui nuosavybės teisei atkurti. Iš tiesų, kokiu konkrečiu tikslu ir kam skirtas minėtas sklypas turi būti nurodyta ne detaliajame plane, bet kituose dokumentuose: apskrities valdytojo ar viršininko prašyme savivaldos institucijai dėl sklypo formavimo, sklypo derinimo dokumentuose. Tačiau, kaip minėta pirmiau nei 1993 metų sprendimų turinys, nei kiti bylos duomenys, neleidžia teigti, kad pareiškėjos pageidaujamas sklypas suformuotas būtent jai.

Tokią išvadą patvirtina ir tolimesnė nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai proceso eiga. Patvirtinus 2001 m. detaliojo plano patikslinimą, T.M. B. 2002 11 18 prašė grąžinti jai visą turėtą žemę, kaip ji rašė „natūra“, esančią Užusienio g. (t. 1, b.l. 133). Analogiškus prašymus pareiškėja teikė ir 2003 03 24 bei 2003 03 31 (t. 1, b.l. 127, 126). Nors šių prašymų turinys reiškė, kad pareiškėja nori susigrąžinti žemę natūra taip kaip ji tai suprato – prie jos namų valdos, buvusią senelio žemę, tačiau pagal šiuos prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą tokia tvarka, kuri pagal tuo metu galiojančius teisės aktus taikoma atkuriant nuosavybės teisę rėžiniame kaime, t.y. visiems pretendentams proporcingai jų turėtam plotui. Tai patvirtina žemėtvarkos skyriaus 2003 04 14 raštas Nr. 31/03/17-951 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (t. 1, b.l. 125), žemėtvarkos skyriaus 2004 10 15 raštas Nr. 31/04/22-3248 T.M. B. (t. 1, b.l. 118), kuriuo pareiškėjai pranešama, kad nuosavybės teisė bus atkuriama proporcingai turėtos 2.1850 ha žemės plotui trijuose tam tikslui suformuotose sklypuose, o taip pat ir 2006 03 07 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4-01-3724 (t. 1, b.l. 57) bei kiti dokumentai ir planinė medžiaga.

Pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2006 03 07 sprendimu Nr. 2.401-3724 atkurta nuosavybės teisė trijuose sklypuose (t. 1, b.l. 57), toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas yra prilyginamas nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Tačiau šiuo sprendimu atkurta nuosavybės teisė ne į visą pareiškėjos turėtą plotą ir ji dar gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą kitais būdais.

Sklypai grąžintinoje žemėje suformuoti 2001 10 18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2017V buvo numatyti perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, todėl pagal to paties Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą bei Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 70 punkto 5 pastraipą tokie sklypai priskiriami valstybės išperkamai žemei. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 37 punktas, nustatantis, kokia eilės tvarka piliečiams perduodami neatlygintinai žemės sklypai, numatė pirmumą piliečiams, pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai numatyti detaliajame plane. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja sklypo, į kurį dabar pretenduoja, nepasirinko, taip pat nėra duomenų, kad sklypas yra turėtos žemės vietoje, nes buvusių savininkų žemė nebuvo kartografuota, taigi ji neturi pirmumo teisės į šį sklypą. Šis sklypas pirmiausiai turi būti pasiūlytas asmenims, kurie nurodyti Vyriausybės nutarimo 37 punkte pagal šiame punkte numatytą eiliškumą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą suteikiant jai pirmumo teise 2001 10 18 sprendimo Nr. 2017V 1.6.1. punkte nurodytą sklypą, todėl skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovas neturėjo pagrindo pasiūlyti ir suteikti pareiškėjai pirmumo teise būtent pareiškėjos nurodytą sklypą. Tai nereiškia, kad pareiškėja nerealizuos jos turimos teisės atkurti nuosavybės teisę į visą 2.1850 ha žemės sklypą. 1991 m. nuosavybės teisių atstatymo įstatymas nenumatė galimybės atstatyti nuosavybės teisę į miestuose esančią žemę natūra. 1993 m. sprendimais pareiškėjai atstatoma nuosavybės teisė pagal tuo metu galiojusio įstatymo 5 straipsnio nuostatą, kad tais atvejais, kai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys turi gyvenamuosius namus žemės sklype, priklausiusiame jiems nuosavybės teise ir faktiškai juo naudojasi, tai nuosavybės teisė atstatoma į šį sklypą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje. Toks nuosavybės teisių atstatymas taip pat nebuvo laikomas nuosavybės teisių atkūrimu natūra. Priėmus 1997 m. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, jo 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pilietis iki 2003 04 01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti (kaip yra šiuo atveju), piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 04 01. Pareiškėja iki 2003 04 01 prašymų dėl 1993 m. sprendimų pakeitimo nepateikė, todėl kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą gali parinkti įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime išdėstytą prašymą. Kadangi sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, suformuotas ne Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintose trijose Užsusienio rėžinio kaimo teritorijose, kuriose nuosavybės teisė atkuriama proporcingai ir natūra, teismas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų tarpo pašalino visus pretendentus, kuriems nuosavybės teisė atkuriama šiose trijose teritorijose. Šis teismo sprendimas negali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms - šie asmenys nepretenduoja atkurti nuosavybės teises valstybės išperkamoje žemėje, kurioje suformuoti nauji sklypai perdavimui neatlygintinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., 127 str.

nusprendė:

Pareiškėjos T. M. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.