Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti rinkimuose kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją. Administracija per 20 dienų nepateikė jam atsakymo, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 100 straipsnio nuostatas. Dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti rinkimuose ir nepateikto Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos atsakymo kreipėsi į LKT, kuri taip pat nepateikė jam atsakymo, tuo pažeidė BVK 100 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad dėl neužtikrintos teisės dalyvauti išankstiniuose rinkimuose į Europos parlamentą ir laiku nepateiktų atsakymų į skundus/prašymus patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ko pasėkoje jis galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės bei traktuotini kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

LKT informuoja, kad pagal dokumentų valdymo sistemą ,,DBSIS“ matyti, kad pareiškėjas skundų/prašymų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai neteikė. Pareiškėjas LKT direktoriui teikė prašymą (LKT užregistruotas 2024-07-18 Nr. 2G-1672), dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti rinkimuose, į kurį 2024-08-16 LKT atsakė raštu Nr. 2S-4271 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2024-08-20. LKT pareiškėją informavo, kad: ,,<...>Prašyme išsakyti skundai dėl nesudarytų sąlygų balsuoti išankstiniuose EP rinkimuose ir negauto atsakymo iš kalėjimo viršininko yra nepagrįsti“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei nenustačius faktinių aplinkybių, kad kalėjime dirbantis personalas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas ir tuo pažeidęs pareiškėjo teisę į išankstinį balsavimą, bei į teisę gauti atsakymus į skundus/prašymus pagal teisės aktais nustatytą reglamentavimą LKT nepažeidė pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlyga.

LKT teigia, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su neužtikrinta teise dalyvauti išankstiniuose rinkimuose į Europos parlamentą bei laiku nepateiktais atsakymais į skundus/prašymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

BVK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Iš byloje pateikto Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės 2024-05-30 tarnybinio pranešimo Nr. RV-23-4846 duomenų, matyti, kad dalyvauti 2024-06-06 išankstiniuose Europos parlamento rinkimuose galėjo dalyvauti visi nuteistieji pagal nustatytą grafiką. Pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus specialistas, atliekantis saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas patvirtino nuteistųjų balsavimo grafiką iš kurio matyti, jog pagal grafiką nuteistieji iš 14 būrio, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, į balsavimo vietą buvo vedami nuo 10.00 val. iki 10.30 val. Darytina išvada, kad 2024-06-06 visi Pravieniškių 2-ajame kalėjime bausmę atliekantys nuteistieji galėjo dalyvauti išankstiniuose Europos parlamento rinkimuose.

Visiems nuteistiesiems buvo sudarytos vienodos sąlygos ir galimybė balsuoti Europos parlamento rinkimuose.

Konstatuotina, kad visiems nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui, pareiškusiems norą balsuoti, tokia teisė buvo suteikta. Pažymėtina, kad teisė balsuoti yra nuteistųjų/suimtųjų teisė, o ne pareiga, tad ji kalėjime įgyvendinama, tik esant nuteistųjų/suimtųjų išreikštam norui (valiai). Nagrinėjamų atveju, duomenų, kad pareiškėjui ne būtų suteikta teisė dalyvauti išankstiniuose Europos parlamento rinkimuose, dėl administracijos veiksmų, nėra nustatyta.

Pareiškėjas teigia, jog jis nebuvo nuvestas balsuoti nors tokį norą buvo išreiškęs. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šios aplinkybės atitinka tikrovę. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė į kokį pareigūną kreipėsi dėl teisės dalyvauti rinkimuose, tiksliai neįvardino teismui kas galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, gavus atsakovės atsiliepimą pareiškėjas pastabų dėl pateiktų atsakovės įrodymų teismui nepateikė ir neginčijo tos aplinkybės, kad jam buvo suteikta teisė balsuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su aptariamais pareiškėjo nusiskundimais. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose, tačiau jis šia teisė nepasinaudojo.

Patikimų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, byloje nesurinkta. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti rinkimuose kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją ir LKT, kurios nepateikė atsakymų. Tačiau į bylą pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius.

Į byla pateikta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-09-16 pažyma Nr. RV-23-7632 ,,Apie nuteistojo A. K. teiktus skundus/prašymus“ patvirtina, kad iš dokumentų valdymo sistemos ,,DBSIS“ matyti, kad pareiškėjas skundų/prašymų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai neteikė.

Pareiškėjas 2024-07-18 prašymu Nr. 2G-1672) dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti rinkimuose kreipėsi į LKT direktorių, kuris 2024-08-16 raštu Nr. 2S-4271 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ atsakė pareiškėjui, kad prašyme išsakyti skundai dėl nesudarytų sąlygų balsuoti išankstiniuose EP rinkimuose ir negauto atsakymo iš kalėjimo viršininko yra nepagrįsti. Pareiškėjas su LKT raštu pasirašytinai buvo supažindintas 2024-08-20.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymu nesikreipė, todėl įstaiga neturėjo pagrindo pateikti pareiškėjui atsakymo. LKT išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir kaip tai nustatyta viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, nepažeisdama 20 darbo dienų terminą, pateikė pareiškėjui atsakymą.

Teismui nenustačius faktinių aplinkybių, kad kalėjime dirbantis personalas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas ir tuo pažeidęs pareiškėjo teisę gauti atsakymus į skundus/prašymus pagal teisės aktais nustatytą reglamentavimą, konstatuotina, kad LKT neatliko neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta teisė balsuoti ir neatsakyta į jo prašymus. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas taip pat neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LKT) ar jo darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.