Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-04 · Byla Nr. Ik-1735-365/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
Ik-1735-365/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-000898-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1735-365/2010(Proceso Nr. 3-61-3-000898-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.3.1; 9.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Violetos Balčytienės ir A. D., sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos 2010 03 10 sprendimą Nr. S-80(7-13/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 12 02 sprendimą Nr. 68-362, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 08 28 sprendimą Nr. 14.4-75-60, išskyrus sprendimo dalį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 1-12). Skunde nurodė, kad Šaulių valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) ,atlikusi jo gyventojų pajamų mokesčio (toliau –GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau –VSD) įmokų, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą bei fondus teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2008 12 31, 2009 08 28 sprendimu Nr. 14.4-75-60 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ jam papildomai apskaičiavo 89 421 Lt GPM, 3 162 Lt GPM delspinigių, 8 942 Lt GPM baudą, 38 136 Lt PVM, 5 534 Lt PVM delspinigių, 3 814 Lt PVM baudą, 3 122 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1 561 Lt šių įmokų baudą, 1 440 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai ir 720 Lt šių įmokų baudą. Nurodo, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai nurodyta, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas ne asmeniniams poreikiams, o siekiant ekonominės naudos, kad veikla turi tęstinumo, savarankiškumo požymių ir todėl pripažinta individualia veikla, o iš nekilnojamojo turto pardavimo 2005-2008 metais gautos pajamos – pajamomis iš individualios veiklos (išskyrus butą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje). Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį , kad mokesčių administratorius analizuoja laikotarpį nuo 1986 metų, kai jis vykdė sandorius ir turėjo mokestinių prievolių kitoje valstybėje (Sovietų Sąjungoje) pagal tos kitos valstybės norminius aktus.

LR Civilinio kodekso 6.394 str. nustato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Todėl :

1) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pirkdamas butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalėjo atsisakyti įsigyti ir žemės sklypo dalį, priskirtą po daugiabučiu gyvenamuoju namu. Parduodant žemės sklypo dalį po daugiabučiu namu, buvo tokia pat teisinė situacija.

2) pagal 2004-09-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise su R. R. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą 3,1040 ha su pastatais (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. iš J. V.. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir pastatai suformuoti kaip 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl nei pirkimo, nei pardavimo metu neturėjo galimybės pasirinkti, ar pirkti tik pastatus, ar pastatus kartu su žeme. Pasirinkus įsigyti vien pastatus, sandorio būtų netvirtinęs notaras, todėl žemės sklypo įsigijimo, o vėliau ir pardavimo, sandoris buvo priverstinis ir nuo jo valios nepriklausė.

3) pagal 2004-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1/3 dalį žemės sklypo 0,1434 ha kitos paskirties su pastatais Palangos m. (duomenys neskelbtini). Parduodamas butą (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo priverstas parduoti ir dalį žemės sklypo po namu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Mano, kad paminėti šeši nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandoriai mokestine prasme vertintini kaip trys nekilnojamojo turto objektų sandoriai, todėl per 5 metus sudaryti 4 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai (su 4 metų pertrauka) mokestine prasme niekaip negali būti vertinami kaip individuali veikla, pasireiškianti prekyba nekilnojamuoju turtu, nes nėra jokių tokios veiklos tęstinumo požymių. Pastatų , po jais esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. dalies, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. dalies bei buto su jam priskirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) - 1, Palangoje, dalies pardavimą lėmė ne savarankiškas apsisprendimas ir jo valia, bet susitarimai su kitais asmenimis ir susiklosčiusios aplinkybės, kurių numatyti įsigydamas turtą negalėjo. Kadangi minėtoje veikloje nėra vieno iš būtinų jos požymių - veiklos savarankiškumo, mokesčių administratoriai nepagrįstai minėtus sandorius priskyrė individualiai veiklai. 2005 metais parduoti pastatai su po jais esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., buvo įsigyti vieninteliu tikslu - juos ateityje panaudoti TŪB „Vilkrėja” veiklai vystyti. Minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti lygiomis dalimis su TŪB „Vilkrėja” dalininku - R. R.. Jei būtų siekęs asmeninės ekonominės naudos ar pajamų ateityje sau, šiuos objektus būtų įsigijęs vienas pats, kad turėtų visišką sprendimų priėmimo laisvę ir gautų naudą tik pats. Kartu su dviem kitais asmenimis įsigydamas žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), Palangoje, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sklype bus suprojektuoti ne 3 (kiekvienam savininkui po vieną) butai, bet keturi. Įsigyjant minėtą žemės sklypo dalį, norėjo pasistatyti sau būstą atostogoms. Tik po to, kai buvo pradėti projektavimo darbai ir architektas pasiūlė variantą su keturiais butais, su kitais bendrasavininkiais teko spręsti, ką daryti su ketvirtuoju neplanuotai atsiradusiu butu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, nesiekė pajamų ir ekonominės naudos. Mokesčių administratorius savo išvadas grindė tik prielaidomis. Nei viena faktinė aplinkybė, pagrindžianti nuostatą apie veiklos priskyrimą individualiai veiklai nei patikrinimo akte, nei sprendime nepateikta. Pažymi, kad centrinis mokesčių administratorius savo sprendimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais. Mano, kad nepagrįstai į jo veiklą, vykdytą laikotarpiu nuo 1986 m. esant kitoje valstybėje (Sovietų Sąjungoje), atsižvelgta kaip į bylai įrodomąją reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Atsakovė - Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 48-50) nurodė, kad, Vietos mokesčių administratorius individualiai veiklai priskyrė tris sandorius, t. y. 2005 11 23, 2008 04 18 ir 2008 06 06. Aplinkybė, kad vietos mokesčių administratorius pagal kai kuriuos iš aukščiau paminėtų sandorių išskyrė kelis objektus, t.y. atskirai žemės sklypą ir statinį (kadangi nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti kaip atskiri objektai) neturi jokios įtakos nustatant pareiškėjo mokestinės prievolės dydį bei sprendžiant klausimą ar pareiškėjas vykdė individualią veiklą, kadangi minėti sandoriai buvo vertinami kaip visuma. Padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo 2004-2008 m. vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiška. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Nors nekilnojamąjį turtą pagal 2004-11-09, 2004-09-24 ir 2004-02-06 pirkimo-pardavimo sutartis pareiškėjas įsigijo dalinės nuosavybės teise su turto bendrasavininkiais, įgytas nekilnojamasis turtas dalinės nuosavybės teise, nevaržo tą turtą įsigijusių asmenų savarankiškumo. Individuali veikla, pasireiškianti dalinės nuosavybės turto pirkimu - pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme taip pat laikytina savarankiška veikla turto bendrasavininkių atžvilgiu. Pareiškėjas su partneriais savarankiškai sprendė su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla susijusius klausimus, dengė patirtas išlaidas, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas veiklą vykdė savarankiškai. Pareiškėjas savarankiškai galėjo nuspręsti kaip disponuoti jam priklausančia turto dalimi, t. y. ją parduoti, išnuomoti ar vadovaujantis LR CK 4.80 straipsniu atidalyti savo dalį iš bendros dalinės nuosavybės. Tam, kad atitinkama veikla būtų pripažinta individualia, turi būti nustatytas šios veiklos tęstinumas. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006-10-20 sprendimas adm. byloje Nr. A14-916/2006, 2006-06-16 sprendimas adm. byloje Nr. A5-902/2006, 2009-05-21 nutartis adm. byloje Nr. A442-660/2006). Taip pat yra pripažįstama, jog nekilnojamojo turto sandorių sudarymas iki tikrinamojo laikotarpio ar po jo, yra vertinamas kaip papildoma aplinkybė, apibūdinanti mokesčių mokėtojo vykdytos veiklos pobūdį, į kurią atsižvelgiama, sprendžiant dėl tikrinamuoju laikotarpiu sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo ar veiklos tęstinumo (LVAT 2008-10-06 nutartis Nr. A63-1687/2008; 2009-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-206/2009; 2009-11-05 nutartis Nr. A -II15/2009). Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2004-2008 m. įsigijo 10 nekilnojamojo turto objektų, dar iki tikrinamojo laikotarpio pirko ir pardavė nekilnojamąjį turtą. Būtent toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai ir leidžia konstatuoti tęstinumo požymio buvimą pareiškėjo veikloje. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi galimybę šią veiklą vykdyti ir ateityje, nes turi nuosavybėje dar neparduotų sklypų. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo įsigytas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl vykdyta veikla turi versliškumo požymių. Visų mokestinio ginčo byloje nagrinėjamų sandorių sudarymo aplinkybės panašios - turtas įsigyjamas, o vėliau parduodamas. Žemės ūkio paskirties sklypai nuo įsigijimo iki pardavimo nenaudojami. Pareiškėjas nei vienu atveju neneigė, jog individualiai veiklai priskirtas turtas nebuvo įsigyjamas asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjo vykdyta veikla atitiko GPMĮ 2 str. 7 d. individualią veiklą apibūdinančius požymius, todėl pajamos gautos pagal 2005 11 23, 2008 04 18 ir 2008 06 06 pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai priskirtos pareiškėjo vykdytos individualios prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos pajamoms. Patikrinimo akte ,aptariant atskirus sandorius, vietos mokesčių administratorius nurodė ,kokia buvo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė remiantis registrų centro duomenimis, bei kokia vidutinė vertė nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsižvelgiant į verčių skirtumus, patikrinimo akte nurodė, kad kai kurie žemės sklypų pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo papročius, siekiant maksimalios ekonominės naudos. Apskaičiuojant pareiškėjui mokesčius ir su jais susijusias sumas buvo imamos būtent tos vertės, kurios nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyse, todėl pareiškėjo teisės į efektyvią jo interesų gynybą apribotos nebuvo. Ekonominės veiklos požymiai iš esmės atitinka individualios veiklos požymius GPMĮ prasme, todėl pareiškėjas, kuris vykdė individualią veiklą, taip pat vykdė ekonominę veiklą ir PVMĮ prasme. Pareiškėjo PVM apmokestinamosios pajamos viršijo 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) 2008 metų birželio mėnesį, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nuo turto pardavimo pajamų gautų pagal 2008 06 06 pirkimo-pardavimo sutartį (atėmus 100000 Lt, kurie, remiantis PVMĮ 71 str. 1 dalimi, PVM neapmokestinami) apskaičiavo pareiškėjui 38 136 Lt PVM ir 5 534 Lt PVM delspinigių, bei, skyrė 10 proc. 3 814 Lt nesumokėto PVM baudą. Pripažinus, jog pareiškėjas vykdo individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, vadovaujantis 2004 11 04 VSD įstatymo Nr. 1-1336 (toliau - VSDĮ) 4 str. 3 d. nuostatomis, pareiškėjui teisėtai buvo apskaičiuota 3 122 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bei 1 440 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, o vadovaujantis VSDĮ 16 str. 2 dalimi pagrįstai buvo paskirta 1 561 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bauda bei 720 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Tretysis asmuo - Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 53-54) nurodė, kad priimdama sprendimą atsižvelgė į pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas, tinkamai vadovavosi teisės aktais ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinas į valstybės biudžetą sumas. Mano, kad vertinant turimus duomenis, atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos ginčijami sprendimai yra priimti pagrįstai ir teisėtai.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors pranešimas laiku ir tinkamai išsiųstas. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas nesutiko su jiems reiškiamomis pretenzijomis. Prašė remtis tik informacija, kuri susijusi su tikrinamu laikotarpiu, t.y. nuo 2003 01 01 iki 2008 12 31 metų imtinai. Per šiuos metus buvo sudaryti keturi nekilnojamojo turto sandoriai. Mokesčių inspekcija reiškia pretenzijas dėl trijų sandorių., mano, kad VMI nepagrįstai skaido žemės ir ant parduodamos žemės esančio turto sandorius ir vertina juos kaip atskirus faktus. Mokestinio patikrinimo prasme žemės ir ant tos žemės esančio statinio pardavimas laikytinas kaip vienu sandoriu.Tokiu būdu jis per tikrinamąjį penkerių metų laikotarpį sudarė viso tris nekilnojamojo turto sandorius. Sandorių skaičius neleidžia pareiškėjo elgesio vertinti kaip ekonominės veiklos ir kaip versliškumo. Vienu atveju žemės sklypas ir ant jo esantis statinys buvo parduoti TŪB „Vilkrėja“, kuri lygiomis dalimis priklauso pareiškėjui ir kitam sklypų bendrasavininkiui. Šiuo atveju neįvyko turto perleidimo kitam asmeniui, ieškant realios ekonominės naudos, maksimaliai gautinos rinkoje. Pradžioje turtas buvo valdomas betarpiškai savininkų, o po pardavimo jis tapo valdomas tų pačių asmenų per TŪB. Pareiškėjas nuo pirmos apklausos momento aiškino, kad įsigytas turtas buvo skirtas TŪB-jai. Nuo sklypo įgijimo iki jo perleidimo TŪB-jai dienos praėjo ketveri metai. Mano, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kurio negali prognozuoti nė vienas verslininkas, t.y. šis faktas paneigia versliškumo kriterijų. Norėdamas įsigyti nekilnojamąjį turtą Palangoje, pareiškėjas kartu su kitais dviem bendrasavininkiais įsigijo žemės sklypą ir pasistatė lygiomis dalimis namą. Architektui patarus, buvo suprojektuotas ir pastatytas ne trijų, o keturių butų statinys. Visi tie butai iki šiol naudojami asmeninėms savininkų reikmėms. Ketvirtas butas, kuris buvo parduotas, priklausė visiems bendrasavininkiams lygiomis dalimis. Minėta aplinkybė,neva, šalina ar paneigia versliškumo požymį. Mokesčių inspekcija savo išvadas grindžia tuo, kad pareiškėjas buvo labai aktyvus rinkoje tarybiniais metais ir šiuo metu turi 11 nekilnojamojo turto objektų. Mokesčiai turi būti skaičiuojami už gautas pajamas ar gautą naudą, o ne už tai, ką asmuo gali padaryti ateityje.. Mokesčių administravimo įstatyme nedviprasmiškai kalbama apie tai, kad sprendimai turi būti grindžiami ne prielaidomis, o realiais faktais. Mokesčių administratoriaus argumentu, kad pareiškėjas turi galimybę ateityje vykdyti analogišką veiklą, prašo nesivadovauti. Daro išvadą, kad nenustatyti ekonominės veiklos, versliškumo, ekonominės naudos požymiai, o VMI peržengė jiems suteiktų teisių ribas ir priėmė nepagrįstus sprendimus.Pripažįsta, kad mokestine prasme įnašo perdavimas ūkio subjektui yra vertinamas kaip pardavimas, nors nagrinėjamu atveju perdavė TŪB, kuri dalinai ir priklauso pareiškėjui.

Atsiliepimas

VMI atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išsakytą poziciją ir prašė netenkinti skundo. Pareiškėjas nuo pat pradžių tvirtino, kad sklypai, kuriuos jis perleido TŪB-jai, buvo įsigyti ne asmeninių poreikių tenkinimui . Pagal GPM įstatymą yra nustatyta skirtinga apmokestinimo tvarka, kai įsigyjamas ir parduodamas asmeninėms reikmėms skirtas turtas ir kai turtas įsigyjamas kaip prekė, kas ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju dėl sklypų perleidimo TŪB-jai. Patikrinimo metu buvo išskirti tik trys sandoriai. Savo sprendimuose neskaidė sandorių į dvi dalis, todėl pareiškėjo teiginiai, kad žemės ir ant žemės esančio turto pardavimas vertinamas kaip atskiri sandoriai, yra nepagrįsti; sprendimuose apie tai nekalbama, o aprašomojoje dalyje buvo tik aprašytos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir iki tikrinamojo laikotarpio, todėl tęstinumo požymis yra nustatytas teisingai. Nustatant individualios veiklos požymį, atsižvelgiama ne tik į tai, kas buvo parduota, bet ir į tai, kas buvo įsigyta, t.y. kreipiamas dėmesys ir į tai, ar yra ketinimai tęsti savo veiklą. Nuo 2006 pradžios įsigyti 6 nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjas nuolatos - dar nuo tarybinių laikų - perka ir parduoda nekilnojamojo turto objektus, kurie skirti neasmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl jo veikla įvertinta kaip individuali.

Teismui pateikta medžiaga liudija, kad ,vykdydama 2008 10 31 pavedimą Nr. 3S-209, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II patikrinimų skyrius patikrino pareiškėjo FAPM, GPM, VSDĮ už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2008 12 31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą ir nustatytas aplinkybes įformino 2009 06 30 patikrinimo aktu Nr. 35-209. Buvo konstatuota, kad pareiškėjo veikla atitinka individualios veiklos požymius ir papildomai priskaičiuota 88 196 Lt GPM, 2 121,60 Lt GPM delspinigių, 38 136 Lt PVM, 5 533,50 Lt PVM delspinigių, 3 122 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1 440 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai (MGK byla, I t., b. l. 39-52, 53-58).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 08 28 sprendimu Nr. 14.4-75-60 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti: 89 421 Lt GPM, 3 162 Lt GPM delspinigių, 8 942 Lt GPM baudą, 38 136 Lt PVM, 5 534 Lt PVM delspinigių, 3 814 Lt PVM baudą, 3 122 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1 561 Lt šių įmokų baudą, 1 440 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai ir 720 Lt šių įmokų baudą (MGK byla, I t., b. l. 27-38).

Pareiškėjas 2009-09-25 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai (MGK byla, I t., b. l. 14-24). Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 12 02 sprendimu Nr. 68-362 patvirtino Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2009 08 28 sprendimą Nr. 14.4-75-60 (MGK byla, It., b. l. 10-13). Tuomet pareiškėjas 2010 01 07 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, I t., b. l. 1-6). Mokestinių ginčų komisija 2010 03 10 sprendimu Nr. S-80 (7-13/208) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 12 02 sprendimą Nr. 68-362 dėl nurodymų sumokėti pareiškėjui į biudžetą nurodytas sumas (MGK byla, II t., b. l. 74-82).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010 03 10 sprendimą Nr. S-80(7-13/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 12 02 sprendimą Nr. 68-362, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 08 28 sprendimą Nr. 14.4-75-60, išskyrus sprendimo dalį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo 2004-2008 metais iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų pripažinimo pajamomis, gautomis iš individualios veiklos bei jų apmokestinimo GPM, PVM bei VSDĮ. Aritmetinio įmokų apskaičiavimo pareiškėjas neginčija.

Pateikta medžiaga liudija, kad pareiškėjas 2004 - 2008 metais vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiksmus.

1) Pagal 2005 05 30 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 22/1000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje už 270 000 Lt. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas pagal 2004 12 24 pirkimo-pardavimo sutartis už 255 000 Lt. Kadangi, 2005-05-30 sandoris patikrinimo metu priskirtas atsitiktiniam sandoriui, ginčo dėl pajamų, gautų pagal šį sandorį, apmokestinimo nėra (MGK byla, I t., b. l. 144-148, 149-153, 154-160).

2) Pagal 2005 11 23 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k.. Šiaulių r. už 6000 Lt. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas pagal 2004 11 09 sutartį, iš kurios matyti, kad pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo kartu su R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis už 12000 Lt, t. y. pareiškėjas 1/2 dalį įsigijo už 6000 Lt ir R. R. 1/2 dalį įsigijo už 6 000 Lt. (MGK byla, I t., b. l. 166-167, 168-169).

3) Pagal 2008 04 18 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jam priklausančią dalį žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, esančią (duomenys neskelbtini) k.. Šiaulių r. už 525 000 Lt. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas pagal 2004 09 24 pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise už 35 000 Lt/1/2 dalis 17500 lt/.Gauta nauda 507500 lt. (MGK byla, I t., b. l. 130-136, 137-141, 142-143).

4) Pagal 2008 06 06 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jam priklausančią dalį buto ir žemės sklypo su statiniais už 350 000 Lt. Pareiškėjas jam priklausančią žemės sklypo dalį Palangoje,(duomenys neskelbtini) g. 24 įsigijo pagal 2004 02 06 pirkimo-pardavimo sutartį už 16 667 Lt. Iš 2004 02 06 sutarties turinio matyti, kad pareiškėjas minėtą žemės sklypo dalį įsigijo kartu su kitais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis. Bendra suma sumokėta pardavėjams už žemės sklypą pagal 2004 02 06 pirkimo-pardavimo sutartį 50 000 Lt. Parduotas butas pastatytas (2004-10-14 statybos rangos darbų sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)) (MGK byla, I t., b. l. 170-171, 172-179, 187-190).

Pagal GPM įstatymą yra nustatyta skirtinga gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo tvarka. Pagal šį įstatymą viena tvarka apmokestinamos gyventojų gaunamos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos (tais atvejais, kai gyventojas dėl kokių nors priežasčių parduoda asmeninį turtą), o kita tvarka - individualios veiklos turto pardavimo pajamos (kai turtas yra prekė). Ne individualios veiklos turtu laikomas turtas, kuris nėra naudojamas gyventojo vykdomoje individualioje veikloje arba kurio perleidimas neatitinka individualios veiklos vykdymo požymių (tęstinumo, savarankiškumo, ekonominės naudos siekimo). Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, savarankiška kūryba, profesinė ar kita savarankiška veikla. Individuali veikla turi keletą pagrindinių požymių - savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą ir tęstinumą, kuris suprantamas kaip atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės pardavimas) nelaikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie atsitiktiniai sandoriai nereiškia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis (pvz., išvykimu nuolat gyventi į užsienį ir pan.). Sprendžiant klausimą, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės, kaip naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes galima konstatuoti, jog individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir nekilnojamojo turto pirkimą -pardavimą) arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis.

Kaip jau buvo minėta, , mokesčių administratorius padarė išvadą, jog pareiškėjo veikloje yra visi individualiai veiklai būdingi požymiai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė nesiremti nustatytais duomenimis, tačiau neneigė, kad reguliariai pirko ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą dar nuo tarybinių laikų. Neneigė ir tų aplinkybių, kad perkamas –parduodamas turtas nebuvo skirtas asmeninių poreikių tenkinimui. Pareiškėjas teigė, kad dalį sandorių sudarė veikdamas bendrai su kitais bendrasavininkiais, tačiau teismas šio fakto nevertina kaip aplinkybės, paneigiančios mokesčių administratoriaus išvadą dėl pareiškėjo veiklos savarankiškumo. Pareiškėjas priimdavo sprendimus pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą vienasmeniškai, savarankiškai sprendė, kam ir už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t.y. veikė nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui. Darbo santykiams būdingų aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas nebuvo atskaitingas kitiems asmenims, nebuvo niekieno samdomas ir pan. Todėl išvada dėl veiklos savarankiškumo yra pagrįsta.

Laikotarpyje nuo 2004 iki 2008 metų pareiškėjas įgijo 10 nekilnojamojo turto objektų. Patikrinimo metu buvo nustatyta ir, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas to neneigė, kad nuo 1986 iki 2008 metų įsigijo 74 , o pardavė 63 nekilnojamojo turto objektus. Todėl pagrįsta išvada, jog nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) rodo tokios pareiškėjo veiklos tęstinumo požymį.Įsigyti nekilnojamojo turto objektai – žemė, nuo pirkimo iki pardavimo nebuvo naudojami. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad parduoti minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo. Todėl mokesčių administratorius, atsižvelgdamas ir į nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį visose pareiškėjo per 2004-2005 metus gautose pajamose, pagrįstai konstatavo šio nekilnojamojo turto pardavimo veiklos versliškumo požymį ir jos tikslą - ekonominės naudos siekimą.

Jau buvo minėta pareiškėjas neginčijo mokesčių administratoriaus atliktų privalomų mokėti mokesčių paskaičiavimo, t.y. ginčo šioje dalyje nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, gavęs pajamų iš individualios veiklos, jų nedeklaravo, nemokėjo įstatymais nustatytų mokesčių, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas