Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014 m. gruodžio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R.P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytai proceso šaliai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt). Pagal Nuostatų 4 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžiama kaip Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Remiantis teismine praktika, kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog vietinė rinkliava turi būti mokama, kai yra suteikiama atitinkama paslauga.

Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal Nuostatų 4 punktą buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovei nustatyta, kad nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 atsakovė nesumokėjo 235,41 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, t.y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Atsakovei už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 100,89 Lt dydžio vietinė rinkliava; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 134,52 Lt dydžio vietinė rinkliava. Ginčo dėl nustatytų sumų nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsakovės argumentai dėl netinkamų paslaugų suteikimo (neteikimo) nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Pažymėtina, jog pati atsakovė teismui paaiškino, jog dėl paslaugų neteikimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė nei į atliekų tvarkymo funkcijas atliekančią įmonę – TRATC, nei į vietos savivaldos institucijas. Atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, nors ir gyvenamajame name gyvena kiti asmenys. Pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra duomenų, jog tarp atsakovės ir namo gyventojų būtų sudaryta nuomos sutartis, įregistruota viešajame registre, todėl akivaizdu, jog vietinės rinkliavos mokėtoja yra atsakovė.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 yra nesumokėjusi 235,41 Lt ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) 7 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nustatyti piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, nurodo sprendime nustatytos piniginės prievolės išraišką eurais – 68 eurai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Atsakovė teismo posėdžio metu prašo atidėti sprendimo vykdymą dviems mėnesiams. Teismas atsakovės prašymą tenkina ir sprendimo vykdymą atideda dviejų mėnesių laikotarpiui.

Pareiškėjas prašymu taip pat prašo atlyginti 100 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 100 Lt prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatų kontoros Kohler, Voveris ir partneriai advokatė Jurga Šakienė. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3000 Lt (3 MMA). Pareiškėjo prašoma priteisti 100 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, mano, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, todėl priteistina turėtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 50 Lt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės R.P. priteistina 50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R.P. (gim. (duomenys neskelbtini) 235,41 Lt (68 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies. Pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės R.P. (gim. (duomenys neskelbtini) priteisti 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimo vykdymą atidėti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.