Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-983-319/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
1S-983-319/2014
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00759-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Nr. 1S-983-319/2014
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00759-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria patvirtintas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 -ojoje valdyboje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimas dėl K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 180 str. 2 d., 138 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2012-10-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendis, galutinė bausmė paskirta – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013-02-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie 2012-05-29 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2011-04-13 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia - 2011-12-29. Bausmės pabaiga - 2015-09-29.

Atsiliepimas

2014-04-08 Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau­ – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.

Skundžiama nutartimi teismas patvirtino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B., kadangi surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai jau pasiekti ir yra pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu prokuroras prašo panaikinti teismo nutartį, kuria patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 93-252 taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir šį nutarimą atsisakyti tvirtinti. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartis taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra priimta neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Teigia, kad nors nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 str. 2 d., tačiau to nepakanka. Iš socialinio tyrimo išvados ir psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra vidutinė (67 balai pagal OASys metodiką), bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, vieną kartą - 2014-05-22, baustas drausmine tvarka už Laisvės atėmimo įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Iš turimos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė neišnykus teistumams už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl K. B. laikytinas faktiniu recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), kas parodo didesnį K. B. pavojingumą visuomenei ir didesnį polinkį nusikalsti. K. B. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra didelė.

Laisvės atėmimo įstaigos pateikti duomenys, kad iš K. B. priteistas civilinis ieškinys 465,15 Lt iki sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo visiškai padengtas. Nuteistasis K. B. nuo 2012 m. įsidarbino Valstybės įmonėje, gyveno iš gaunamo atlyginimo, tačiau kartais nesugeba planuoti savo finansų, per daug išlaidauja. Be to, pažymėta, kad K. B. kaltės jausmas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra negilus. Tokie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad K. B. turėjo realią galimybę ženkliai greičiau padengti priteistą civilinį ieškinį, tačiau dėl abejingo požiūrio, nesistengė kuo greičiau pašalinti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Prokuroro nuomone, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, o tuo pačiu, būtų užtikrintas ir teisingumo principas, nes tik tada būtų pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį K. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, bei teisingumo principas. Prokuroro įsitikinimu, išvadai, kad K. B. jau atliko pakankamą bausmės dalį atsižvelgiant į jo įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, šiuo metu nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų aukščiau aptartų aplinkybių, taip pat pažymėtina, kad sprendimą teismas priėmė neturėdamas informacijos apie nuteistojo padarytą vidaus tvarkos pažeidimą (nuobauda paskirta jau po nutarties priėmimo), kas taip pat sutrukdė teismui teisingai įvertinti nuteistojo K. B. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Kaip matyti iš duomenų, pateiktų kartu su prokuroro skundu, nuteistasis po svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje ir teismo nutarties (2014-05-20), kuria buvo patvirtintas Komisijos minėtas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, priėmimo, 2014-05-20 padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, t. y. nevykdė administracijos reikalavimų, už ką 2014-05-22 baustas drausmine tvarka – jam pareikštas papeikimas. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį ir asmenybę, toks elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.

Iš psichologinės išvados matyti, kad dėl padarytų veikų K. B. kaltės jausmas negilus, jis linkęs savo vaidmenį nusikaltimo padaryme sumenkinti, nusikalstamo elgesio motyvų ieško ne viduje o išorėje, t.y. pripažįsta, kad tokį elgesį sąlygojo neigiama draugų įtaka. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu ir pakankamai motyvuotas keisti elgesį, linkęs pasimokyti iš bausmės, nusiteikęs keisti gyvenimo būdą, tačiau jam trūksta gilesnės savo elgesio motyvų analizės, atsakomybės už savo veiksmus priėmimo. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką įvertinta kaip vidutinė – 67 balai, pakartotino nusikalstamumo rizika vertinama žemesnė nei vidutinė, t.y. ji išlieka. Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai siejama su neigiama pasirenkamų draugų įtaka bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais. Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybės ypatybes, jo paties požiūrį į savo elgesį bei jo vertinimą, darytina išvada, jog nuteistojo gebėjimas laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų struktūruotoje aplinkoje, neduoda pagrindo teigti, kad jis, būdamas laisvas, sugebės laikytis visuomenėje priimtos tvarkos ir daugiau nenusikalsti.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, bausmę nuteistasis atlieka už tyčinius, smurtinius nusikaltimus, anksčiau jis teistas taip pat už tyčinį nusikaltimą. Tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, ir šiuo metu atlieka bausmę už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas kurių yra sunkesnis už ankstesnį, be to, padarytas bendrininkų grupėje, duoda pagrindo teigti, kad nusikalstami K. B. veiksmai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, kas rodo jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, tiesiogiai nenumatytas paskirtos ir neatliktos bausmės dalies vertinimas, tačiau, siekiant užtikrinti bausmės individualizavimo ir teisingumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, šalia kitų vertintinų aplinkybių, svarbu įvertinti ir paskirtos bei neatliktos bausmės dalies santykį, kad padaryti teisingą išvadą, ar nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, jau yra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Šiuo atveju, įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. B. paleidus iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgiant į BVK 157 str. 1 d. nuostatas, todėl yra naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojoje valdyboje 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 93-252 taikyti nuteistajam K. B., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas